Apie žiemą, nuotaikas ir sąžiningumą

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

Keistą nuotaikų kontrastą ir jų atspindį teko stebėti ir vakar. Partijos Taryboje vyravo darbinga ir net sakyčiau ryžtinga nuotaika. Kaip visada buvo diskusijų, buvo kritikos, bet jokio slogučio, jokio nusivylimo. Tuo tarpu, vakare žiūriu televizijos žinias ir negaliu atsistebėti, - atrodo, kad posėdžio metu partija vien tik pykosi ir barėsi. Atrodo, kad žurnalistai mūsų posėdį ir nuotaikas stebėjo tik per langą...

Vakar atnaujinome įžadus Sąžiningos politikos paktui. Jį dar kartą patvirtinome. Pirmą kartą jį sau ėmėme taikyti berods 2004 metais.Padorios politikos principai ir moralinės vertybės nesensta.

Atnaujintu Sąžiningos politikos paktu dar kartą įsipareigojome paprastiems dalykams: viešai pripažinti savo politines klaidas ir sąžiningos bei atviros politikos principų pažeidimus, politinėje veikloje vadovautis viešaisiais interesais ir rinkimuose piliečių suteiktu mandatu, o ne asmenine ar grupine nauda, sakyti tiesą, nepataikauti ir nedalinti piliečiams neįvykdomų pažadų. Lygiai taip pat įsipareigojome savo tarpe netoleruoti nusižengimų šiems principams.

Turiu vilties, kad tokie Sąžiningo Gyvenimo paktai taps kasdienybe ne tik politikoje, bet ir kitose viešo gyvenimo srityse, pvz. žiniasklaidoje.

Ir pabaigai ištrauka iš žinomos politologės Ainės Ramonaitės pastarųjų įvykių vertinimo, paskelbto Alfa.lt:
"„Riaušių kyla dėl politinių žaidimų. Kažkas jas skatina ir kursto, nes, matyt, nori pakeisti politinę situaciją šalyje. Tiesa, jei kas nors ką nors nori pakeisti, dabar tam susiklosčiusi palankiausia situacija, nes ramūs lietuviai jau išjudinti“, – sakė politologė.

Smulkusis verslas - kitas balsas

Šiandien tarp Delfi komentarų radau vieną įdomų tekstą, kurį tiesiog ir nukopoijavau:


STOP INTRIGOMS, 2009 01 24 15:15
KLAIPĖDOS SMULKUSIS VERSLAS SKELBIA
STOP INTRIGOMS !

