2008-09-29

Kas suvaldys Begemotą?

Šiandien frakcijoje susitikome su Energetikos kainų komisijos pirmininku V.Poderiu. Jis labai paprastai paaiškino, kad iki šiol valstybėje elektros energetikos monopolistų, dabar jau apsijungusių į Leo, niekas tinkamai neprižiūrėjo. Todėl jie įvairių finansinių ir buhalterinių kombinacijų dėka sugebėdavo pasidaryti milžiniškus, kelių šimtų milijonų litų vertės pelnus ar dividendus. Kaip sakė V.Poderis: "šio begemoto valstybėje niekas nekontroliavo". V.Poderis pabandė imtis begemoto kontrolės ir begemotas ėmė muistytis.

Šiandien paaiškėjo, kad begemoto valdyti nenori ne tik du V.Poderio komisijos nariai, bet ir kas svarbiausia, - net pati Vyriausybė to nenori daryti. Vyriausybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą ir sugebėjo pasiekti, kad teismas uždraustų V.Poderio komisijai teisę patvirtinti naują Begemoto valdymo metodiką. Vyriausybei labiau rūpi Begemoto teisė lupti nereguliuojamus pelnus, o ne vartotojo interesų gynyba. Tai, kad ir teismai taip lengvai priima tokius nelabai pagrįstus, bet Begemotui naudingus sprendimus, kelia dar didesnį nerimą. Ta proga viešai pasakiau keletą karčios kritikos žodžių.

2008-09-26

Kova su korupcija - ar galima "nulinė tolerancija" smulkiam sukčiavimui?

Vyriausioji Rinkimų Komisija ilgai ir nuobodžiai aiškinsis ar filmas "Pilotas" yra R.Pakso propaganda ar ne? Lyg nebūtų akivaizdu, kad tokio filmo rodymas kino teatruose ir televizijoje yra gryna rinkimų kampanija.

Bet ne tai svarbu ką nutars VRK ir kaip elgsis LNK kanalas. Tai jų sąžinės reikalas. Svarbiau kaip elgiasi pats R.Paksas ir visa partija, skambiai pasivadinusi tvarkos ir teisingumo vardu. Partija ir jos lyderiai, kurie ieško ir džiaugiasi tariamai radę, kaip apeiti reklamos draudimą, paprasčiausiai užsiima smulkiu sukčiavimu. Deja, tenka pasakyti, kad šios partijos veikloje toks elgesys visiškai nestebina.

Esu įsitikinęs, kad sėkminga kova su korupcija reikalauja "nulinės tolerancijos" ir tokiam smulkiam sukčiavimui rinkimų metu. Kažkada garsusis Niujorko meras R.Giuliani išgarsėjo įveikdamas nusikalstamumą Niujorke, įgyvendinęs neokonservatyvią "nulinės tolerancijos" (zero tolerance) kovos ir su smulkiais nusikaltimais strategiją. Lygiai tą patį turime daryti ir mes, visų pirma kovoje su korupcija. Ir partijos turi apsispręsti, ar jos siekia realios kovos su korupcija. Jei taip - turi pradėti nuo savęs ir nuo nulinės tolerancijos pagundai užsiimti smulkiu sukčiavimu.

Paksas turi galimybę pasirinkti - arba filmą įtraukia į savo partijos rinkimų kampanijos finansinę ataskaitą arba lieka smulkaus sukčiaus lygmeny. Lygiai taip pat apsispręsti turi ir LNK.

Visokie išvedžiojimai - kad filmas yra tik menas ir kad Paksas čia nieko dėtas yra tik bandymas įtikinti, kad smulkus sukčiavimas yra tiesa. Tenka priminti, kad tik tikra tiesa žmones padaro laisvais.

2008-09-18

G.Kirkilo paradoksai

Gediminas Kirkilas, būdamas Premjeru, aiškina, kad įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą yra pavojinga, žalinga ir neapsimoka. Net užsakomuosius straipsnius tuo klausimu yra pasiruošęs spausdinti.

Gediminas Kirkilas, būdamas LSDP pirmininku, partijos rinkimų programos nuostatose, su kuriomis partija eina į rinkimus ir kurias partija visai nesenai iškilmingai patvirtino savo suvažiavime "Siemens" arenoje, sako visai priešingą dalyką:
"Mūsų nuostatos:...įvesime visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą" (LSDP 2008 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programos nuostatos. 2008.09.07. p.15)

Taigi arba G.Kirkilas neskaitė savo partijos programos, arba nesiruošia nei dabar, nei po rinkimų jos įgyvendinti.

