2007-05-29

Sauletoji Gruzija

Visa diena ir dar dvi su komiteto delegacija praleisiu Tbilisyje. Todel rasysiu be nosiniu ir kitu zenklu. Pirma diena praejo labai smagiai. Akivaizdu, kad tauta vis dar gyvena revoliucijos jausmais. Gal Abchazijos ir Pietu Osetijos problemos tokia romantisko nacionalizmo jausena padeda ilgiau islaikyti. Opozicijos Sakasviliui beveik nera. Gali buti, kad visuomene kol kas negali akceptuoti opoziciniu nuostatu. Taip primena tai, ka mes pergyvenome 1992-1995 metais. Vynas geras, laiko rasyti dienorasti nera.

2007-05-28

Apie šeimynines vertybes, lietuviškus Kalahario smėlynus ir prancūzišką dviračio pompą

Šeimynines vertybes geriausia yra liudyti su žmona minant dvivietį dviratį - tandemą. Šiandien (tai yra jau vakar, sekmadienį) tai ir darėme. 60 km - nedaug, bet kokių! Dabar kankina nemiga, nes kojos vis dar nenurimsta.

O viskas prasidėjo nuo to, kad šiandien išmynėme per patį karštį - vidurdienyje. Termometras rodė 32 laipsnius. Prakaitas mušė net neminant. Po to Rasa sugalvojo, kad gal vėsiau bus minant miško keliukais. Pasukome nuo Kairėnų miškais link Buivydžių. Kaip aš ir perspėjau iš anksto (nes buvau mynęs anksčiau), miško keliukas čia priminė keliuką per Kalahario smėlynus. O tandemas smėlėtame keliuke yra pražūtis. Taip ir kapstėmės mišku, karštyje, tvankoje, miškui užstojant bet kokį vėjelį. Ką reiškia vardan šeimyninių vertybių pasitikėti moterų pasirinkimu?! Ačiū Dievui, sugebėjome bent išsimaudyti mažame Taurijos upelyje.

Toliau - dar gražiau. Kai pagaliau radome ne tokį smėlėtą keliuką, tai jis galų gale atvedė į tikrą Twin Peaks'ą - Arvydų tvenkinių apylinkes. Ilgiausiai mynėme kažkokiu pylimu, nežinia kada ir už kokius pinigus supiltu, iš vienos pusės kažkoks kanalas, per kurį šokinėja stirnos, o kitoje pusėje didžiulė pelkė, kuri po to įgyja tvenkinių pavidalą.

Tuo metu jau buvo išgertas visas vanduo ir suvalgyti visi sausainiai. Jėgų nebebuvo. Jausmas, kad visą laiką mini į kalną. Ačiū Dievui, kad gyvenime vertinga yra ne tik šeimyninės vertybės (Rasa neįdėjo buterbrodų), bet ir kiti dalykai - pavyzdžiui, draugystė. Nes tik radome vieškelį - staiga žiūrime pro šalį važiuoja mūsų draugai - Feliksas ir Jūratė. Atėmeme iš jų sultis ir buterbrodus.

Bet to dar neužteko vertybių išbandymui. Kai priartėjome prie Bezdonių, iš rato tratėjimo, suvokiau, kad padanga nuleista. Kol bandžiau ją pripūsti, o po to ir pakeisti, užėjo galinga liūtis. Kai galų gale sumontavau padangą su nauja kamera, paaiškėjo, kad mano įsigyta nauja pompa, - prancūziška, koks 70 litų,- yra skirta ne padangų priputimui, o oro iš jų išsiurbimui. Ir vėl gelbėjo mūsų draugai Vilija su Alyčiu, buvę netoliese sode ir skubiai pristatę automobilinę pompą.
O po to ir sausus rūbus, kiaušinienę ir arbatą su romu.

Šios istorijos moralė yra labai paprasta:
- šeimyninės vertybės yra svarbu, labai gerai yra jeigu jos atlaiko tandemo minimą ar bendrą baidarės irklavimą sudėtingesne upe, bet pasitikėti žmonos gebėjimu parinkti tinkamą maršrutą reikia saikingai;
- klimatas akivaizdžiai atšyla ir todėl keliukai aplink Vilnių darosi vis labiau panašūs į dykumų keliukus; mindami dviračius galime ne tik sumažinti taršą, bet ir tinkamai pasiruošti tam atvejui, jei klimatui keičiantis dykumos pasieks Lietuvą;
- tikrą draugystę pažinsi iš laiku pristatytų sulčių, buterbrodų ir pompos;
- ne visos vertybės, kurias gauname iš Europos yra mums tinkamos, pavyzdžiui - prancūziškos pompos. Visada turėjau abejonių dėl prancūzų. Kadangi šią pompą pirkau tuo metu, kai prezidentu buvo Širakas, belieka tikėtis, kad Sarkozy žadamos permainos palies ir prancūziškas dviračių pompas.