„Lietuva-Europos ekonomikos tigras“... dar neseniai šmėžavo antraštės spaudoje. Šiandienos Lietuvos ekonominė padėtis greičiau primena „stimpantį katiną“. Kodėl kitos šalys sugebėjo sukaupti rezervus, kai ekonomika augo? Buvusi valdžia į tokius klausimus neturi ką atsakyti, išsimokėjo premijas ir “po mūsų nors ir tvanas”... O dabar, persirengę tiesos šaukliais, kiršina tautą kilti į kovą, reikalauti tvarkos ir teisingumo. Ir greit, per mėnesį, per dieną, tuoj pat...
Kreipiamės į savo kolegas, smulkųjį verslą atstovaujančias organizacijas, pavienius verslininkus ir visus blaiviai mąstančius Klaipėdiečius, priimti dabartinės valdančiosios koalicijos kvietimą konstruktyviam dialogui. Ne riaušėmis, ne demagogiškom kalbom per mitingus, ne lipdami per galvas vieni kitiems pasieksime tos gerovės. Sunkiu metu šaliai reikia rimties ir susitelkimo. Valdžia pasikeitė. Nedaug dar laiko prabėgo, nereikia panikuoti dėl pirmų klaidų, juolab, kad tos klaidos pripažįstamos ir bus taisomos. Jei Vyriausybė gaiš savo brangų laiką tik riaušes gesinti, kada ji priiminės mums visiems taip reikalingus, neatidėliotinus sprendimus. Ar įtampa padeda, ne-įtampa slopina dėmesį, labai vargina ir geriausi ketinimai gali likti neįgyvendinti. Kam tai naudinga? Mums, paprastiems žmonėms?
Geriau visi, kas turit idėjų, kaip gaivinti nustekentą ūkį, padėkim naujai vyriausybei, piliečių nuomonės laukiama el.paštu olia@nisc.lt . Mes pateikėm pastabas raštu, o ne mitinguodami. Buvom išklausyti ir jau daromi sprendimai. Reikia priimti krūvą neatidėliotinų įstatymų pataisų, o valdininkų armija, kuri turėtų profesionaliai rengti tas pataisas, turbūt vis dar ištikimi buvusiai valdžiai. Manome, kad tai skausmingiausias buvusių valdžioje palikimas. Kas gali paneigti, kad naujosios valdžios geri ketinimai, senų kadrų specialiai kompromituojami – įstatymų pataisose priveliant techninių klaidų, kurios sukėlė sumaištį visuomenėje ir paniką mokesčių mokėtojų gretose. 2009-uosius reikėjo pasitikti su nauju biudžetu, ir pertikrinti ar teisės normos parengtos profesionaliai, tiesiog nebuvo laiko. Kas nedirba, tas ir neklysta. Beje, Premjeras A.Kubilius atsiprašė žmonių už per skubą įsivėlusiais klaidas ir viešai pareiškė, kad jos bus pačiu artimiausiu metu ištaisytos, visi mokesčių mokėtojai ir smulkūs verslininkai, ir pensininkai tuo greit įsitikins. Sausio 23d. Vilniuje vykusiame asociacijos atstovų pasitarime Vyriausybėje, pats Premjeras aiškiai visiems girdint tai patvirtino dar kartą. Ir mes, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovai, išgirdome tikrai tai ką skelbiame. Po įvykusio susitikimo, nerimą kelia pozicija tų, kurie šalia sėdėdami girdėjo tą patį, bet noras kelti neramumus, nors atrodytų lyg ir nebėra ko mitinguoti, vis dėlto stipresnis už blaivų protą.
Klaipėdos verslininkai nepasiduokime propagandai, negriaukim savo šalies streikais ir riaušėmis. Suteikim valdžiai pasitikėjimą avansu ir padėkim kiek galim. Kito pasirinkimo nelabai turime, emocijos ir valdžios nuvertimas streikais, šalies biudžeto nepripildys. Sugrįš aštuonerius metus mus valdę “geradariai“ ir galutinai pribaigs Lietuvos ūkį. Kažkam labai knieti kuo skubiau versti vyriausybę, kad nespėtų parodyti kitokią politiką ir įtvirtinti skaidresnius valdymo metodus. Senoliai mums sakydavo “rytas protingesnis už vakarą”. Pykčio apakinti nepadarykim paslaugos tiems, kurie tuko mokesčių mokėtojų sąskaita patys ir leido tai daryti monopolistams aštuonerius metus, o dabar dreba, kad visos finansinės aferos ims kilti į paviršių.
Kviečiame susitelkti bendram tikslui, kad išgyvenę tą nelemtą krizę, galbūt pagaliau turėsim valdžią, kuri nevagia pati, ir neleidžia vogti kitiems mūsų visų uždirbto gero.

Mes dirbame (kalba pasakyta TS-LKD Taryboje)

