Apie žiemą, nuotaikas ir sąžiningumą

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

Keistą nuotaikų kontrastą ir jų atspindį teko stebėti ir vakar. Partijos Taryboje vyravo darbinga ir net sakyčiau ryžtinga nuotaika. Kaip visada buvo diskusijų, buvo kritikos, bet jokio slogučio, jokio nusivylimo. Tuo tarpu, vakare žiūriu televizijos žinias ir negaliu atsistebėti, - atrodo, kad posėdžio metu partija vien tik pykosi ir barėsi. Atrodo, kad žurnalistai mūsų posėdį ir nuotaikas stebėjo tik per langą...

Vakar atnaujinome įžadus Sąžiningos politikos paktui. Jį dar kartą patvirtinome. Pirmą kartą jį sau ėmėme taikyti berods 2004 metais.Padorios politikos principai ir moralinės vertybės nesensta.

Atnaujintu Sąžiningos politikos paktu dar kartą įsipareigojome paprastiems dalykams: viešai pripažinti savo politines klaidas ir sąžiningos bei atviros politikos principų pažeidimus, politinėje veikloje vadovautis viešaisiais interesais ir rinkimuose piliečių suteiktu mandatu, o ne asmenine ar grupine nauda, sakyti tiesą, nepataikauti ir nedalinti piliečiams neįvykdomų pažadų. Lygiai taip pat įsipareigojome savo tarpe netoleruoti nusižengimų šiems principams.

Turiu vilties, kad tokie Sąžiningo Gyvenimo paktai taps kasdienybe ne tik politikoje, bet ir kitose viešo gyvenimo srityse, pvz. žiniasklaidoje.

Ir pabaigai ištrauka iš žinomos politologės Ainės Ramonaitės pastarųjų įvykių vertinimo, paskelbto Alfa.lt:
"„Riaušių kyla dėl politinių žaidimų. Kažkas jas skatina ir kursto, nes, matyt, nori pakeisti politinę situaciją šalyje. Tiesa, jei kas nors ką nors nori pakeisti, dabar tam susiklosčiusi palankiausia situacija, nes ramūs lietuviai jau išjudinti“, – sakė politologė.

Smulkusis verslas - kitas balsas

Šiandien tarp Delfi komentarų radau vieną įdomų tekstą, kurį tiesiog ir nukopoijavau:


STOP INTRIGOMS, 2009 01 24 15:15
KLAIPĖDOS SMULKUSIS VERSLAS SKELBIA
STOP INTRIGOMS !

„Lietuva-Europos ekonomikos tigras“... dar neseniai šmėžavo antraštės spaudoje. Šiandienos Lietuvos ekonominė padėtis greičiau primena „stimpantį katiną“. Kodėl kitos šalys sugebėjo sukaupti rezervus, kai ekonomika augo? Buvusi valdžia į tokius klausimus neturi ką atsakyti, išsimokėjo premijas ir “po mūsų nors ir tvanas”... O dabar, persirengę tiesos šaukliais, kiršina tautą kilti į kovą, reikalauti tvarkos ir teisingumo. Ir greit, per mėnesį, per dieną, tuoj pat...
Kreipiamės į savo kolegas, smulkųjį verslą atstovaujančias organizacijas, pavienius verslininkus ir visus blaiviai mąstančius Klaipėdiečius, priimti dabartinės valdančiosios koalicijos kvietimą konstruktyviam dialogui. Ne riaušėmis, ne demagogiškom kalbom per mitingus, ne lipdami per galvas vieni kitiems pasieksime tos gerovės. Sunkiu metu šaliai reikia rimties ir susitelkimo. Valdžia pasikeitė. Nedaug dar laiko prabėgo, nereikia panikuoti dėl pirmų klaidų, juolab, kad tos klaidos pripažįstamos ir bus taisomos. Jei Vyriausybė gaiš savo brangų laiką tik riaušes gesinti, kada ji priiminės mums visiems taip reikalingus, neatidėliotinus sprendimus. Ar įtampa padeda, ne-įtampa slopina dėmesį, labai vargina ir geriausi ketinimai gali likti neįgyvendinti. Kam tai naudinga? Mums, paprastiems žmonėms?
Geriau visi, kas turit idėjų, kaip gaivinti nustekentą ūkį, padėkim naujai vyriausybei, piliečių nuomonės laukiama el.paštu olia@nisc.lt . Mes pateikėm pastabas raštu, o ne mitinguodami. Buvom išklausyti ir jau daromi sprendimai. Reikia priimti krūvą neatidėliotinų įstatymų pataisų, o valdininkų armija, kuri turėtų profesionaliai rengti tas pataisas, turbūt vis dar ištikimi buvusiai valdžiai. Manome, kad tai skausmingiausias buvusių valdžioje palikimas. Kas gali paneigti, kad naujosios valdžios geri ketinimai, senų kadrų specialiai kompromituojami – įstatymų pataisose priveliant techninių klaidų, kurios sukėlė sumaištį visuomenėje ir paniką mokesčių mokėtojų gretose. 2009-uosius reikėjo pasitikti su nauju biudžetu, ir pertikrinti ar teisės normos parengtos profesionaliai, tiesiog nebuvo laiko. Kas nedirba, tas ir neklysta. Beje, Premjeras A.Kubilius atsiprašė žmonių už per skubą įsivėlusiais klaidas ir viešai pareiškė, kad jos bus pačiu artimiausiu metu ištaisytos, visi mokesčių mokėtojai ir smulkūs verslininkai, ir pensininkai tuo greit įsitikins. Sausio 23d. Vilniuje vykusiame asociacijos atstovų pasitarime Vyriausybėje, pats Premjeras aiškiai visiems girdint tai patvirtino dar kartą. Ir mes, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovai, išgirdome tikrai tai ką skelbiame. Po įvykusio susitikimo, nerimą kelia pozicija tų, kurie šalia sėdėdami girdėjo tą patį, bet noras kelti neramumus, nors atrodytų lyg ir nebėra ko mitinguoti, vis dėlto stipresnis už blaivų protą.
Klaipėdos verslininkai nepasiduokime propagandai, negriaukim savo šalies streikais ir riaušėmis. Suteikim valdžiai pasitikėjimą avansu ir padėkim kiek galim. Kito pasirinkimo nelabai turime, emocijos ir valdžios nuvertimas streikais, šalies biudžeto nepripildys. Sugrįš aštuonerius metus mus valdę “geradariai“ ir galutinai pribaigs Lietuvos ūkį. Kažkam labai knieti kuo skubiau versti vyriausybę, kad nespėtų parodyti kitokią politiką ir įtvirtinti skaidresnius valdymo metodus. Senoliai mums sakydavo “rytas protingesnis už vakarą”. Pykčio apakinti nepadarykim paslaugos tiems, kurie tuko mokesčių mokėtojų sąskaita patys ir leido tai daryti monopolistams aštuonerius metus, o dabar dreba, kad visos finansinės aferos ims kilti į paviršių.
Kviečiame susitelkti bendram tikslui, kad išgyvenę tą nelemtą krizę, galbūt pagaliau turėsim valdžią, kuri nevagia pati, ir neleidžia vogti kitiems mūsų visų uždirbto gero.