Minti dviratį yra verta...

2007-05-27

Sulaikymas - kaip tai supranta Rusija ir Ukraina

Nuogąstavimai, kad mūsų paskelbtoji "Rusijos sulaikymo strategija" nesulauks rimtų diskusijų, nepasitvirtino. Pakankamai nemažai gerų, gilių, nors dažnai ir kritiškų komentarų pasirodė įvairioje, ypač internetinėje žiniasklaidoje. Yra apie ką pagalvoti ir pamąstyti, kaip neleisti diskusijai užgesti.

Sureagavo ir Rusijos spauda. "Regnum" išsivertė visą strategiją ir patalpino savo internete. Po to pasirodė ir komentarai. Sakyčiau, kad labai savotiški ir tuo įdomūs. Gegužės 22 rusiškas dienraštis "PBK daily" atspausdino V.Jaduchos komentarą, pavadintą "Europos kurstytojai", kurį būtų vertą visą paskaityti. Kaip nebūtų keista, rusų analitikai mūsų parengtą dokumentą analizuoja rimčiau nei tai daroma Lietuvoje. Pabandysiu pateikti keletą neverstų citatų:

"Эксперты связывают его ["Rusijos sulaikymo strategija"] появление с реализацией планов США по созданию буфера между РФ и Европой и по развалу энергетического альянса ЕС с Россией. По сути, это начало конца ЕС: под давлением его новых членов Западная Европа превращается в «Восточную Америку».

Dar viena įdomi citata:
"Рекомендуется принять меры по снижению популярности русскоязычных СМИ, «взращивать литовский патриотизм» и не допускать избрания президентов, лояльных к РФ."

Šioje citatoje atkreipčiau ypatingą dėmesį į tai, kad Rusijos ekspertai konstatuoja, jog mūsų strategijoje siūlomas svarstymas kaip būtų geriau Lietuvoje rinkti Prezidentą reiškia tik vieną - yra siūloma neleisti rinkti Rusijai lojalių Prezidentų. Tai reiškia, kad ligšiolinė sistema Rusijos manymu leisdavo Rusijai Lietuvoje turėti Rusijai lojalius Prezidentus. Negaliu ginčyti su tokia Rusijos ekspertų išvada.

Na ir dar viena įdomi citata, kurioje rusų ekspertas cituoja vokiečių ekspertą:
«Подобные планы ведут к свертыванию умеренной линии ФРГ, возглавляющей Евросоюз, — заметил РБК daily эксперт Германского совета по внешней политике Александр Рар. — Германия во многом ориентировала Европу на Евразию, но, боюсь, Брюссель под давлением новых членов начнет скатываться к политике сдерживания. Это ведет к отказу от Североевропейского газопровода, развалу энергетического альянса и созданию трансатлантической Европы».

Taigi, taigi, - pasirodo mes su savo strategija sėkmingai bandome sugriauti Gazpromo ir Šrioderio dujų vamzdžio Baltijos jūroje planus.

Na ir pabaigai žodžiai, kurie tiesiog glosto strategijos autorių savimeilę:
Пока это лишь проект, однако эксперты не сомневаются в его серьезности.«Это чисто американский план, — сказал РБК daily директор Международного института политической экспертизы Евгений Минченко. — Его тезисы предполагают создание санитарного коридора между Россией и Европой и мощного проамериканского блока внутри ЕС во главе с новой региональной державой в лице Польши. Он должен противостоять Франции и Германии, навязывая им свою волю при поддержке США. При этом создание новой Речи Посполитой для США важнее западных стандартов демократии».

Štai pasirodo, kokio masto dokumentą mes parengėme!!!

Kažkaip savo gebėjimų taip aukštai nevertinome, su amerikiečiais savo kartais gal ir naivių idėjų nederinome, bet jeigu Rusijos ekspertai visu rimtumu analizuoja mūsų strategijos globalias pasekmes, tai gal reikės dar kokių "strategijų" parašyti.