Tarp prasto paveldo, sudėtingos dabarties ir šviesesnės perspektyvos

Per mėnesį ir 14 dienų nuveikėme daug. Atsakomybę prisiėmėme sudėtingu metu. Tai darome drąsiai, nedvejodami, nes žinome, kad Lietuvos žmonės yra išsiilgę sąžiningos, kitokios, padorios ir atsakingos politikos, o mes turime aiškų planą, kaip ją sugrąžinti.
Praėjo tik šiek daugiau kaip mėnuo (nors per tą mėnesį turėjome ir ilgas kalėdines bei Naujų metų šventes), o mes jau aiškiai parodėme, kad skirtingai nuo ankstesnių valdžių netrypčiojame vietoje, o ryžtingai traukiame Lietuvą iš paveldėtos ekonominės, energetinės ir korupcijos pelkės, siekiame drąsiai žengti pirmyn, valstybės ryžtingos modernizacijos keliu.
Paveldėjome nelengvą palikimą ir finansine, ir dvasine prasme. Turėjome dėti milžiniškas pastangas, kad patvirtintume šalies finansų stabilizavimo planą, taip vadinamą krizės įveikimo planą , tuo pačiu- šių metų biudžetą. Tik dėl to sausio mėnesį nors ir sunkiai, bet laiku išmokėjome pensijas. Dar daugiau, tik dėl to galime drąsiai tvirtinti, kad litas išliks stabilus, bus išvengta devalvavimo pavojaus.
Dvasine prasme paveldas taip pat sunkus- žmonės nusivylę, nieku netikintys, pripratę prie stagnacijos. Nors ir nori tvarkos, bet naudojasi netvarka. Ir visa tai reikia išjudinti, reikia pakeisti, reikia sutvarkyti, reikia modernizuoti.
Per pirmąjį mėnesį mes parodėme, kad susitelkę galime padaryti labai daug, kad tai, ką pažadėjome rinkėjams, darome, kad nepataikausime oligarchams ir būsime lygiai teisingi visiems. Tuo galime pagrįstai didžiuotis. Kai kas mūsų tokio gebėjimo veikti ir išsigando. Todėl tiek pagiežos ir pasipriešinimo.
Be abejo, padarėme ir klaidų. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Klaidas pripažįstame ir jas taisome - toks mūsų veiklos principas. Bet svarbiausia, kad mes nesirengiame sustoti. Lietuva turi sustabdyti stagnaciją. Be abejo, langai sveikesni gali išlikti stagnacijos metu, bet ekonomika, moderni šalies ateitis ir stagnacija yra nesuderinami.

Ekonominė situacija ir perspektyva: svarbiausieji darbai

Žinia, šie metai yra globalios recesijos metai. Recesija – tai ekonominės pakalnės metai - viskas rieda žemyn. Vien žodžiais tokių dalykų nepakeisi, kiek bekartotum, kad Lietuvoje, skirtingai nuo viso pasaulio, viskas yra gerai.
Pasaulio ekonomikos lėktuvas sparčiai leidžiasi. Bumbtelėjimas gali būti labai skaudus, bet gal ir sveikas dalykas visai globaliai ekonomikai. Kad nesijaustume visiškai nelaimingi, tik keletas skaičių lyginant mus su kitais. Europos Komisija praneša, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 4 nuošimčiais, latvių – beveik 6, estų – 5, Didžiosios Vokietijos ekonomika – 3 nuošimčiais. Pasaulio stipriausia ir moderniausia Singapūro ekonomika – 5 nuošimčiais. Taigi, laikmetis yra toks, kai dėl visa ko reikia ieškoti pagalvės, kuri apsaugotų nuo skaudaus bumbtelėjimo.
Ta pagalvė – tai Vyriausybės planas, kaip stabilizuoti valstybės finansus ir kaip skatinti ekonomiką. Ir mes tokius planus turime. Vieną planą jau įgyvendinome, dabar imamės kito – ekonomikos stiprinimo plano.
Šis planas pagrįstas sąmoningu, racionaliu optimizmu. Europos Komisija prognozuoja, kad kiti metai Lietuvos ekonomikai dar bus sudėtingi, tačiau 2011 metais ekonomikos augimas Lietuvoje jau viršys 4 nuošimčius. Neseniai Vyriausybės patvirtinta Konvergencijos programa rodo, kad 2011 metais būsime įvykdę ir Mastrichto kriterijus, t.y. būsime netoli galimybės ir Lietuvoje įsivesti eurą. Kaip žinote, tais metais Lietuvoje vyks ir Europos krepšinio čempionatas. Turime laimėti šį čempionatą, ir tai dar labiau padidins ekonominį augimą. O po to ateis ir 2012 metai, kai vyks Seimo rinkimai. Mes jiems būsime tinkamai pasiruošę.
Taigi, mūsų užduotis – su mažiausiais nuostoliais Lietuvos ekonomiką atvesti iki pergalingų 2011 metų.
To pasieksime įgyvendinę du naujus didelius tikslus- Ekonomikos gaivinimo planą ir Energetikos sugrąžinimo visuomenei planą.

Ekonomikos gaivinimo planas – turime ambicingą tikslą artimiausiu metu patvirtinti pagalbos verslui planą, kurio finansinė apimtis siektų iki 4 mlrd. Lt. Pagrindinės tokio plano sudėtinės dalys yra šios: Ekonomikos skatinimo fondas: (iki 3 mlrd. kreditinių resursų, naudojamų mikrokreditams smulkiam verslui, rizikos kapitalo instrumentams ir kreditams); Iki 1 mlrd. Lt namų renovacijai- pagreitintas ES pinigų panaudojimas; ,,Verslo saulėtekis“ – radikalus biurokratinių sąlygų verslui gerinimas.