Kova su korupcija - ar galima "nulinė tolerancija" smulkiam sukčiavimui?

Vyriausioji Rinkimų Komisija ilgai ir nuobodžiai aiškinsis ar filmas "Pilotas" yra R.Pakso propaganda ar ne? Lyg nebūtų akivaizdu, kad tokio filmo rodymas kino teatruose ir televizijoje yra gryna rinkimų kampanija.

Bet ne tai svarbu ką nutars VRK ir kaip elgsis LNK kanalas. Tai jų sąžinės reikalas. Svarbiau kaip elgiasi pats R.Paksas ir visa partija, skambiai pasivadinusi tvarkos ir teisingumo vardu. Partija ir jos lyderiai, kurie ieško ir džiaugiasi tariamai radę, kaip apeiti reklamos draudimą, paprasčiausiai užsiima smulkiu sukčiavimu. Deja, tenka pasakyti, kad šios partijos veikloje toks elgesys visiškai nestebina.

Esu įsitikinęs, kad sėkminga kova su korupcija reikalauja "nulinės tolerancijos" ir tokiam smulkiam sukčiavimui rinkimų metu. Kažkada garsusis Niujorko meras R.Giuliani išgarsėjo įveikdamas nusikalstamumą Niujorke, įgyvendinęs neokonservatyvią "nulinės tolerancijos" (zero tolerance) kovos ir su smulkiais nusikaltimais strategiją. Lygiai tą patį turime daryti ir mes, visų pirma kovoje su korupcija. Ir partijos turi apsispręsti, ar jos siekia realios kovos su korupcija. Jei taip - turi pradėti nuo savęs ir nuo nulinės tolerancijos pagundai užsiimti smulkiu sukčiavimu.

Paksas turi galimybę pasirinkti - arba filmą įtraukia į savo partijos rinkimų kampanijos finansinę ataskaitą arba lieka smulkaus sukčiaus lygmeny. Lygiai taip pat apsispręsti turi ir LNK.

Visokie išvedžiojimai - kad filmas yra tik menas ir kad Paksas čia nieko dėtas yra tik bandymas įtikinti, kad smulkus sukčiavimas yra tiesa. Tenka priminti, kad tik tikra tiesa žmones padaro laisvais.

Geras Dainiaus tekstas

"Delfi" paskelbė gerą Dainius Kreivio tekstą apie Lietuvos finansų sistemos problemas. Tikrai raginu paskaityti, senai neskaičiau tokios išsamios, gilios ir suprantamos mūsų problemų apžvalgos. Dainius - verslininkas, mūsų kandidatas į Vilniaus savivaldybę (jei į Seimą išeis kas nors iš mūsiškių - Masiulis, Šedbaras, Alekna ar Urbonavičius, Dainius taps savivaldybės tarybos nariu), nesenai apsigynė magistrą BMI, parašęs mano įsitikinimu puikų magistro darbą apie pasaulyje vykusias finansų krizes ir mūsų situacijos panašumą. Džiugu, kad savo gretose turime tokio lygmens valstybės finansų ekspertą.

Melo trumpos kojos...

Šatrijos istorija darosi juokinga. K.Prunskienė sakosi, kad duodama interviu Pangonytei, ji pajuokavo apie Šatrijos slapyvardį, tuo tarpu per radiją šiandien jau girdžiu jos aiškinimą, kad Šatrijos slapyvardis buvo reikalingas tik kažkokiems slaptiems telefoniniams pranešimams iš Vokietijos į to meto sovietinę Lietuvą. Taigi, kada ministrė sako tiesą...

Dar daugiau, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką viešai LNK televizijoje teigia Kazimieras Motieka:

“Bet beveik po dešimties metų ta byla, matyt, pačios K.Prunskienės iniciatyva, buvo peržiūrėta. K. Prunskienė tada jau tvirtino, kad jokių pasižadėjimų nerašė ir slapyvardžių nepasirinko ir kad visa tai yra fikcija, ir teismas tuo pagrindu panaikino Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir tokiu būdu ją, vadinkime, reabilitavo”, - LNK „Žinioms“ priminė K. Motieka. Tenka suprasti, kad ministrė teismo posėdyje neigė bet kokias sąsajas su kokiu nors Šatrijos slapyvardžiu.