2008-09-16

Geras Dainiaus tekstas

"Delfi" paskelbė gerą Dainius Kreivio tekstą apie Lietuvos finansų sistemos problemas. Tikrai raginu paskaityti, senai neskaičiau tokios išsamios, gilios ir suprantamos mūsų problemų apžvalgos. Dainius - verslininkas, mūsų kandidatas į Vilniaus savivaldybę (jei į Seimą išeis kas nors iš mūsiškių - Masiulis, Šedbaras, Alekna ar Urbonavičius, Dainius taps savivaldybės tarybos nariu), nesenai apsigynė magistrą BMI, parašęs mano įsitikinimu puikų magistro darbą apie pasaulyje vykusias finansų krizes ir mūsų situacijos panašumą. Džiugu, kad savo gretose turime tokio lygmens valstybės finansų ekspertą.

Komanda

Šiandien kaip žadėjau pristačiau komandą, kuri yra pasiruošusi po rinkimų vadovauti mūsų parengto plano įgyvendinimui tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje. Šiaip jau džiugu, kad būti įvardintais šioje komandoje sutiko toks būrys autoritetų. Su tokia komanda galima nuveikti milžiniškus darbus.

2008-09-15

Geopolitinės slinktys: iššūkiai Lietuvai ir Europai (apmąstymai Visbyje)

Savaitgalį teko praleisti Visbyje, Gotlando saloje, eiliniame puikiame Švedijos moderatų ir jų užsienio reikalų ministro, seno mūsų bičiulio Carl'o Bildt'o organizuotame seminare. Dalyvavo daug senų bičiulių ir pažįstamų, šio regiono užsienio politikos strategų, bet taip pat ir žvaigždės iš Rusijos - Jelcino ir Putino pradžios liberalai - buvęs vicepremjeras Boris Nemcov ir buvęs premjeras Michail Kasjanov. Daug diskutavome ir ginčijomės dėl Rusijos ir Europos ateities, tarpusavio santykių ir pastarojo laikotarpio iššūkių. To pasekoje mintyse aiškiai susiformulavo keletas principinių teiginių, kuriuos jau sugrįžęs ir rašau:

1. Rusijos agresija prieš Gruziją - senai vykusios geopolitinės tektoninės slinkties išsiveržimas į paviršių. Tai netikėta kaip ugnikalnio išsiveržimas, bet brendo senai, yra neatsitiktinis reiškinys ir reiškia ilgalaikių tektoninių lūžių (geopolitinių iššūkių) atsiradimą, kurių nebematyti negalima ir į juos nereaguoti taip pat negalima.

2. Lietuvoje nors buvo pakankamai daug laiko pasirengti ugnikalnio išsiveržimui, tačiau tam nebuvo pasiruošta. Nors ir buvo daug daroma, rūpinamasi flangais Ukrainoje, Gruzijoje, Baltarusijoje, tačiau namų darbai nebuvo padaryti, todėl energetikoje esame visiškai nuogi su nusikalstamai vėluojančiu net ir Elektrėnų modernizacijos projektu. Susidaro vaizdas, kad daug garo nuėjo ir dabar nueina švilpukams, o strateginiai šalies saugumą garantuojantys darbai vis lieka šalikelėje.

3. Po Rusijos agresijos prieš Gruziją, Lietuva ir sąjungininkės Europoje labai daug dėmesio skyrė ir tebeskiria tam, kas vadinama "crisis management",: tai yra tam kaip priversti Kremlių išvesti kareivius, kaip nusiųsti 80 ES stebėtojų, ar tęsti derybas dėl post PCA susitarimo, ar taikyti kokias nors sankcijas ir t.t. Tai svarbūs taktiniai dalykai, tačiau ir Rusijai, ir jos slaptiems sąjungininkams Europoje būtų labai naudinga, kad visa diskusija Europoje ir toliau suktųsi tik apie šiuos taktinius reikalus. Nes tai reikštų, kad Europa ir visi vakarai nepereina prie esminių strateginių sprendimų, kurie ir būtų pats tinkamiausias atsakas į Rusijos agresiją.

4. Kokie strateginiai sprendimai būtų reikalingi? Mano įsitikinimu viską reikėtų pradėti nuo paprastų dalykų, nuo žodžių, nuo tinkamų terminų Rusijos atžvilgiu vartojimo. Kaip pasakyta Biblijoje - "pradžioje buvo žodis". Teisingi žodžiai, teisingi terminai yra naujos santykių su Rusija strategijos esminė dalis.

