2008-02-29

"Vardan Lietuvos": Vilniuje ir Klaipėdoje

Šiandien Dešiniosios Koalicijos "Vardan Lietuvos" renginiuose teko dalyvauti ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Iš ryto Koalicijos Visuomenės ir Žmogaus Komiteto vadovai M.Adomėnas ir G.Steponavičius subūrė mokytojus, mokinius ir tėvus ir sutarė kurti bendrą aljansą. Po pietų Klaipėdoje R.Dagio ir A.Anušausko vadovaujamas Koalicijos Valstybės reikalų komitetas surengė dar vieną Nacionalinę konferenciją, šį kartą korupcijos tema: "Korupcija Lietuvoje: kas kaltas ir ką daryti?" Tikiuosi, kad platesnį šios konferencijos aprašymą vėliau rasite Dešiniosios Koalicijos bloge www.koalicijavardan.lt

2008-02-28

Ignalina: referendumas ar sutarties įgyvendinimas?

Po ilgos ir nuoseklios mūsų kritikos, kad valdžia nieko nedaro dėl energetinės situacijos 2010 sausio 1d ir po nesenai mūsų paskelbto Memorandumo, kažkas pajudėjo:

1. Vakar Seimo Europos Reikalų komitete ministras V.Navickas ir viceministras A.Ignotas pripažino, kad mūsų memorandume pateikti skaičiai yra tikslūs, tai yra kad uždarius Ignalinos II bloką 2010 sausio 1 d Lietuvos vartotojai mokės už elektrą ne 33 cnt/kwh kaip dabar, o visus 59 cnt/kwh. A.Ignotas pripažino, kad mūsų paklaida yra tik 0.3 cnt/kwh. Taip pat pripažino, kad negalima Briuselyje sakyti, jog elektra kainuos 59 cnt/kwh, o Lietuvos vartotojus guosti, kad ta kaina bus tik 40 cnt/kwh, kaip kad daro premjeras.

2. Premjeras paskyrė A.Abišalą vadovauti kažkokiai Energetinio saugumo komisijai, kuri turėtų rūpintis mūsų Memorandume keltomis problemomis ir kuri turėtų šnekėtis su Briuseliu. Tačiau pradžia šitos iniciatyvos pasitikėjimo neįkvepia - Premjero pastangomis komisija įkurta taip atmestinai, kad akivaizdu, jog Premjeras rūpinasi tik vienu,- kaip šią nepopuliarią problemą iki rinkimų permesti ant kieno nors galvos. Rezultatas tokios pastangos pačiam Premjerui visiškai nerūpi, jam rūpi, kad ne jis būtų kaltinamas dėl galimos nesėkmės. O nesėkmė prasideda nuo to, kaip tokia komisija kuriama - dabar visą mėnesį aiškinsimės, kaip "civiliokas" Abišala gali vadovauti viceministrams Paviloniui ar Dainiui.

3. Liberalų Sąjūdis paskelbė, kad jie inicijuos referendumą dėl Ignalinos II bloko neuždarymo. Jeigu bus klausiama paprastai, neinformuojant visuomenės apie galimas ES sankcijas Lietuvai už sutarčių nevykdymą, tai būtų tas pats, kaip klausti - ar Jūs norite, kad elektra kainuotų 33 cnt/kwh, o ne 59 cnt/kwh. Būtų sunku Lietuvoje rasti ką nors, kas sutiktų už elektrą mokėti beveik dvigubai daugiau. Kažin ar toks referendumas dėl geresnio gyvenimo turėtų didelę prasmę?