Taigi šiandien jau tampa svarbu išsiaiškinti ne tik patį ministrės bendradarbiavimo su KGB faktą, bet ir tai ar ministrė iki šiol viešai nekalbėjo netiesos apie savo slapyvardžius, o tuo labiau - ar nedavė melagingų parodymų teismui. Tenka pastebėti, kad normalioje vakarų demokratijoje ministras, paaiškėjus, kad tokia tema jis yra viešai kalbėjęs netiesą, būtų priverstas nedelsiant trauktis iš posto.

Sveiki

Štai ir baigėsi vasara. Jau darosi įprasta, kad vasarą nėra noro ką nors rašyti į dienoraštį. Gal tai ir bloga praktika, bet taip yra. Galvoju,kad dienoraštis tam ir yra, kad į jį rašytum tada, kai norisi rašyti. Kadangi taip ir darau ir po dviejų mėnesių tylos vėl pradedu rašyti, tai galiu bent jau džiaugtis tuo, jog taip įrodžiau, kad tikrai pats rašau į šį dienoraštį. Jeigu tam samdyčiau kokius nors viešųjų ryšių specus, tai būtų rašę per visą vasarą.

Suprantu, kad taip nereguliariai rašydamas būsiu praradęs bent dalį nuolatinių skaitytojų. Ką padarysi, - bet rašau labiau sau, nei kam nors kitam. Vasarą man dienoraščio nereikėjo, dabar jau reikia. Todėl ir sugrįžtu. Ir dėkoju tiems, kurie ragino tai padaryti. Nes gal ir jiems ko nors šiame dienoraštyje reikėjo.

Taigi, sveiki sugrįžę ir rašykime....

Atostogų ramybė

Po birželio pabaigos ir liepos pradžios beprotiškos karuselės, kai nebuvo laiko net pagalvoti apie dienoraštį - atėjo šiek tiek ramesnis laikas. Šias eilutes rašau iš Alandų salų, kur mes su Rasa jau trečią dieną džiaugiamės visiška ramybe. Alandų salos - tai Suomijos Palanga ir Druskininkai kartu sudėti, tik su vienu skirtumu - stulbinančia ramybe. Dabar sėdžiu ant uolėto jūros kranto kažkokioje saloje, jūra sekli be galo ir šilta, kainos už namelį ant kranto kaip lietuviškoje kaimo sodyboje, o ramybė nemokama. Užvakar 5 ryto išlipę iš kelto numynėme 90 km, vakar per karštį ir kalnelius numynėme 60 km, šiandien tinginiaujame ir deginamės.Temperatūra +30 laipsnių, nei debesėlio, minti neįmanoma. Rytoj kelsimės į mažas saleles. Gal bus ne taip karšta. Keltai nemokami.

Tiesa, prieš tai savaitę dideliu klegančiu būriu pramynėme per Lietuvą - tradicinis 'Suk į dešinę'. 40 bendražygių, 700 kilometrų. Įspūdžius žiūrėkite mūsų 'youtube'.

Nors vežuosi krūvą programos tekstų, bet dar neprisėdau. Tačiau kiekvieną dieną tokios ramybės yra vis labiau - praskaidrina mintis ir sau tvirtina ryžtą drąsiems žygiams.

Ar būsime pakankamai drąsūs?

Paskutinės savaitės buvo neįsivaizduojama karuselė. Prie kompiuterio prisėsti ir ką nors parašyti - jokių galimybių. Šalia baigiamųjų, todėl ir pačių sunkiausių derinimų su krikdemais dėl kandidatų apygardose, dar ir kelionės į Briuselį (į Europos Liaudies Partijos Tarybos posėdį) ir į Paryžių (kur pagaliau (nes iki šiol niekaip neprisiruošėme) tapome IDU - Tarptautinės Demokratų Sąjungos nariais> rytoj dar kelionė į Varšuvą - turiu vadovauti tarpparlamentinei Lenkijos - Lietuvos Asamblėjai.

Šiandien įvyko pirmasis jungtinės TS-LKD tarybos posėdis. Šią savaitę mūsų jungtuves palaimino ir Teisnigumo misterija. Taigi jau sujungti ir juridiškai. Taryboje svarstėme pasirengimą Seimo rinkimams. Ta proga pasakiau kalbą:

" Ant mūsų jungtuvių pažymėjimo jau sudėti ir juridiniai antspaudai. Susijungimas turi didžiulę istorinę reikšmę. Nuo šiol esame neišskiriamai kartu - ir pergalėse, ir pralaimėjimuose.

Mūsų atsakomybė yra didžiulė – nenuvilti žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo. “Pradėkime” kartojau video klipe – tai kvietimas bendrai iniciatyvai, kvietimas kaitai ir veikimui kartu. Kartu su visais, ne vien partiečiais. Norint taip veikti, norint išbristi iš užsitęsusios stagnacijos, reikia turėti planą. Mes turėsime planą, kaip bristi iš tų bėdų, kuriose šiandien Lietuva skendi: ekonominė krizė ir korupcija. Planą baigiame rengti – tai Naujos darbotvarkės Lietuvai ir Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” diskusijų rezultatas. Tokia bus mūsų rinkimų programa. Tai bus drąsus planas ir reikalaujantis mūsų drąsos planas.

Yra tokių bėdų mūsų šių dienų gyvenime, su kuriomis kovojant reikia paprasčiausios drąsos.