O jeigu rimtai, tai diskusijų, - tiek lietuviškų, tiek tarptautinių rezultatus reikia sukratyti savo galvoje ir tada pabandyti pereiti prie konkretesnių temų, susijusių su Rusijos sulaikymu, plėtojimo. Europa skelbia beveik "apmąstymų periodą" santykiuose su Rusija. Mes turime ir Lietuvoje taip pat turėti "apmąstymų periodą". Savo strategijos projektu tai ir pradėjome. Dabar reikia jau diskusijų konkrečiomis temomis:
a)ko galime laukti iš Rusijos?
b)kokios ES mums reikia - vieningos, su vieninga energetikos ir santykių su Rusija politika, ar tokios kaip dabar - su kiekvienos šalies "liberum veto" teise ir teise vesti separatines derybas su Rusija?
c)kaip mums apginti savo informacinę erdvę nuo vis stiprėjančios rusiškos informacinės invazijos?;
d)kaip tvarkyti savo vidaus gyvenimą, kad gebėtume stabdyti politinės sistemos eroziją ir gaivintume visuomenės imunitetą "protų okupacijai"?.

Visa tai reikalauja konkrečių atsakymų. Taigi pasiraitojus rankoves, teks jų ieškoti ir rašyti.

O šalia - malonus sutapimas. Paskutiniame "Foreign Affairs" (viename populiariausių tarptautinės politikos žurnalų) numeryje paskelbtas Julijos Tymošenkos straipsnis "Containing Russia" ("sulaikant Rusija"). Per Google nėra sunku rasti kopiją. Jeigu kas nori po ranką turėti suvestinę apie Rusijos ekonomikos ir ypač energetikos perspektyvas - šį tekstą verta turėti po ranka, nors daugelį dalykų teko jau anksčiau skaityti. Kokių nors radikaliai naujų politinių idėjų neradau, bet vistiek smagu, kad keliame tą pačią mintį - kaip sulaikyti Rusiją. Ir adresatas tas pats - Vakarai, nors mes daug dėmesio skyriame ir savo vidaus reikalams.

Taigi Rusijos sulaikymo reikalas įgauna vis daugiau tarptautinio skambesio. Svarbu tik, kad mes Lietuvoje neišsigąstume ir nepradėtume ieškoti būdų kaip save sulaikyti nuo diskusijų apie Rusijos sulaikymą.

Taigi, taigi...

2007-05-25

Apie "šampaninį" socializmą. Naujas socdemų simbolis - "Alitos" šampanas

Socialdemokratai labai džiaugiasi savo partiniu simboliu - raudona rože. Tos lietuviškos socialdemokratijos tiek ir tėra - tik raudona rožė. Visa kita - užsitęsęs pokomunistinės nomenklatūros valdymas. Tokio valdymo geriausias simbolis - "Alitos" privatizavimas.

Po paskutinio Konstitucinio Teismo sprendimo socialdemokratai galėtų savo partiniu gėrimu ir nauju partiniu simboliu paskelbti "Alitos" šampaną. Nors patiems socdemams jo skonis gali atrodyti ir rūgštokas. Vis tik valstybei toks naujo partinio simbolio įsigyjimas kainavo ne mažiau kaip 33 mln.litų. Taigi...

O socdemų frakcija skelbia, kad su "Alitos" privatizavimu ir su jų partiniais simboliais viskas yra tvarkoje. Tame tarpe viskas gerai ir su jų svarbiausiu simboliu - dabar jau buvusiu partijos lyderiu. Įdomu, kiek metų kokioje nors Amerikoje už tokį partinio simbolio įgyjimą gautų tokios partijos lyderis.

Kažkada, kai Prancūzijos socialistų lyderis Jospin pralaimėjo Prezidento rinkimų pirmame rate radikalui Le Penui, "Economist" žurnalas prancūzų socialistus išvadino "saloniniais socialistais", nes, atsieit, jų socializmas baigiasi saloniniais pokalbiais prie konjako taurės apie neišvengiamą socializmo pergalę. Lietuvos socialdemokratus nuo šiol bus galima vadinti "šampaniniais socialistais", o premjerą Kirkilą - "šampaniniu kovotoju su korupcija". Prie šampano taurės bus galima pakalbėti apie neišvengiamą premjero pergalę kovoje su korupcija.

Į sveikatą, "bičiuliai" socialdemokratai!!!