4. Gal būt yra kitas kelias - reikalauti, kad ir ES, o ne vien mes įgyvendintume Lietuvos stojimo į ES sutartį. O sutartyje yra įdomių nuostatų. Pavyzdžiui jos 37straipsnis :

" Article 37
1. If, until the end of a period of up to three years after accession, difficulties arise which are serious and liable to persist in any sector of the economy or which could bring about serious deterioration in the economic situation of a given area, a new Member State may apply for authorisation to take protective measures in order to rectify the situation and adjust the sector concerned to the economy of the common market.
"

o garsusis Protokolas Nr 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje" baigiasi štai tokia nuostata:

" Article 4
Without any prejudice to the provisions of Article 1, the general safeguard clause referred to in Article 37 of the Act of Accession shall apply until 31 December 2012 if energy supply is disrupted in Lithuania."


Taigi, sulyginus Sutarties 37 straipsnį ir Ignalinos Protokolo 4 straipsnį, akivaizdu jog esant 37 straipsnyje numatytoms ekonominėms problemoms ("difficulties arise which are serious and liable to persist in any sector of the economy or which could bring about serious deterioration in the economic situation of a given area") Lietuva turi teisę prašyti leidimo taikyti apsaugos priemones. Kaip nurodo Ignalinos Protokolas, tokį prašymą Lietuva gali pateikti iki 2012.12.31.

Be abejo yra tam tikrų teisinių neaiškumų, nes Ignalinos Protokolo 4 straipsnis veikia tik tuo atveju, jei "sutrinka energijos tiekimas" ("if energy supply is disrupted in Lithuania"). Tačiau ar energijos pabrangimas dvigubai nėra savo pasekmėmis tolygus energijos tiekimo sutrikimui. Ar toks pabrangimas pats savaime nėra "tiekimo sutrikimas"?

Taigi pats laikas pradėti kietą kalbą su ES - reikalaujant paaiškinti, kaip ES vykdys savo pasirašytą sutartį. Reikia klausti labai paprastai - kas ES manymu turi įvykti su energijos tiekimu Lietuvoje, kad Lietuvai būtų leista pasinaudoti Ignalinos protokolo 4 straipsniu ir Stojimo sutarties 37 straipsniu? Kokias apsaugos priemones ES Lietuvai leistų taikyti, esant Ignalinos Protokolo 4 straipsnio sąlygoms? Jeigu tarp tų apsaugos priemonių gali būti taikomas ir laikinas Ignalinos AE II bloko veiklos pratęsimas, tai kodėl tai negali būti leista taikyti ir tuo atveju, kai Ignalinos II bloko uždarymas gali sukelti katastrofinių ekonominių pasekmių dėl elektros energijos dvigubo pabrangimo. O ar nepatikimas Rusijos dujų tiekimas gali būti laikomas grėsme energetikos tiekimui? Ir t.t. - tai yra ES mums turi atsakinėti kaip jie vykdys sutarties nuostatas dėl ekonominio saugumo, o ne mes jiems turime aiškintis, kaip mes įgyvendinsime Protokolo nuostatas dėl Ignalinos II bloko uždarymo.

Esu įsitikinęs, kad su ES būtų žymiai lengviau tartis ne dėl to, kad Lietuvai būtų leista nevykdyti Stojimo sutarties, bet dėl to, kad ES preciziškai vykdytų savo įsipareigojimus, Lietuvai duotus sutartyje ir jos papildomuose protokoluose.

Todėl gal verčiau būtų organizuoti ne referendumą, kurio rezultatai būtų traktuojami kaip Lietuvos pasiryžimas laužyti Stojimo Sutartį, o gausią Lietuvos žmonių Peticiją Briuseliui, reikalaujant, kad ES preciziškai vykdytų Stojimo Sutartyje duotus Lietuvai įsipareigojimus ir taip kaip numatyta Sutarties 37 straipsnyje neleistų Lietuvai pakliūti į gilią ekonominę krizę.

2008-02-26

Šioje šalyje nėra ramios vietos fizikams su dešiniuoju pusrutuliu.

Tik ką pažiūrėjome su Rasa "Šioje šalyje nėra vietos senukams". Už ką davė Oskarus, - sunku pasakyti. Labai savotiškas filmas. Tikrai neholivudinis. Kraupiai slegiantis.Moralė - gyvenimas žiaurus ir nieko pakeisti negali.