Energetikos sugrąžinimo visuomenei planas – Naujoji Energetikos ministerija turi vieną svarbiausią uždavinį- aiškiai įrodyti, kad energetika Lietuvoje tarnauja ne kokiems nors oligarchams, ,,gazpromams“ ar dar kam nors, o visuomenei. Pasipriešinimo gali būti nemažai, bet mes to nebijome.

Šiemet laukia dar keletas didelių darbų: aukštojo mokslo reforma, didelės reformos sveikatos sistemoje, nuoseklus ir sistemingas korupcijos šalinimas.

Visuomenės sutarimas: kitokia Lietuva

Visus šiuos darbus galime įvardinti labai paprastai- kitokios Lietuvos kūrimas. Visa šis kitokios Lietuvos kūrimas vyksta tokioje aplinkoje, kurią turime aiškiai suvokti. Šią aplinką apibrėžia keli ryškiausi bruožai: ilgą laiką Lietuva blaškėsi tarp sovietinės praeities ir ateities, tarp tiesos ir netiesos. Labai dažnai nugalėdavo praeitis ir netiesa. Mes turime ryžtingai su tuo atsisveikinti. Kažkam tai yra ir bus pakankamai skausminga.
Būtent tai, kad mes ryžtingai siekiame atsisveikinti su praeitimi, su iš tos praeities ateinančiu netvarkos įpročiu- su blato, kyšio, mokesčių nemokėjimo, privilegijų įpročiu, - būtent tai ir susilaukė daugiausia pasipriešinimo.
Žinome, kad mus vadina arogantiškais, pasipūtusiais, nesikalbančiais. Gal tai turi ir šiek tiek tiesos, tačiau kartu tai yra ir gana keista, nes ir iki naktinių posėdžių ir dabar nieko daugiau nedarau, tik tariuosi ir kalbuosi. Kalbuosi su visais, kurie nori kalbėtis. Nes yra tokių, kurie nori tik mitinguoti.
Susitarimui reikia vieno – noro susitarti, o ne ultimatumų. Susitarimas yra kompromisų menas, o ne ultimatumų vėzdas.
Vakar visą dieną kalbėjausi su turgaus prekeiviais, ūkininkais ir prekybininkais. Ir nepaisant to, kad sutarėme ir dėl bendrų komisijų steigimo, sprendžiant prekybos turguose reikalus, ir dėl smulkaus verslo mokesčių įstatymų taisymo, Smulkaus verslo asociacijos vadovė p. Z.Sorokienė, buvusi K.Prunskienės sąrašo kandidatė, vis tiek vasario 3 d. organizuoja mitingą. Gerbiama Sorokienė, matyt, mitingo negali neorganizuoti, nes kažkam jo labai reikia.
Sutarimo paieška dėl tokio partnerių elgesio tikrai nepalengvėja. Vyriausybė ieškos sutarimo, bet tai priklausys ir nuo mūsų partnerių pastangų ieškoti sutarimo. Vyriausybė nenuolaidžiaus tiems, kurie gąsdinimais ir ultimatumais nori išsaugoti tik sau naudingą netvarką- ar turguose, ar mokesčiuose, ar energetikoje.
Mes ieškojome, ieškome ir ieškosime sutarimo. Kitą savaitę organizuojame du didelius forumus– „Dialogo su Lietuva“ ir Verslo forumą. Sutarimui vardan pažangos yra reikalinga mūsų telkianti ir atvira lyderystė ir mes ją realizuosime. Klysdami, klupdami, kartais nusivildami arba nuvildami, bet nepavargdami.
Ir pabaigai: partija turi būti tokios lyderystės priekyje. Tai yra mūsų svarbiausia užduotis.

Skolos ir Naujieji metai

Visi žinome, kad daug smagiau Naujuosius metus pasitikti be senų skolų..

Tad džiaugiuosi, kad po mūsų koalicijos ryžtingų žingsnių Lietuvai pavyko sėkmingai pasiskolinti beveik 600 mln. litų ir grąžinti dalį ankstesnės vyriausybės mums palikto „dovanų“ bagažo.

Grąžinus buvusios Vyriausybės skolas (bent dalį), metas grąžinti ir savo asmeninę skolą. Per šį intensyvų mėnesį buvau apleidęs savo dienoraštį ir jo skaitytojus. Mea culpa.