Drąsos reikia, norint sustabdyti ekonominį nuosmukį, kuris tikrai ateina. Reikia paprasčiausios drąsos įsiklausyti į šviesiausių ekonomikos ir finansų ekspertų patarimus ir juos įgyvendinti. Stebuklingų receptų nėra ir nereikia, yra protingi receptai ir reikia paprasčiausios drąsos juos įgyvendinti. Tai savo būsimame plane ir dėstome.

Kalbėdamas apie drąsą, taip pat omenyje turiu ir korupciją, ir valstybės užvaldymą. Yra žmonių, kurie turėjo drąsos su tuo kovoti ir už tai skaudžiai nukentėjo. Klausimas mums patiems - ar mes turėsime tokios pat drąsos. Ir ar mes turėsime drąsos būti su tais, kurie kovojo ir kovoja. Nes tie, su kurių korumpuota veikla yra kovojama, - jie keršija.

Lietuvoje yra problemų, kurių sprendimui reikia ne tik drąsos, bet ir sutarimo. Ekonomika skęsta, valstybės valdymas buksuoja, strategijos, kaip kurti modernią, konkurencingą ekonomiką, kaip reformuoti aukštąjį mokslą ar sveikatos apsaugą rašomos, bet neįgyvendinamos, nes paprasčiausiai nėra drąsos ir nėra konsoliduotos politinės valios tai daryti. O tokios valios nėra, nes nėra sutarimo. Ir ne lietuviško, pastaruoju metu paplitusio sutarimo: aš – tau, tu – man, bet europietiško sutarimo – yra problema, yra planas, kaip ją spręsti, sutariame ir sprendžiame. Tokio europietiško sutarimo deficitas tampa rimčiausia kliūtimi. Mes turime tai ištaisyti, mes turime pradėti tai daryti – pradėti ieškoti sutarimo svarbiausių problemų sprendimui. Tam turi turėti savo planą – kurio esminiai principai – drąsa ir sutarimas. Drąsūs sprendimai ir sutarimas vardan jų įgyvendinimo – tokie esminiai plano principai. Esu tikras, kad kito kelio paprasčiausiai nėra, jeigu norime Lietuvoje pasiekti realių permainų.

Žmonės turi mumis patikėti. Mes turime patys savimi tikėti. Tam irgi reikia drąsos.

Bus nelengva. Rinkimų kampanija laukia labai kieta. Mūsų sėkmei bus priešinamasi visomis išgalėmis. Jau dabar matome kitų manevrus, ypač savivaldoje – kaip išstumti mus iš valdžios. Vardan to gimsta pačios keisčiausios kombinacijos – kaip pavyzdžiui Panevėžyje.

Iš viso to žmonės turi suvokti vieną paprastą dalyką – jeigu jie nori realių permainų, jie turi balsuoti už mus. Nes balsas už kitus tai reikš, kad greičiausiai ta pati grupuotė, tik kitoje kombinacijoje, ir toliau liks valdžioje. Vardan to susitars. Susitars lietuviškai: aš – tau, tu – man, paremk mane kelyje į valdžią, aš paremsiu tave kokioje nors byloje.

Aš tikiu, kad Lietuvos piliečiai turės drąsos tam pasipriešinti ir pasirinks tikrų, drąsių permainų kelią. Šiandien pradedame kelionę šiuo drąsių permainų keliu".

Cinizmo puota

Šiandien dalyvavau bendrame Aplinkos komieto ir Audito komiteto posėdyje, kurį Jakavonis, Skardžius ir Bradauskas su draugeliais iš Neringos bandė paversti susidorojimo su Baškyte ir Stancikiene spektakliu. Nepavyko. Pilietinė visuomenė jau kai ką gali. Bet tokio cinizmo naudojantuis Seimo nario ar komiteto pirmininko pareigomis, kad galėtum persekioti ir terorizuoti dvi valstybės pareigūnes per visus 18 nepriklausomybės metų dar neteko matyti. Reikia kreiptis į teisėsaugą, kad imtų tirti kokiems tikslams yra naudojamas Seimo nario mandatas ir kas už to stovi.

Prisminimai

"Bernardinuose" netikėtai radau savo parašytą Istorijos instituto išleistos Sąjūdžio istorijos recenziją. Istoriją, nepaisant mano recenzijos, tikrai yra verta įsigyti ir paskaityti.

Įsmeik trispalvę

Šiandien paskelbėme internetinę "Baltijos Kelio 2.0" akciją - įsmeik trispalvę ten kur esi, įdėk savo nuotrauką su lietuvišku ženklu į tautiečių galeriją, ir parašyk, kodėl didžiuojiesi būdamas lietuviu. Paprasta, bet žiūrint į žemėlapį ir nuotraukas darosi vis gražiau. Per pusdienį 800 įrašų. Taip ir norisi pasakyti: lietuviai - jėga. Jeigu dar visi įdėtų savo nuotraukas - turėtum Besididžiuojančių Lietuvių Albumą. Pavarčius tikrai nuotaika praskaidrėja.

Šiandien Kauno rajone tęsėme Sąjūdžio jubiliejaus minėjimą. Visi kartu pažiūrėjome Anušausko ir Sviderskystės dokumentinį filmą apie partizanų generolą Žemaitį. Sukrečia. Nuo to laiko prabėgo nepilni 60 metų. O atrodo - taip daug. Tuo tarpu šiandieninis jaunimas visai nebežino, kas buvo prieš 20 metų - vienam susitikime paklausiau abiturientės ar ji žino kas tai buvo ir ką reiškia raidės CK, ji nuoširdžiai atsakė, kad tikrai nežino. Gal ir gerai, kad nežino. Už tai žino, kaip internete įsmeigti trispalvę.

Tokius minėjimus tęsime visoje Lietuvoje.