5. Kokie žodžiai yra reikalingi naujai tiesai atspindėti:
a. Rusija, grubiai pažeisdama tarptautinę teisę, okupuoja Gruzijos teritoriją ir, pripažindama Abchaziją bei Pietų Osetiją, pradėjo šių teritorijų, o tuo pačiu ir dalies Gruzijos teritorijos, aneksiją.
b. Grubiai pažeidusi tarptautinę teisę, Rusija tapo nepatikima ir neprognozuojama valstybe.
c. Tapusi nepatikima ir neprognozuojama valstybe, Rusija tuo pačiu tapo ir grėsme tiek artimiesiems kaimynams, tiek ir visai Vakarų bendruomenei. Grėsmė yra įvairiapusė - nuo karinės (tiesioginė agresija ar cyberatakos) grėsmės iki energetinio saugumo grėsmės ar grėsmės šalių politiniam stabilumui ar jų geopolitinei orientacijai.

6. Lietuvai reikia dėti pastangas, kad šie žodžiai- terminai būtų pradėti naudoti visuose Vakarų forumuose tiek NATO, tiek ir ES formatuose. Reikia pradėti nuo to, kad šie terminai atsirastų ir Lietuvos žodyne, bei juridiniuose dokumentuose - pvz. Nacionalinio saugumo koncepcijoje.
Reikia suvokti kad tol, kol ES ir NATO dokumentuose Rusija ir toliau bus įvardijama kaip svarbi partnerė, su kuria ES siekia pasirašyti post PCA (partnership and cooperation)sutartį, kol Rusija nėra įvardijama kaip galima grėsmė, tol teks laikyti, kad Europa ir visi Vakarai dar nerado tinkamo atsakymo į naujas geopolitines slinktis.

7. Šiems "nepatikimos Rusijos" ir "Rusijos grėmės" terminams įsitvirtinus ES ir NATO strateginiuose dokumentuose, šios organizacijos būtų priverstos ieškoti efektyvių atsakymų į šiais terminais suformuluotus paprastus klausimus: kaip apginti Baltijos šalis nuo karinės grėsmės, kaip sumažinti grėsmes Baltijos šalių energetiniam saugumui, kaip užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą ir sumažinti grėsmes po Ignalinos AE II bloko uždarymo, jeigu Lietuva liks visiškai priklausoma ir nuo elektros tiekimo iš Rusijos.

8. Tik tada paaiškės ir tai, kad geriausias ilgalaikis atsakas, mažinantis visas grėsmes, nes parodantis Kremliui, kad niekas jo agresijos neišsigando - būtų tylus ir ramus Gruzijos ir Ukrainos priėmimas į ES ir NATO. Ir net ne taip svarbu, kas į kurią organizaciją greičiau įstos: jeigu Ukraina yra vieninga dėl stojimo į ES, bet nesutaria dėl NATO, tai tegul pradžioje stoja į ES. Svarbu viena, kad Jungtinių Valstijų dar 90-ais suformuota "Europos doktrina": "Europe - whole and free" būtų realizuota iki pat Rusijos sienos, kad neliktų jokių pilkų, neaiškių zonų, kurios tik kelia postimperiniam Kremliui pagunda aiškintis, ar jis gali čia nebaudžiamas realizuoti savo "specialius interesus".

Štai tokia paprasta ilgalaikių veiksmų logika susiklostė galvoje rudenėjančiame Visbyje, žvelgiant į karingų danų kažkada sugriautas klestėjusio Hanzos miesto didžiules bažnyčias. Tam, kad danai nustotų griauti savo kaimynus, reikėjo šimtmečių. Gyvename šalia Rusijos, kuri vis dar negali nustoti griauti savo kaimynų. Tokio agresyvaus kaimyno nesustabdysi nei nuolaidžiavimu, nei jį erzinančiu švilpuku. Gali sustabdyti tik turėdamas aiškią ilgalaikę strategiją, aiškų veiksmų planą. Pats laikas jį pradėti įgyvendinti. Tik neapgaudinėkime patys savęs, kad mes jau senai tokį planą turime ir tariamai sėkmingai jį įgyvendiname.

Ekonomika ir finansai: kelio pabaiga?