Tačiau turiu pasiteisinimą. Šis gruodis prabėgo ne tik greitai, bet ir labai intensyviai ir rezultatyviai. Priėmėme išties išsamią ir ambicingą vyriausybės programą. Pradėjome ją įgyvendinti. Pirmą dalį - Krizės įveikimo planą - jau įgyvendinome.

Kadangi skirtingai nuo kitų, būsime ne vien „šnekanti“, o dinamiška, strategiškai ir veiksmingai veikianti vyriausybė, kviečiu nepagailėti laiko susipažinti su mūsų programa. Tai dokumentas, pagal kurį dirbsime artimiausius keturis metus.

Dabar plačiai aptarinėjamas krizės įveikimo planas yra nors ir nepaprastai svarbi, tačiau tik nedidelė jos dalis, skirta valstybės finansų „gaisrui“ gesinti. Ateinančiais metais laukia kiti ne mažiau svarbūs ir ambicingi darbai, tikros permainos.

O šįvakar kviečiu ramiai stabtelėti ir su nuosaikiu optimizmu pasitikti Naujuosius.

Gerų Jums 2009-ųjų!

Kam reikia Krizės įveikimo plano?

Netyla diskusijos dėl mūsų parengto Krizės įveikimo plano projekto. Koalicijos partneriai, vieni ar kiti liberalai, vis grasina, kad nepritars mokesčių didinimui. Toks jausmas, kad vis dar nesuprantama esmė, vis dar bandoma žaisti viešųjų ryšių žaidimus - atsieit yra blogi konservatoriai, kurie siūlo mokesčius didinti, o kiti yra geri, kurie bando apginti Lietuvą nuo tokio blogio, kokį siūlo konservatoriai.

O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.

Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą nesenai teisingai pabrėžė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis.Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau, nebus plano, - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.

Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu šiandien po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln lt iki 2 mlrd lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.

Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.

Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:


"Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).

Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...

Mano tikslas šiandien yra pagirti Jus ėmusius iniciatyvos biudžetui suveršti diržus. Tik mano patarimas būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę kaip ekonominė krizė paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties-----krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai. Aš net nustėrau nuėjęs į Walmart, didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką aš pamačiau----gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės plotas--tai gal trys Maximos Savanorių prospekto gale. Inventorius--milioninis. Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako, kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną auto-mašinų parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo. Visuose visuomenės sluoksniuose jaučiasi pinigų stygius---nieks nenori skolinti. Bedarbystė auga nesulaikomai. Nepraeina dienos, kad neišgirstum, kad viena firma atleido 10.000, kita 15.000 darbuotojų. Kelios didelės firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų.
Ką tai reiškia mums? Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity eksportuoti bus skaudžiai skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpiuvėje, kur dirba šeimos maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui jo dar nepalietė. Bet ar ilgam? Šiais metais mes lankėmės Kinijoje. Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoj? Gal atėjo laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar tiginiavimo gegužės 1-osios proga.
Ką aš matau JAV----šioje pasaulio pirmaujančioje ekonomikoje--- tikrai nedžiugina. Siūlyčiau Jums būti labai labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas, kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės.
Linkiu ištvermės, ir daug daug sėkmės laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose.
Pagarbiai ir su meile,
......"

Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti...

Realybės iššūkiai

Rinkimai baigėsi. Derybos dėl koalicijos praktiškai taip pat. Liko tik apsisprendimai dėl personalijų ir principinės diskusijos dėl Vyriausybės programos.

Žvilgtelėjus atgal, - gali nusistebėti kiek daug per paskutinį mėnesį ar du įvyko. Bet kai pasižiūri į priekį, labai greitai pamatai, kokie didžiuliai kalnai darbų laukia. Ir pirmiausias darbas - realybės suvokimas. O realybė dažnai būna labai negailestinga. Vieną realybės epizodą pabandysiu detaliau parodyti.

Praeitos savaitės pabaigoje pradėjome svarstyti Krizės prevencijos planą. Be abejo, jis visų pirma yra nukreiptas į kitų metų biudžetą ir visą viešųjų finansų situaciją. Diskusijos ir prasidėjo nuo šalies finansinės ir ekonominės realybės įvardijimo. Nepasakysiu nieko naujo, daugelis skaičių jau buvo skelbta spaudoje, bet kai visus skaičius sudedi į vieną vietą, realybės iššūkiai pasidaro drastiškai aiškūs.

1. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame yra numatytas 2 mlrd 700 mln litų deficitas. Šalia to dar Sodros deficitas. Konsoliduotas deficitas gali būti labai netoli Mastrichto 3% nuo BVP kriterijaus (Lietuvoje - apie 3 mlrd litų).

2. Penktadienio diskusijų metu finansų ministerijos ekspertai informavo, kad pagal šių metų 3-io ketvirčio ekonominio gyvenimo duomenis, kitiems metams tenka prognozuoti žymiai spartesnį ir gilesnį ekonomikos augimo lėtėjimą. Nebegalima prognozuoti net 1.5% BVP augimo (o pagal tokias prognozes yra suskaičiuotos kitų metų pajamų prognozės). Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd litų. Su tokiomis prognozėmis sutiko ir kiti ekspertai.

Tai reiškia, kad palikus tokias pačias biudžeto išlaidas, jos pajamas viršytų jau ne 2.7 mlrd litų, o visais 4.7 mlrd litų.

3. Spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų, tai yra 2008 metų biudžeto deficitas gali būti žymiai didesnis, nei buvo planuojama šių metų biudžete (kuriame buvo suplanuota, kad deficitas sieks tik 500 mln litų). Paaiškėjo, kad spalio 1 d. Vyriausybė informavo Europos Komisija, kad šiais metais reikia laukti deficito, kuris gali siekti iki 2.35% nuo BVP, tai yra iki 2.7 mlrd. litų.
Valdžiai šių metų deficitą yra pakankamai sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose globalios krizės, yra labai sudėtinga pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks paprasčiausiai neapmokėta, ir tokias sąskaitas teks apmokėti kitais metais. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins.

Jeigu bent pusė šių metų deficito persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1.3 mlrd litų. Tokiu atveju išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4.7 mlrd litų, o visais 6 mlrd litų.

4. Išlaidos 6 mlrd litų viršijančios pajamas reiškia, kad deficitas siektų jau visus 6 % BVP. Taip pat reikia atsiminti, kad visas nacionalinis biudžetas kitais metais sieks apie 30 mlrd litų, o tai reiškia, kad deficitas sudarytų apie 20% nuo viso biudžeto.

5. Didelio deficito problemos pasidaro drastiškai aštrios tokiu laikotarpiu, kokį visas pasaulis, tame tarpe ir mes, pergyvename šiuo metu - tai globali finansų sistemos krizė. Akivaizdu, kad tokiu metu valstybei skolintis tarptautinėse rinkose yra praktiškai neįmanoma. O deficitinis biudžetas reikštų, kad skolintis būtų būtina.
Faktai, kurių galima pasirankioti šiuo metu iš tarptautinės spaudos, šiuo klausimu yra nepaguodžiantys: FT nesenai paskelbė, kad Austrija pastarosiomis dienomis tarptautinėse rinkose nesugebėjo pasiskolinti, nors turi "AAA plius" reitingą (Lietuvos reitingai pastaruoju metu nusmuko, berods, iki "BBB plius" reitingo). FT taip pat skelbia, koks didžiulis sąrašas didžiųjų valstybių su puikiais reitingais (pradedant nuo Vokietijos) stovės išsirikiavę skolinimuisi kitais metais.

6. Kaip yra skelbiama lietuviškoje spaudoje, Lietuvai kitais metais reikės perfinansuoti 3 mlrd litų vertės anksčiau paimtas paskolas. Paprastai tai buvo daroma nesunkiai, paimant naujas paskolas tarptautinėse rinkose. Ar tai bus galima padaryti kitais metais - šiuo metu sunku atsakyti, bet yra abejonių.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad realybės iššūkiai yra pakankamai aiškūs - nacionalinio biudžeto išlaidos, galinčios 6 mlrd litų viršyti valstybės mokestines pajamas. Prie to dar papildomas klaustukas dėl galimybės perfinansuoti 3 mlrd ankstesnių paskolų. Ar kitais metais galimybės skolintis tarptautinėse rinkose palengvės - šiuo metu atsakyti tur būt negali net patys didžiausi finansų genijai, pradedant nuo paties Buffett'o.