Tvarka ir teisingumas - UAB "Vilniaus savivaldybė"

Na štai, - kaip sakoma, "ką ir reikėjo įrodyti". Kaip rodo LNK žinios, Paksas savo draugui Putramentui per Vilniaus savivaldybę daro kelių dešimčių milijonų vertės "biznį" - ruošiasi leisti didžiuliuose žemės plotuose statyti gyvenamuosius namus prie aerouosto. Nors ankstesnė savivaldybė ir buvo tai uždraudusi daryti.

Štai tau "tvarka ir teisingumas" - neprabėgus mėnesiui nuo rinkimų savivaldybė jau verčiama į paprastą UAB-ą. Tai kas bus po pusės metų.

Įdomu, kaip tai paaiškins Paleckio socdemai ir liberalai, kurie tokius sprendimus savivaldybėje remia.

2007-05-21

Ar išdrįs Europa?

Šiandien iš Berlyno atskrido Vokietijos teisngumo ministrė. Tam, kad įtikintų mūsų komitetą, jog mes neblokuotume pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos. Europa smerkia ir persekioja už holokausto neigimą, bet nelabai veržiasi taip pat elgtis su stalinizmu. Atrodo, kad savo užsispyrimu siekti vienodo traktavimo šio bei to pasiekėme. Jau vien ministrės specialus vizitas ką reiškia. Net ir Tarybos patvirtintoji deklaracija mums kai ką leidžia pasiekti. Reikalingas konkretus deklaracijos įgyvendinimo planas. Ministrė pažadėjo, kad pirmieji paneuropiniai klausymai bus surengti Lietuvoje.

Dar vienas paprastas europinio solidarumo išbandymas, - ar išdrįs Europa pasmerkti stalinizmo nusikaltimus, kai Rusija tai beveik šlovina, giedodama Stalino laikų himną?

Karštas savaitgalis

Visas savaitgalis - su Rasa ant tandemo. Šeštadienį iš Vilniaus pro Grigiškes ir Rykantus paneriais iki Vievio ir tada pro Dūkštas ir Sudervę atgal į Vilnių. Sekmadienį - iš Vilniaus pro Nemenčinę link Pabradės ir tada pro Danilavą, Sužionys ir atgal pro Nemenčinę. Per dvi dienas beveik 200 km. Šiandien jaučiuosi neišmiegojęs. Nuo tokių kelionių kenčia elektroninis dienoraštis ir asmeninis užpakalis..

Puikus būdas išvalyti smegenis...

Minant paneriais link Vievio akivaizdu, kiek nedaug reikia investuoti, kad Lietuva galėtų turėti puikius maršrutus. Galėtų tokie keliukai prasidėti iš pat Vilniaus, kad aplink Grigiškes nereikėtų ieškoti kelio link Rykantų. Nes kiekvienas klaidingas nusileidimas link Neries ir po to sekantis pakilimas į aukštus Neries krantus atima daug sveikatos.

Vilniaus valdžia galėtų pagaliau sutvarkyti dviračių keliuką link Nemenčinės, nes šokinėti per visas šaknis, išlindusias per asfaltą, yra pakankamai skausminga.

2007-05-16

Sulaikymo karuselė

Kaip ir prognozavau - Sulaikymo strategija susilaukia vis rimtesnių diskusijų. Šiandien DPI surinko būrį analitikų ir šviesesnių galvų, kaip niekada gausiai susirinko (Rusija suvienijo - kažkas pajuokavo). Kaip nebuvo keista, niekas nesvarstė Prezidento rinkimų. Diskusija chaotiška ir akivaizdu, kad ateityje reikia specifinių diskusijų atskiromis temomis.

Ledai pajudėjo...

Ar reikėjo už milžiniškus pinigus skelbti laikraščiuose - nesu įsitikinęs. Pamatysime, kiek gausime nuomonių iš tautiečių...

2007-05-15

Europos ir Lietuvos analogijos: "raudonųjų brigadų" klausimu

Skaitau puikią Tony Judt knygą "Postwar. A history of Europe since 1945". Kęstutis Girnius sako, kad tai vienas puikiausių šiandieninių istorikų. Rašo tikrai puikiai ir pakankamai lengvai. Labai aiškiai atsiskleidžia visas pokario Europos, - suskaldytos ir kartais besiblaškančios paveikslas. Politinis, ekonominis, kultūrinis...Beveik 1000 psl.