Sąjūdžio istorija ir šiandiena

Šiandien dalyvavau Istorijos instituto ir "Baltųjų Lankų" išleistos "Sąjūdžio istorijos" pristatyme. Sakiau, kad šalia geros akademinės Sąjūdžio įvykių istorijos reikia dar ir Sąjūdžio laikų Didžiojo Tikėjimo istorijos.

Sąjūdis įsibėgėjo, kai buvo įveiktas netikėjimas. Netikėjimas, kad kas nors gali keistis. Netikėjimas, kad po geležine uždanga esančioje totalitarinėje imperijoje įmanomos permainos. Netikėjimas, kad gali prasidėti tikras tautos Sąjūdis.

Pirmiausia radosi kitoks, naujas kalbėjimas. Kalbėjimas paremtas tiesa. Necenzūruotas ir nevaržomas Tiesos žodis gimdė tikėjimą. Tikėjimą, kad melu ir prievarta grindžiama santvarka nėra amžina.Neveltui Sąjūdžio būstinėje ant durų kabėjo šventi žodžiai "Ir tiesa padarys Jus laisvus".

Paaiškėjo, kokią milžinišką galią sutelkiant tautą turi žiniasklaidos priemonės. Sąjūdžio žinios ir Atgimimo banga buvo tie ledlaužiai, kurie sutrupino ledinę netikėjimo sieną . Netikėjimas virto tikėjimu, o tikėjimas sujungė žmonių širdis ir protus kelyje į laisvę

Paradoksas, bet šiandieninėse visuomenės nuotaikose ir valdžios veiksmuose yra labai daug panašumų su dvidešimties metų senumo tikrove. Žmonės vėl nepasitiki valdžia ir netiki, kad ką nors būtų galima pakeisti.Lyg būtų 1987-ieji ar 1988-ųjų pradžia.

Kaip tais laikais - nacionalinis radijas ir televizija vėl tampa vien tik valdžios ruporu. Panorama vis labiau primena liūdnai pagarsėjusią tv laidą “kas geresnio premjere", o Nacionalinis Lietuvos radijas nuo šiandien tampa Nacionaliniu Paulausko radiju. Kaip pasakoja girdėjusieji, iš ryto per Nacionalinį radiją jau skambėjo tai, apie ką perspėjo V.Milaknis - už Aplinkos ministerijos pinigus A.Paulausko nusipirkta laida, kurią po to dar ir citavo visos žinių laidos.

Įžūlumas - kaip prieš dvidešimt metų. Netikėjimo, kad galima ką nors pakeisti, tiek pat kiek tada. Tuo metu tikėjimas prasidėjo nuo paprastų žodžių. Pradėkime...

Savaitės mozaika

Savaitę pratylėjau. Kelios dienos labai sparčiai prabėgo Gruzijoje. Kaip žinia, Sakašvilis laimėjo įtikinamą pergalę 120:30. Nepaisant opozicijos skundų, kad rinkimus jis pavogė, nemačiau jokių ypatingų pažeidimų. Normalūs rinkimai, išskyrus tai, kad kelių komisijų nariai tarpusavyje susimušė.

Lietuvoje tuo tarpu artėjame link Sąjūdžio dvidešimtmečio jubiliejaus. Ta proga Seime kalbas sakys Č.Juršėnas ir A.M.Brazauskas. Negaila.

Labai geras R.Grinevičiūtės tekstas - alegorija "alfoje" apie duobę, kurioje vis dar tupime, nepaisant Sąjūdžio pergalių prieš 20 metų. Vertas paskaityti. Sąjūdžio jubiliejaus proga ir Darių Kuolį iš radijo laidos vedėjų išmetė. Nenuostabu. "Duobėje" taip tvarkosi. Būtų liūdna, jei nebūtų juokinga.

Nesu pesimistas. Ir iki Sąjūdžio taip buvo. Tikėjimas kad galima pakeisti, tai pakeitė. Banga paviršių nušlavė, bet gelmės liko nepakitę. Gelmes pakeičia tik naujos bangos. Bangas sukelia tikėjimas, kad galima pakeisti ir gelmes. Kas mums draudžia iš naujo patikėti.

Ar reikia Lietuvai "Fizikų" partijos?

Skaitau šiandien spaudą ir stebiuosi – niekaip nesuprantu, kodėl visi taip susirūpinę ir rimtai svarsto A.Valinsko “šoumenų” prisikėlimo partijos reikalus. Jeigu nori – tegul kuria. Nematau nieko blogo. Valinskas, kaip baigęs teisės mokslus, galės būti teisingumo ministru, Jogaila Morkūnas – užsienio reikalų ministru (vardas suteikia galimybes įtvirtinti strateginės partnerystės su Lenkija reikalus, o tuo pačiu ir “Jogailos” vardas lietuvių sąmonėje būtų išvaduotas nuo prasto istorinio turinio).

Manau, kad tokių partijų, kurias vienija ne kokios nors idėjos, o vien tik žymūs vardai, galėtų būti ir daugiau. Raginčiau ir žymesnius sportininkus pagalvoti ar nebūtų verta kurti “čempionų” partijos. Įsivaizduokime po sėkmingos Pekino olimpiados, “čempionų” partijos kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame yra visa krepšinio komanda, V.Alekna, D.Gudzinevičiūtė, penkiakovininkai Zadneprovskis bei Krungolcas ir sunkiaatletis Vyšniauskas. O dar gal ir dviratininkės. Kas galėtų už tokį sąrašą nebalsuoti?