Parėjęs namo skaitau internete, kad Vyriausybė paskyrė Aleksandrą Abišalą vadovauti deryboms su ES dėl galimybės atidėti Ignalinos II bloko uždarymą ar surasti kitus būdus spręsti Lietuvos energetinio saugumo problemas, kurios kils po 2009 metų. Užduotis šiek tiek primenanti šerifo iš filmo vaidmenį - sustabdyti negailestingą žudiką, ko padaryti niekam nepavyksta ir šerifas nieko pakeisti negali. Bet jis stengiasi.

Po mūsų kritikos ir Memorandumo dėl energetinės situacijos 2010 metais, Vyriausybė irgi puolė stengtis. Ir surado fiziką.

Dar vienas fizikas, mąstantis dešiniuoju pusrutuliu, imasi sunkiai įmanomos misijos. Aleksandras mūsų fizikos fakultetą baigė du metai prieš mane. Tarpe tarp mūsų kursų mokslus baigė P.Malakauskas. Du metai po manęs - J.Razma ir a.a. pulk. V.Pociūnas.

Galima pajuokauti, kad šiais laikais susiklostė tradicija, - kai reikia propagandisto, tai ieškoma aukštosios partinės mokyklos absolvento, o kai reikia sunkų darbą nuveikti - ieškoma fiziko. Ir dar su išvystytu dešiniuoju pusrutuliu.

Nepaisant to, kad Vyriausybė savo nepadarytų darbų naštą bando perkelti ant fiziko pečių, tai Vyriausybės nuo atsakomybės neišgelbės. Nors Aleksandro pasirinkimą ir jo paties apsisprendimą reikia pasveikinti.

2008-02-25

Pasitikėjimo reikalai

Šiandien spaudos konferencijoje kalbėjau ir apie mokytojus, ir apie energetiką. Abu reikalai tampriai susiję su elementaraus pasitikėjimo reikalais. Mokytojai nebe pasitiki ministre Žakaitiene, energetikos reikaluose negalime pasitikėti pačiu Premjeru. Kai valstybės reikalų tvarkyme nebėra esminio komponento - pasitikėjimo, tai esminių problemų nebesprendžia jokie daliniai sprendimai: ar dėl mokytojų atlyginimų 2009-2011 metais, ar dėl kokių nors Vyriausybės judesių derybose dėl Ignalinos II bloko reikalų.

Keista, kad valdžiai pasitikėjimo jos veikla klausimai visai neberūpi. Jeigu rūpėtų, tai švietimo ministrė nelauktų streikų pradžios ir pati pasitrauktų. Energetikoje, kur dalis visuomenės ir politikų bandė ir dar vis bando liūtą sulaikyti įsitvėrę už jo uodegos, Vyriausybė, jeigu norėtų stiprinti visuomenės pasitikėjimą, turėtų sudaryti galimybes tai pačiai visuomenei laikyti liūtą už stipraus plieninio pavadėlio, ir dar pakaustyto aštriais spygliais. Bet Vyriausybei tai jau neberūpi...

Kaip nerūpi ir tai, o kaip gyvenimas klostysis po jos...

2008-02-23

Apie gyvenimą ir naują šaltąjį karą

Šiandien partijos taryboje savo kalboje dėsčiau požiūrį į šiandieninio gyvenimo aktualijas: mokytojų streikus, energetiką po 2010 metų, "liūto" gimimą ir jo likimą ir galų gale apie politinį peizažą. Kalbėdamas apie politinį peizažą citavau labai tikslią E.Lucas iš "Economist" pateiktą mūsų ligų ir problemų diagnozę. Nesusilaikau ir čia nepacitavęs jo vakar skelbto interviu "alfa" puslapyje ir savo kelių baigiamųjų žodžių:

"Viena pagrindinių mano knygos /”Naujas Šaltasis Karas”/ tezių yra tai, kad šios šalys /Centrinė Europa/ yra naujo Šaltojo karo /su Rusija/ mūšio laukas. Už tikrą ar tariamą /Rusijos/ paranoją svarbiau tai, kad šios šalys yra blogai valdomos. Jei nukeliausite nuo Estijos iki Gruzijos, nerasite nė vienos šalies, kuri būtų tikrai gerai valdoma. Vaizdas skiriasi nuo pereito dešimtmečio pradžios, kai jose buvo bandyta daryti rimtas reformas. Dabar šios šalys nusiraminusios ir patenkintos savimi, jose dažnai prasiskverbia Rusijos verslo, politinė ir kitokia įtaka.

Vakarai taip pat nusiraminę. Vakarai sako: kodėl turėtume rūpintis šiomis šalimis – vienos jau yra antrarūšės ES narės, neįstengia įsivesti euro; kitos liko už borto ir dar negreit įstos……. Tai pavojaus signalas Rytų europiečiams – jei nepabusit ir nesusiimsit, Rusija jus suvalgys pusryčiams. Tai pavojaus signalas Vakarų Europai – jei prarasite šias šalis, žemynas grįš į tūkstantis devyni šimtai trisdešimt devintuosius metus. Tai pavojaus signalas amerikiečiams – kad transatlantinis solidarumas dabar yra ne mažiau svarbus, kaip per aną Šaltąjį karą.

Vakarams atsitokėti /pastaruoju metu/ padėjo neįtikėtinos Kremliaus klaidos – Kremlius turėjo stiprias kortas, bet žaidė ypač grubiai ir kvailai.

Rusams geriau sekasi užsupanti švelnaus priėjimo strategija – kurią jie, sakyčiau, taiko Lietuvoje. Čia yra galingų verslo grupių, istoriškai susijusių su Rusija, kurios konsolidavo ekonominę ir iki tam tikro laipsnio politinę galią. Užsupanti strategija Rusijai žymiai sėkmingesnė, negu grubūs metodai, kai naudojamas Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas.

Labiausiai bijau, kad Kremlius tai supras ir pereis prie švelniojo varianto ir gal būt todėl Dimitrijus Medvedevas daromas nauju prezidentu. Jis įkūnija švelnųjį požiūrį ir vaizduoja Rusiją Vakarų investicijų rojumi.

Geriausia apsauga /Lietuvai/ nuo Rusijos yra gera vyriausybė ir geras valdymas. Jei politinė sistema stipri, sveika, rusams sunku infiltruotis. Jei atmosfera labai palanki užsienio investicijoms, jokio pavojaus, kad ateis rusai ir viską nupirks, nes pirks vakariečiai. Jei valdininkijoje daug patriotų, kurie neima kyšių, rusų agentams nėra ką veikti. Gera valdžia yra pirmoji gynybos linija. Tiesą sakant, šia prasme labiau už Lietuvą man kelia nerimą Latvija – tai Lietuvai geras pavyzdys, į kokį chaosą galima pakliūti…”

Štai tokie Edward Lucas žodžiai. Net keista kiek daug šiuose žodžiuose panašumo su mūsų praeitais metais, pačiu taip vadinamo VSD skandalo metu, paskelbta “Rusijos sulaikymo strategija”.


Taigi receptas nuo tokių virusų – gera valdžia yra pirmoji gynybos linija. Gynybos linija nuo naujo šaltojo karo pavojų, nuo Rusijos grubiųjų metodų (t.y. Pakso ir Uspaskicho) ir nuo švelnių priėjimo strategijų (t.y. Dujotekanos ir į ją panašių). Geros valdžios receptas yra paprastas ir aiškus, kurį ir mes nuolat kartojame, kalbėdami apie stiprią, efektyvią valstybę ir šiuolaikišką valstybės valdymą. Visiškai aišku, ko trūksta, kad tai Lietuvoje turėtume. Trūksta tik vieno – sąžiningos, intelektualios politinės valios. Norint geros valdžios neužtenka vien tik gerų norų ir gerų žmonių. Reikia ir išminties, ir žinių, ir proto.