Šiais metais esu ne vieną kartą rašęs apie liūdnas mūsų ekonomikos ir finansų perspektyvas. Deja, liūdnos prognozės atrodo išsipildo su kaupu. Todėl ir rašau, perfrazuodamas "Baltic economy watch" vieną iš tekstų - apie kelio pabaigą. Šiandien apie vis skaudesnes ekonomikos problemas kalbėjau spaudos konferencijoje. Įdomu, kad lygiagrečiai panašius dalykus savo eilinėje apžvalgoje teigė ir Gitanas Nausėda.

P.S. jau parašęs šį tekstą, išgirdau, kad Jungtinėse Valstijose dar du stambiausi bankai "Lehman Brother's" ir "Merill Lynch" liaudiškai tariant - nusibaigė. Tai kas toliau, kas mūsų laukia? Kažkaip vis neramiau žiūrėti į lietuvišką, ypač valdžios ramų abejingumą. Tokiais būna tik arba iš viso viskam abejingi, arba nieko nebesuprantantys..

2008-09-12

Melo trumpos kojos...

Šatrijos istorija darosi juokinga. K.Prunskienė sakosi, kad duodama interviu Pangonytei, ji pajuokavo apie Šatrijos slapyvardį, tuo tarpu per radiją šiandien jau girdžiu jos aiškinimą, kad Šatrijos slapyvardis buvo reikalingas tik kažkokiems slaptiems telefoniniams pranešimams iš Vokietijos į to meto sovietinę Lietuvą. Taigi, kada ministrė sako tiesą...

Dar daugiau, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką viešai LNK televizijoje teigia Kazimieras Motieka:

“Bet beveik po dešimties metų ta byla, matyt, pačios K.Prunskienės iniciatyva, buvo peržiūrėta. K. Prunskienė tada jau tvirtino, kad jokių pasižadėjimų nerašė ir slapyvardžių nepasirinko ir kad visa tai yra fikcija, ir teismas tuo pagrindu panaikino Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir tokiu būdu ją, vadinkime, reabilitavo”, - LNK „Žinioms“ priminė K. Motieka. Tenka suprasti, kad ministrė teismo posėdyje neigė bet kokias sąsajas su kokiu nors Šatrijos slapyvardžiu.

Taigi šiandien jau tampa svarbu išsiaiškinti ne tik patį ministrės bendradarbiavimo su KGB faktą, bet ir tai ar ministrė iki šiol viešai nekalbėjo netiesos apie savo slapyvardžius, o tuo labiau - ar nedavė melagingų parodymų teismui. Tenka pastebėti, kad normalioje vakarų demokratijoje ministras, paaiškėjus, kad tokia tema jis yra viešai kalbėjęs netiesą, būtų priverstas nedelsiant trauktis iš posto.

2008-09-10

Prisikėlimas vardan alkoholio

Paaiškėjo, kad prisikėlimo šauklys A.Valinskas, dabar dirbantis Tele-3 televizijoje, kandidatuos Pasvalio apygardoje ir kovos prieš mūsiškį Antaną Matulą, šių metų pradžioje tos pačios Tele-3 paskelbtu tariamu krepšinio transliacijų priešu. Tenka priminti, kad Tele-3 tokios nesėkmingos akcijos prieš A.Matulą ėmėsi po to, kai Seimas A.Matulo iniciatyva uždraudė tikrą alkoholio reklamą, transliuojant krepšinio rungtynes. Tele-3 bandė nesėkmingai įrodyti, kad tai reiškia jog iš viso negalima rodyti krepšinio rungtynių.

Kaip gali nepagalvoti, kad nevaržomos alkoholio reklamos šalininkai sugalvojo atkeršyti A.Matului išstatydami prieš jį A.Valinską. Štai ir paaiškėjo, kam reikėjo viso Prisikėlimo. Tik vardan to, kad Seime neliktų kovotojo prieš nežabotą alkoholizmą. Taigi ir sakau, kad turime Prisikėlimą vardan alkoholio...

2008-09-08

Mes turime planą Lietuvai. Pradėkime!

Šiandien su Česlovu Stankevičiumi ir Mantu Adomėnu baigėme redaguoti mūsų partijos rinkimų programą. Prieš tai daug jėgų ir laiko kainavo jos projekto rengimas. Turiu prisipažinti, kad darbas buvo nors ir varginantis, bet teikiantis tikros kūrybos džiaugsmo. Reikia pasakyti, kad mes kaip partija per savo istoriją tokios išsamios ir gilios programos dar nesame turėję. Nelabai matau, kad kuri nors kita partija ką nors panašaus šiems rinkimams pateiktų. Džiugu, kad tą pripažįsta ir nepriklausomi ekspertai "Veide" vertinantys skirtingų partijų atskiras programų dalis. Šiandien buvome geriausiai įvertinti ir už socialinę programos dalį.