Todėl vienintelis įmanomas atsakymas į tokią drastišką realybės tiesą - radikalus biudžeto deficito mažinimas.

Penktadienį, pirmuoju prisėdimu radome galimybę sumažinti deficitą maždaug 3.5-4 mlrd litų: 2 mlrd mažinant išlaidas, ir 1.8 mlrd didinant realias pajamas (pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų).

Pasklidę gandai, kad bus mažinamos socialinės programos - visiška netiesa. Motinystės atostogos tikrai liks, bet ar reikia mokėti visiems tėvams "vaiko išmokas" po 70 litų per mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, net ir tada, kai tėvai uždirba po 10000 litų, tikrai suabejosime. Jeigu tokios išmokos liks tik tiems tėvams, kurie uždirba santykinai nedaug, tai jiems tokias išmokas bus galima net ir padidinti.

Taigi štai tokia yra realybė. Ir tokie yra vieninteliai galimi atsakymai į tokią realybę. Ar tokių atsakymų pakaks, kad nelabai linksmą realybę suvaldytume, pamatysime artimiausiu metu. Gali tekti Krizės prevencijos planą stiprinti dar naujomis, papildomomis priemonėmis.

Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška islandiška realybė kitais metais...

Rinkimai ir kita...

Eilinį kartą vėl turiu kalbėti apie sąžinės graužimą, kad taip ilgai tylėjau. Priežastis paprasta - rinkimų tempas nepalieka laiko prisėsti prie kompiuterio...

Todėl dabar trumpai apie viską:

1. Po pirmo rinkimų turo aiškėja, kad Lietuvoje tikrai galime turėti valdžią be socialdemokratų. O tai jau reikš didžiules permainas šalies gyvenime. Ar tokias permainas pavyks realizuoti, paaiškės po antrojo rinkimų turo - jeigu Tėvynės Sąjungos kandidatai sulauks ir antrajame ture akivaizdžios paramos, tai tokia permaina be abejonės bus realizuota. Ir tokioms permainoms sekmadienį yra gyvybiškai būtinas kiekvienas balsas atiduotas už mūsų kandidatus. Net ir tie rinkėjai, kuriems reikia pasirinkti tarp mūsų kandidato ir kokio nors liberalo, nesvarbu kokio atspalvio, turi suvokti kiek svarbu yra, kad mūsų, konservatorių, frakcija būsimajame Seime būtų maksimaliai didelė - nes tik tai nepaliks jokių abejonių, kad būsima valdžia tikrai bus be socialdemokratų.

2. Rinkimų kampanija įgauna ir komiškų bruožų. Štai parėjęs namo, Antakalnyje, kur ir gyvenu, ir esu prieš ketverius metus išrinktas į Seimą, ir dabar toje pačioje apygardoje kandidatuoju, - taigi parėjęs namo, pakeliu skambantį telefono ragelį, ir išgirstu mielą savo konkurento, liberalcentristo Ginto Babravičiaus balsą, kuris maloniai paaiškina, kaip jis sveikina Andrių Kubilių jau išrinktą į Seimą pagal partijos sąrašą ir todėl antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už Gintą Babravičių. Bandau paaiškinti, kad tai, švelniai tariant, demagogija ir taip sakant negarbingos "juodosios technologijos", bet greitai suprantu, kad bandau ginčytis su automatiniu įrašytu skambučiu. Kiek suprantu, tokio automatinio skambučio turėjo sulaukti didžioji dauguma Antakalnio rinkėjų. Net linksma pasidaro, - kažin ar tokiomis nelabai garbingomis priemonėmis galima vilniečius primityviai apgauti, bet atrodo, kad antrajame rinkimų ture tai viena iš populiariausių propagandos prieš mūsų kandidatus priemonių. Tik ką grįžau iš Molėtų - tą patį daro Prunskienė prieš Stundį. Ir taip per visą Lietuvą. Kažkokia beviltiška desperacija tokioje propagandoje...

3. Lietuvos politika serga garbingumo mažakraujyste. Tai jos skaudžiausia liga: smulkiai meluoti, slėpti tiesą, toleruoti smulkų nesąžiningumą politikoje yra pasidarę norma. Tačiau smulki netiesa nepastebimai perauga į stambų melą. Ir tai galų gale pražudo tuos, kurie sau leidžia taip elgtis. G.Kirkilas taip ir pakirto žmonių pasitikėjimą ne tik savimi pačiu.