O dar pavyzdžiui galėtų būti sukurta “Sėdėjusių ir sėdinčiųjų” partija, kurios priešaky būtų Daktaras su Petriku, o iš paskos rikiuotųsi ir dabartinės Vilniaus bei Trakų savivaldybių ir Kauno apskrities herojai. Čia galėtų buriuotis ir “nuteisti už gerus darbus”.

Aš pats rimtai svarstau “fizikų” partijos kūrimo reikalus. Įsivaizduokite sąrašą : Kubilius, Razma, Abišala, Malakauskas, Vaigauskas, Sakalas, Poderys (energetikos kainų regulkiavimo viršininkas). O dar biofizikai – Saudargas, Šerkšnys, Vareikis, Jarmolenka. Aš jau nekalbu apie fizikus, kurie dar nepasuko į politiką. “Fizikų” partija būtų stipriausia partija Lietuvoje, ko gero stipresnė ir už Šoumenų prisikėlimo partiją . Vienintelė problema su “fizikų” partija, kad stojančiųjų į partiją fizikos žinios būtų tikrinamos.

Lietuva galėtų, kurdama savo “drąsios šalies” įvaizdį, drąsiai atsisakyti ideologinės politikos liekanų, nes XXI amžiuje tai jau tampa visiška atgyvena. Televizijos ekranai vaidina žymiai svarbesni vaidmenį žmonių gyvenime nei kokios nors konservatizmo ar liberalizmo idėjos. Lietuva galėtų būti pirmoji šalis pasaulyje, kuri drąsiai atsisveikintų su XIX ir XX amžių atgyvena – idėjomis paremta politika. Pirmąjį žingsnį ir daro Valinskas. Reikia jį padrąsinti, o ne kritikuoti.

APIE KRYPTĮ /kalba partijos Taryboje/

Kalbėsiu labai trumpai, nes laukia daug svarbių sprendimų. Kas darosi šalies gyvenime - patys gerai matote. Turime kalbėti ne apie tai, ką matome, o apie tai, ką darysime. Ir turime daryti tai, ką pasakome.

Todėl mano kalboje bus tik keletas 10 punktų:

1. Visas motinas, esamas ir būsimas, sveikinu su artėjančią Motinos diena. Vyrai, dukros ir sūnus, lenkiame galvas prieš Jus.
2. Sveikinu su artėjančiu mūsų Tėvynės Sąjungos 15 metų jubiliejumi. Kaip žinote tik todėl Gegužės 1-oji yra paskelbta valstybine švente ir todėl mūsų laukia ilgas savaitgalis. Švęskime, bet pagalvokime, ką šventės metu pasakytų Antanas Matulas.
3. Tai yra, turbūt, mūsų paskutinė Taryba, kai mes susirenkame ir dar vadinamės Tėvynės Sąjunga. Nuo gegužės 17 d. vadinsimės Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Su tokia būsima permaina taip pat sveikinu bei raginu ir šiandien, ir gegužės 17 d. padaryti viską, kad tokios permainos įvyktų.
4. Permainos yra būtinos ir Lietuvai, ir todėl mes privalome po Seimo rinkimų būti žymiai stipresni.
5. Permainų pagrindines kryptis arba permainų viziją galiu apibrėžti trimis sakiniais:
a) Išsišluokime, išsivalykime:
b) Išvenkime gilios duobės arba greičiau iš jos išlipkime;
c) Išsišlavus ir išlipus iš duobės – visu greičiu pirmyn.

Ką reiškia šios permainų kryptys:

6. Išsišluokime – įveikime korupciją. Kova turi būti drąsi ir negailestinga. Eilinį kartą, ir dėl to džiugu, sveikinu STT, realiai tampančiu tokios kovos vis efektyvesniu instrumentu. Valstybė pradeda išmokti, kaip įveikti ligi šiol jos kūną griaužiantį vėžį. Ir valstybė tai išmoksta daryti, nes yra drąsių piliečių, ne vien STT pareigūnų. Šia proga noriu padėkoti mūsų partijos bendražygiui Vidui Urbonavičiui. Jis žino už ką, o mes visi tikiuosi tai sužinosime artimiausiu metu. Kovoti su politine mafija, kuri prisidengia ir tvarkos bei teisingumo lozungais, reikia paprasčiausios, bet nemažos asmeninės drąsos. Valstybė turi pasirūpinti tai darančių saugumu.
7. Išvenkime gilios duobės arba greičiau iš jos išlipkime – ekonomikos krizė ar staigus sulėtėjimas yra neišvengiamas, nepaisant Premjero pastangų kalbėti, kad “viskas yra puiku, puikioji markize”. Nematau jokių priežasčių ar argumentų, kodėl po pusės metų ar 10 mėnesių mes Lietuvoje neturėtume 17 % infliacijos, kaip dabar Latvijoje, ar BVP augimo, siekiančio tik 2%., kaip dabar Estijoje. O šalia to dar šilumos kainų augimas šių metų rudenį iki 50 %, o 2010 m. pradžioje – elektros kainų augimas du kartus. Ir dar priedo – “bado dietos” planavimas 2009 metų biudžete, kas reikš kad viešojo sektoriaus šiandieninės sektoriaus kančios bus palengvintos – užsitęsusi degradacija bus užbaigta eutanazijos būdu, tai yra pagreitintai numarinta, atjungiant maitinimą. Mes turime patirties, kaip tokių krizių išvengti.
8. Išsišlavus ir išlipus iš duobės – visu greičiu pirmyn: yra būtina užbaigti tą užsitęsusią dabartinės valdžios stagnaciją, apie kurią metiniame pranešime kalbėjo ir Prezidentas. Tam reikia permainų daugelyje sričių, pradedant nuo valstybės valdymo ir baigiant aukštojo mokslo reforma. O pakeliui paramos šeimai reforma ir inovatyvios ekonomikos kūrimas. Bet viskas turi prasidėti nuo elementaraus išsišlavimo. Ne veltui aš šį rytą dalyvavau savo gimtojo Antakalnio talkoje. Iššluoti reikia ir gamtą, ir politiką.
9. Tam, kad galėtume tai padaryti – turime būti stiprūs. Mūsų jėga – vienybėje.
10. Tam, kad Lietuva būtų stipri, savo darbais turime įtikinti Lietuvos žmogų, kad mes tai galime padaryti. Tad ir kviečiu į darbus. Darbas reikalauja susiklausymo. To ir linkiu.