Visame nelabai džiugiame Lietuvos politinio ir visuomenės gyvenimo peizaže – matau vieną, kad dar ir nelabai stiprų vilties švyturį. Tai užgimstanti Dešinioji Koalicija “vardan Lietuvos”. Kai matau vienoje salėje konservatorius, krikščionis demokratus, liberalus, o taip pat ir Gitaną Nausėdą, Aleksandą Abišalą, Raimundą Kuodį, Remigijų Šimašių, Darių Kuolį, Leonidą Donskį, Kęstutį Čilinską, Arvydą Anušauską, Joną Kronkaitį ir daugelį kitų – tai matau kaip gimsta ta sąžininga intelektuali politinė valia. Tik todėl ir tikiuosi, kad Rusija mūsų taip lengvai pusryčiams nesuvalgys, kad dar spėsime pabusti. Nes mes ne tie, kurie išsigąstame grubių metodų, ar neatpažįstame užsupančio švelnumo.

2008-02-20

Kaip gyvensime 2010 metų sausio 1-ąją?

Kelias dienas per šventes prasivarčiau su pusgripiu. Net prie kompiuterio negalėjau prisėsti. Po to turėjau skristi į Liublijaną. Tik šiandien jau galiu normaliai darbuotis.

Per vakar vakarą parengiau memorandumo dėl mūsų energetikos situacijos po 2010 sausio 1 d. projektą. O perspektyvos ganėtinai liūdnos - dėl Ignalinos AE II bloko veiklos pratęsimo Vyriausybė praktiškai nieko nedaro, užsiima tik "veiklos imitacija" ir politiniais žaidimais, tuo tarpu, uždarius Ignalinos II bloką, elektros kaina vartotojams išaugs 80 proc., - nuo dabartinių 33 cnt/kwh iki 57 cnt/kwh. Tiek mokėdami dar turėsime džiaugtis, kad iš viso elektros turime, nes ar turėsime dujų elektros gamybai ir ar turėsime,kaip tas dujas į Lietuvą atsigabenti - šiuo metu visai nežinoma. Va taip ir gyvename...

2008-02-14

Jupiteriški paradoksai

Premjeras džiaugiasi Prezidento laišku, kuriame Prezidentas įvardino sutarčių dėl nacionalinio investuotojo trūkumus ir rizikingas vietas, ir kuriame nurodė, kaip sutartys turi būti pataisytos. Premjeras raportuoja, kad yra pasiryžęs visus sutarčių trūkumus, kuriuos nurodė Prezidentas, ištaisyti.

Kai prieš dvi savaites, būdami Seimo opozicijoje, lygiai tą patį pasiūlėme Vyriausybei daryti svarstant Seime Atominės elektrinės įstatymą, ir todėl siūlėme atidėti įstatymo priėmimą, kol nebus pataisytos sutartys, tai sulaukėme Vyriausybės kaltinimų, kad savo siūlymais kenkiame valstybei ir todėl mūsų veiklą turi tirti speciali Seimo komisija.

Romėnai sakydavo:quod licet Jovi, non licet bovi (kas leistina Jupiteriui, nebūtinai leistina jaučiui).Ir po tokių jupiteriškos valdžios paradoksų,pabandyk tu čia Lietuvoje nesijausti, anot a.a. Sikorskio, paprasčiausiu veršiu.