4. Naujos Vyriausybės laukia labai sunkus šios valdžios palikimas: ekonomikos krizė, biudžeto deficitas, žlugęs tariamų derybų dėl Ignalinos burbulas, subyrėjęs LEO, nesuvaldyta korupcija ir dar visa krūva didžiulių problemų. Krizė reikalauja absoliučiai sąžiningo politikų kalbėjimo. Todėl naujos Vyriausybės veikla turi prasidėti nuo "nulinės tolerancijos" politikos negarbingumui. Antras veiksmas - atviras, sąžiningas ir negailestingas dabartinės valdžios palikimo auditas - aiškus įvardijimas kokia situacija yra paveldėta ir kas mūsų visų laukia artimiausiu metu. O tada - principingas krizės įveikimo planas. Jo rėmai jau pakankamai aiškūs.

Geopolitika ir Lietuva

Šiandien paskelbėme partijos memorandumą, kuriame pateikėme siūlymus kaip po Rusijos agresijos prieš Gruziją turime keisti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. Kaip ir buvo tikėtina, sulaukėme visų pirma socialdemokratų aštrių išpuolių prieš mūsų pasiūlymus. Tiesa sakant tai jau nebestebina. Stebina tai, kad Lietuvoje nebegali vykti rimtos politinės diskusijos šia tema. Keista, kad Lietuvoje, kuri bando save pristatyti kaip regioninę užsienio politikos lyderę, po Rusijos agresijos prieš Gruziją iki šiol nevyko jokių atvirų ir viešų politinių debatų, kas turi būti keičiama mūsų užsienio ir saugumo politikos doktrinoje,kad galėtume save efektyviau apginti nuo galimų pavojų. Mes pirmieji, kurie pateikėme savo aiškius pasiūlymus, ką reikia daryti ir ką keisti. Kiti tyli, lyg nieko neįvyko (tai liečia tik partijas, ne Prezidentą V.Adamkų). Esu įsitikinęs, kad esame teisūs. Tai rodo ir DPI atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ką galvoja tauta?

Šiandien Marijampolėje kartu su R.Kuodžiu kalbėjomės su Marijampolės verslo bendruomene apie pasaulinius ir lietuviškus reiškinius ekonomikos ir finansų reikaluose. Prisirinko pilna naujo viešbučio salė. Nerimo dėl ekonomikos krizės pakankamai daug. Visi su viltimi žiūri į mus, kaip į būsimus rinkimų nugalėtojus, kaip į būsimą valdžią. Nekyla ranka priešintis jų vilčiai...

Šiandien DPI paskelbė sociologinių tyrimų rezultatus. Eilinį kartą tarp apsisprendusių balsuoti mes laimime prieš antrą vietą dvigubai. Norėtųsi tikėti, kad taip atrodys ir tikri rinkimų rezultatai...

Kas suvaldys Begemotą?

Šiandien frakcijoje susitikome su Energetikos kainų komisijos pirmininku V.Poderiu. Jis labai paprastai paaiškino, kad iki šiol valstybėje elektros energetikos monopolistų, dabar jau apsijungusių į Leo, niekas tinkamai neprižiūrėjo. Todėl jie įvairių finansinių ir buhalterinių kombinacijų dėka sugebėdavo pasidaryti milžiniškus, kelių šimtų milijonų litų vertės pelnus ar dividendus. Kaip sakė V.Poderis: "šio begemoto valstybėje niekas nekontroliavo". V.Poderis pabandė imtis begemoto kontrolės ir begemotas ėmė muistytis.

Šiandien paaiškėjo, kad begemoto valdyti nenori ne tik du V.Poderio komisijos nariai, bet ir kas svarbiausia, - net pati Vyriausybė to nenori daryti. Vyriausybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą ir sugebėjo pasiekti, kad teismas uždraustų V.Poderio komisijai teisę patvirtinti naują Begemoto valdymo metodiką. Vyriausybei labiau rūpi Begemoto teisė lupti nereguliuojamus pelnus, o ne vartotojo interesų gynyba. Tai, kad ir teismai taip lengvai priima tokius nelabai pagrįstus, bet Begemotui naudingus sprendimus, kelia dar didesnį nerimą. Ta proga viešai pasakiau keletą karčios kritikos žodžių.