Melo trumpos kojos

Žiūriu Jakelaičio pirmadieninį Forumą ir tiesiog negaliu atsidžiaugti: koks nuostabus propagandos festivalis. R.Valatka, R.Miliūtė, Č.Juršėnas ir pats E.Jakelaitis net su pasimėgavimu aiškina koks prastas Seimas (tiesiog "nuolatinė pilnatis", "blūdas"), kokia kvaila Seimo opozicija, ir ypač konservatoriai. Draugužiai mėgaujasi spardymu į vienus vartus, be jokių oponentų savo pasismaginimui.

Valatkai pastaruoju metu didesnio keiksmažodžio kaip konservatoriai nėra. Negali už tai jau net ir pykti. Tiek to, tegul žinosi..

Naujas žingsnis į priekį tai, kad meluojama jau be jokio užsikirtimo. Valatka iš įkarščio rėžia, kad Bradausko kvailą įstatyminę inciatyvą dėl LRT tarybos pertvarkymo pirmieji pasirašė konservatoriai. Susirandu įregistruotą įstatymo pataisą, ir nerandu nei vienos konservatorių pavardės.

Tai, įdomu, kas gyvena "nuolatinės pilnaties" ar "blūdo" sąlygomis: Seimo nariai ar žiniasklaidos tūzai.

Dviračiai: FiDi nauda ir šeimos vertybių išbandymai

Vakar pratinginiavęs pusdienį ir tuo pačiu pražiopsojęs FiDi esminius rytinius renginius, popietę šokau ant dviračio. Tiesa, šuolis ant dviračio buvo gana lėtas, nes po žiemos teko pasikeisti kamerą.

Kadangi išvakarėse nusipirkau net kelias kiniečių gamybos kameras, tai išmynus netrukus suvokiau, kad kiniečių kerštas už mano paramą Tibetui yra labai sofistikuotas - kamerą nuolat leido. Todėl nenustebau, kai nuo Valakampių per Žirmūnus ir Vingio parką galų gale atmynus iki Senamiesčio, kamerą pagaliau nuleido visiškai beviltiškai. Niūriai besistumdamas Pilies gatve (kur pakeliui suvalgiau picą), tyliai mąsčiau kieno keršto auka aš tapau - ar kiniečių, ar interpeliuoto premjero (nes pastarojo dovanotą dviratį taip nesėkmingai myniau).

Vilties švyturys nušvito tik tada, kai niūriai sliūkinant pro "Pilies Menę", staiga buvau sustabdytas kavinės šeimininko, Fizikos fakulteto Alumni Prezidento Alfos Ambrazo, nes pasirodo, kad visi lauko staliukai buvo apsėsti FiDi veteranų. Smagu buvo pamatyti daugelį pažįstamų, įskatant energetikos kainų reguliatorių V.Poderį.

Po bokalo alaus, paaiškėjo, kad tarp veteranų, yra dviračių mėgėjas-profesionalas, kuris per tris minutes sutvarkė mano dviratį.

Po tokio reikalų posūkio dar kartą įsitikinau, kiek galinga yra fizikų bendruomenė. Bendruomeniškas padangos pakeitimas mano įsitikinimu yra ne mažiau svarbu, nei tai, kad fizikai derasi dėl Ignalinos AE neuždarymo, vadovauja užsienio reikalams, saugumui, energetikos kainoms ir rinkimų organizavimui, vargsta Seime ar Europos Parlamente (neskaitant pasiekimų visose kitose srityse).

Įkvėptas tokio viltingo dviračių reikalų posūkio, šiandien iš ryto Rasą pasodinau ant tandemo ir išmynėme link Trakų. Kadangi kelias yra ne vieną kartą mintas ir pakankamai pabodęs, tai papildomai pro Kariotiškes apmynėme Skaisčio ežerą, o po to numynėme pro Senuosius Trakus. Pramynus Vytauto gimtinę, gamta nutarė, kad tokią istorinę vietą mes turime gerai atsiminti, todėl nuo Senųjų Trakų link Varėnos plento mynėme tragišku vieškeliu ir prieš tragišką vėją. Šeimos vertybės sunkiai, bet atlaikė ir tokį istorinį išbandymą (viso-95 km).

Šios istorijos moralė yra paprasta: šeima, bendruomenė (fizikų) tik tada parodo savo tikrąsias vertybes, kai patiria rimtus išbandymus. Išbandymų nereikia bijoti, nes šeima ir fizikai visada yra šalia.

Ar galima kitaip?