2008-02-12

Už ką ir prieš ką

Esu už atominę elektrinę, bet prieš Vyriausybę, kuri negali paaiškinti, kiek kainuos jos statyba;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš verslininkus, kurie į klausimą, kiek kainuos atominė elektrinė, atsako, - jeigu taip klausiate, tai tur būt esate rusų agentai;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš tai, kad valdžia visuomenę ir toliau laikytų kvaila bei nieko nesuprantančia, kuriai ir aiškinti nieko nereikia;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš parlamentinių koalicijų tam reikalui "stebuklingą" gimimą, - kaip žinia, tokie stebuklai yra gerai apmokami;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš valdančią koaliciją, kuri tveria parlamentines komisijas tirti atominės elektrinės statybos projekto kritikus;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš demagoginį spaudimą, - jei sprendimai nebus priimti šiandien, tai mūsų nesupras Vakarų partneriai.

Esu už atominę elektrinę, bet prieš nieko nebereiškiančius Prezidento laiškus Premjerui;

Esu už atominę elektrinę, bet prieš jos statybą demokratijos sąskaita.

Esu už liūtą, bet prieš dramblį mūsų demokratijos prasto porceliano parduotuvėje.

2008-02-04

Atominės pagirios

Atominis įstatymas su atominiu spaudimu priimtas.

Padarėme ką galėjome, kad būtų sumažintos klaidos ir trūkumai.

Bet didžiausi trūkumai liko - tai valdžios santykis su visuomene. Vyriausybė visą laiką laikė visuomenę visai kvaila ir nieko nesuprantančia, kuriai ir aiškinti nieko nereikia, nes, tariamai, vistiek nieko nesupras. Ir tokiu būdu padaryta didžiausia žala visam svarbiam strateginiam projektui - visuomenė su juo supriešinta ir visiškai juo nepasitiki. Vyriausybės aiškinimai,kad taip vaduojamės iš rusiškų energetinių gniaužtų darosi panašus į pigų propagandinį lozungą.

Dėl tokio visuomenės ir "liūto" supriešinimo negali kaltinti vien tik privataus verslo, kuriam valdžia atsidavė su didžiausiu malonumu. Dėl to gali kaltinti tik Vyriausybę, kuri savo bestuburiškumu santykiuose su verslu visiškai "sumovė" svarbų reikalą. Dar labiau "sumovė" reikalą, kai vardan "liūto" buvo atgaivinta Kirkilo-Uspskicho ašis. O kai pamatai, kad iš anksto suplanuotas regiono ministrų susitikimas buvo svarbiausia priežastis, kodėl įstatymo priėmimas buvo taip forsuojamas, tai suvoki,kad Vyriausybei trijų ministrų atvykimas yra žymiai svarbiau už opozicijos ir visuomenės nuomonę. O dabar valdžia turi rezultatą - žymiausi intelektualai spaudžia Prezidentą vetuoti įstatymą ir net pasirašinėja peticiją su reikalavimu rengti referendumą dėl "liūto".

Prezidento veto būtų valstybės savigarbos atstatymas. Ir atsvara Kirkilo-Uspaskicho ašiai. Nes kitu atveju atrodys, kad Lietuvoje prieš stambų verslą niekas negali atsilaikyti, ne tik Vyriausybė, dižioji dalis Seimo, bet net ir Prezidentas.

Gal būt, kam nors atrodys, kad Prezidentas nepasirašydamas išduos valstybės strateginius interesus. Bet ar galima strateginių tikslų siekti kreivai ir šleivai? Ar galima šiuo atveju remtis principu: tikslas pateisina priemones?

Aš siūliau Prezidentui vetuoti įstatymą, tam kad Vyriausybė būtų priversta grįžti prie derybų. Nes tai reikalinga ne tik tam, kad būtų ištaisytos sutarčių spragos, bet ir tam kad būtų gražinta pusiausvyra į valstybės ir verslo santykius.

Geriausia išeitis būtų, jeigu Prezidentas nurodytų Vyriausybei ir verslui atnaujinti derybas, taip pat nurodytų, kas turi būti ištaisyta sutartyse, ir tai pagaliau būtų padaryta. Tada ir įstatymo reikalas atrodys visai kitaip.