Taigi galime drąsiai tvirtinti, kad šiandieninėje baloje ir chaose mes pateikėme tai, kas Lietuvai labiausiai reikalinga - pateikėme planą Lietuvai. Ir turime komandą, kuri šį planą yra pasiruošusi įgyvendinti. Dabar rinkėjų eilė apsispręsti, - ko jie nori? Ar jie nori išmintingų ir drąsių permainų, kokias mes siūlome, ar jie nori, kad tęstųsi taip, kaip dabar yra. Tikiu išmintimi...

2008-09-05

Sąjūdis ir Solidarumas

Šiandien visą dieną praleidau Varšuvoje. Didelė grupė lietuvių buvusių ir esamų politikų, žiniasklaidos atstovų, istorikų Sąjūdžio 20- mečio proga Varšuvos pilyje diskutavome su buvusiais Solidarumo lyderiais, įskaitant Lechą Walensą ir Adamą Michniką, apie tai kaip Lietuvos ir Lenkijos santykiai klostėsi 1990-ųjų pradžioje. Pokalbis buvo labai įdomus ir emocingas. Pagrindinė įstrigusi mintis - ir tada, ir dabar vis dar yra likę daug stereotipų, kuriai būtų gerai atsikratyti.

Įdomu, ar lietuviška ir lenkiška spauda pakartos ne visai cenzūrinius Adam Michnik žodžius apie 1990-ųjų pradžios lenkų-autonomistų veiklą Vilnijoje? Drąsaus žmogaus drąsūs žodžiai. Aš jų nedrįstu pacituoti.

Savo ruožtu raginau lietuvius peržiūrėti savo požiūrį į Pilsudskį, - Vilniaus okupacija 1920 metais buvo Lietuvos tragedija, bet ji įvyko po to, kai Pilsudskis prie Varšuvos sumušė to meto Rusijos kariuomenę ir ją nusivijo per Lietuvą. Jeigu Pilsudskis nebūtų tos pergalės (anot lenkų "stebuklo") pasiekęs, Lietuva nuo 1920 metų būtų buvusi Sovietų dalimi.

2008-09-03

Geopolitiniai paradoksai

Gruzija nori stoti į NATO. Į NATO veržiasi tie, kurie jaučiasi nesaugūs. Rusija (o ne kaimyninės Turkija ar Armėnija) yra priežastis, kodėl Gruzija jaučiasi nesaugi.

Rusija panaudojo karinę jėgą, kad sustabdytų Gruzijos siekį tapti NATO nare. Rusija teigia, kad Gruzijos tapimas NATO nare kelia pavojų Rusijai. Vienintelis realus pavojus Rusijai, kad tuo atveju nebegalėtų taip laisvai okupuoti Gruzijos teritorijos.

Vakarai sako,kad yra abejonių ar galima priimti Gruziją į NATO, nes NATO nebus pajėgus apginti Gruziją pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Bet ginti Gruziją reikėtų tik nuo Rusijos, nes kitų grėsmių Gruzija neturi. Jeigu NATO negali apginti Gruzijos nuo Rusijos agresijos, tai kokios garantijos, kad NATO galės apginti mus. O jeigu NATO gali apginti mus, tai kodėl bijoma priimti Gruziją.

2008-09-01

Sveiki

Štai ir baigėsi vasara. Jau darosi įprasta, kad vasarą nėra noro ką nors rašyti į dienoraštį. Gal tai ir bloga praktika, bet taip yra. Galvoju,kad dienoraštis tam ir yra, kad į jį rašytum tada, kai norisi rašyti. Kadangi taip ir darau ir po dviejų mėnesių tylos vėl pradedu rašyti, tai galiu bent jau džiaugtis tuo, jog taip įrodžiau, kad tikrai pats rašau į šį dienoraštį. Jeigu tam samdyčiau kokius nors viešųjų ryšių specus, tai būtų rašę per visą vasarą.

Suprantu, kad taip nereguliariai rašydamas būsiu praradęs bent dalį nuolatinių skaitytojų. Ką padarysi, - bet rašau labiau sau, nei kam nors kitam. Vasarą man dienoraščio nereikėjo, dabar jau reikia. Todėl ir sugrįžtu. Ir dėkoju tiems, kurie ragino tai padaryti. Nes gal ir jiems ko nors šiame dienoraštyje reikėjo.

Taigi, sveiki sugrįžę ir rašykime....