Šiandien kalbėjau apie valstybės gyvenimo sumaištį, kurią vadinu bankrotu. Pasakiau savo nuomonę, kad opozicija neturėtų balsuoti už Č.Juršėno kandidatūrą. Man tai atrodo savaime suprantamas dalykas, kad valdanti dauguma turi pati, be opozicijos pagalbos, išsirinkti Seimo vadovą. Jeigu valdanti dauguma pati to nepajėgia padaryti, tai ji turi nustoti "kankinti" valstybę savo nesusikalbėjimu ir negebėjimu dirbti. Be abejo, didžiausios problemos yra ne Seime, bet Vyriausybėje ir todėl reikėtų kalbėti visų pirma apie Vyriausybės kaitą. Tačiau jeigu pasirodytų, kad valdanti dauguma negali išsirinkti net ir Seimo pirmininko, tai reikštų, kad valdančios daugumos krizė yra dar gilesnė, nei mes įsivaizduojame. Leisti tokiai tariamai daugumai toliau egzistuoti, kurioje partneriai kaltina vieni kitus tarpusavio sąmokslais, kuri negali priimti paprasčiausių sprendimų, net ir Seimo pirmininko išsirinkti, būtų didelė klaida ir net veikla prieš valstybės interesus. Seimo pirmininko rinkimai yra elementarus egzaminas valdančiai daugumai, patikrinimas jos gebėjimo prisiimti atsakomybę, ir opozicija yra atsakinga, kad toks egzaminas valdančiai daugumai būtų solidus ir rimtas.

Šiaip jau visas šis valdžios bankroto sukeltas chaosas paprasčiausiai pradeda vis labiau atsibosti ir ima paprasčiausiai pykinti. Gaila laiko, kurį praleidi tuščiose diskusijose, bandydamas rasti būdus, kaip su tokia bankrutuojančia valdžia iki Seimo rinkimų išspręsti bent kelias esmines problemas, kurių sprendimo negalima atidėlioti. Tuo tarpu net ir to nėra kada svarstyti, nes turi svarstyti kas taps Seimo pirmininku ir tai ar Premjeras išliks savo poste.

Tokiose sekliose šios kasdienybės diskusijose ir dažnose rietenose praktiškai visai nebelieka erdvės rimtų ilgalaikių perspektyvų aptarimui, strateginių alternatyvų pasirinkimui. Net nebežinai ar tokios diskusijos kam nors dabartinėje politinio chaoso karuselėje dar kiek nors rūpi. Iš viso lieka nebeaišku - ar daugumai dabartinių politikų kas nors daugiau nei rytdienos diena ir artimiausi Seimo rinkimai dar bent kiek rūpi ir ar gali rūpėti. Kažin ar gali rūpėti, jeigu visame Seime ant vienos rankos pirštų suskaičiuosi parlamentarus, kurie be "Vakaro žinių" paskaito dar ir "Economist", "Financial Times" ar "Newsweek" (originalo kalba).

Ir tada su vidiniu susierzinimu pradedi galvoti ir svajoti - o gal nebekreipti dėmesio į visą tą dabartinio valdžios bankroto sukeltą chaosą, gal iki rinkimų ir nebeverta ieškoti galimybių, kaip bent kiek pataisyti padėtį (nes vis tiek iš esmės ši valdžia nieko esmingo nebenuveiks), o tada nebėra ir didelės prasmės šią "valdžiukę" toliau kritikuoti ir tam naudoti savo jėgas. Vis tiek jau viską apie ją pasakėme, ieškoti kaip dar ką nors naujo apie ją pasakyti, nėra didelės prasmės. Gal žymiai naudingiau būtų visą dėmesį skirti vienam klausimui - o ar galima kitaip? Ir ko reikia, kad būtų kitaip? Ir galų gale, ką darysime kitaip? "Kitaip" mano žodyne, reiškia "geriau", "labiau europietiškai", nes gali būti kitaip - ir blogiau, labiau rusiškai.

Kažkodėl norisi tikėti, kad negali šis chaosas ir politinė negalia tęstis amžinai. Ir kažkodėl norisi tikėti, kad Lietuvos politinis gyvenimas konverguos link europietiško, o ne link bizantiško (rusiško) modelio. Ir dar kažkodėl norisi tikėti, kad žymi Lietuvos rinkėjų dauguma tikrai norėtų, kad lietuviška politika darytųsi panašesne į europietišką, o ne į rusišką. Bet toks noras gali virsti realybe tik tada, jeigu rinkėjai patikės, kad tokia perspektyva ne savaime ateis, o mes ją patys turime ir galime sąmoningai sukurti, ir kad mes žinome, kaip, pagal kokį planą ją kursime.

Taigi - ar galima kitaip? Ar galima mažiau suktis dabartiniame chaose, kurį pakeisti jau gali tik rinkėjai, o ne politikai, ir ar galima daugiau išsamių diskusijų apie ilgalaikės ateities planą, apie globalios ir lietuviškos Lietuvos ateities planą?

Esu įsitikinęs, kad galima...

Velykų kontrastai

Po Velykų dviem dienoms pabėgome į Labanorą. Vakar baltas sniegas uždengė visą neįvykusios žiemos skurdą ir purvą. Tiesiog baltas atgimimas...Po to neišvengiamas pavasaris.

Viktoras Muntianas, nelaukdamas nei teisinių teisėsaugos sprendimų, nei politinių sprendimų Seime, nutarė trauktis ir iš Seimo vadovų, ir iš partijos vadovų. Priežastis - pagarba Seimui. Apsisprendimas aiškus ir gerbtinas. Kada nors, gal būt, net galės tuo didžiuotis.

Artūras Zuokas nutarė ir toliau vadovauti partijai bei paskelbė, kad didžiuojasi teismo paskirta bausme abonentinėje byloje. Ar tikrai tuo reikia didžiuotis?

Kernagio nebėra..

Bebūdamas Briuselyje, sužinau - Vytauto Kernagio nebėra.

Su jo dainomis mūsų karta užaugo. Po to Sąjūdis ir jo dainos..

Nedažnai tekdavo susitikti. Bet jautiesi taip, tartum likimas atima kažką labai artimo.

Pastaruoju metu, kažkaip per dažnai tokios žinios mus aplanko...