Jeigu galvoti, kad visa Europos istorija juda tomis pačiomis trajektorijomis, tik rytinė Europos dalis (Rusija) juda su maždaug 100 metų atsilikimu, tai mūsų atsilikimas yra apie 50 metų.

Tada galime spėlioti, kas mūsų laukia, lygindami save su Europos trajektorija. O Europos trajektorija po 1945-ųjų buvo maždaug tokia: 20 metų (iki 1965-ųjų) stabilus ekonominis augimas, maža bedarbystė, senosios vertybės ir nostalgija praeičiai; po to prasideda po karo gimusių baby-boomer'ių kartos dominavimas, - radikaliai atsisveikinama su praeitimi, revoliucingai keičiasi kultūrinės pažiūros ir vertybės, ekonomikoje prasideda stagnacija, kuri vėliau perauga į ilgalaikę krizę, su aukšta infliacija ir didele bedarbyste, visuomenė (studentai, profsąjungos) radikalizuojasi, prasideda streikai, demonstarcijos, studentų revoliucijos, vėliau į sceną išeina naminiai vokiški ir itališki tikri teroristai iš "raudonųjų brigadų", kurios gaudamos finansavimą iš Maskvos, kovoja prieš visą kapitalizmo sistemą ir sugeba savo teroru beveik suparalyžuoti Vokietijos ir Italijos gyvenimą.

Makabriškas klausimas: kada Lietuvos ir Europos trajektorijų analogija ir į mūsų gyvenimą atneš lietuviškų teroristų, finansuojamų iš Maskvos. Maskva nelabai pasikeitė - prisiminkime Litvinenkos ir Politkovskojos nužudymus.

2007-05-14

Rusijos Sulaikymas: Amerikos požiūris

Sėdžiu Berlyne.

Šiandien “International Herald Tribune” pateikė amerikietišką Rusijos sulaikymo strategiją. Cituoja Daniel Fried’o , kuris yra C.Rice assistant secretary for European and Eurasian affairs, kuris šneka labai paprastai ir aiškiai. Cituoju: “jis [Fried] pridūrė, kad tai, kas yra reikalinga, - tai pastovus bendravimas[su Rusija], kuris turi būti derinamas su kietumu, jeigu norima pabandyti padėti įtakojant Rusiją jos “nebaigtos transformacijos” metu.

D. Fried taip pat pakvietė Europą pasipriešinti Rusijos siekiui ir toliau tęsti su savo noru turėti įtaką valstybėms, kurias anksčiau Sovietų Sąjunga buvo okupavusi. Tai užuomina, kad Rusija, kuri pati skundžiasi tuo, ką ji vadina kišimusi į jos vidaus reikalus, atvirai remia separatistus Gruzijoje ir Moldovoje ir stengėsi įbauginti Ukrainą ir Baltijos valstybes. “Mes neturėtume mokėti kainos už bendradarbiavimą, nei turėtume pataikauti Rusijai, kai ji elgiasi taip, lyg Rusija yra nusipelnusi to, kad jai priklausytų išlikusi įtakos kaimynams erdvė.”

Taigi Amerika labai aiškiai formuluoja Rusijos sulaikymo strategijos principus. Estija bando įtikinti NATO, kad Rusija yra jai paskelbusi internetinį karą. O ką mes...

Lietuvoje tuo tarpu iš visos Sulaikymo strategijos yra matoma tik abejonės dėl Prezidento rinkimų. Įdomu, ar Lietuva kada nors pajėgs rimtai svarstyti Rusijos sulaikymo strategiją, ar Rusija neleis to padaryti.

2007-05-13

Berlynas ir kitka

Pagaliau šiek tiek ramiau, nes ištrukau į Berlyną ir turiu valandėlę laisvo laiko. Paskutinės dienos buvo tiek įtemptos, kad neturėjau kada net normaliai prisėsti prie kompiuterio. Penktadienį - Seimo valdyba, ERK-o posėdis, TV3 savaitės komentaro įrašas, Andrikienės konferencija ir mano pranešimas, pokalbis su krikdemais, interviu Bačiuliui, Andrikienės konferencijos vakarienė. Pertraukose tarp šių punktų - pranešimo konferencijai parengimas. Šeštadienį - iki pavakarių dviračių žygis iki Europos Centro, po to Rasos simfoninio baigiamasis koncertas. "Bolero" - gražu.

Tai dėstau tik tam, kad pasiaiškinčiau, kodėl nespėju prisėsti prie dienoraščio.

Dabar pora dienų Berlyne. Tik ką su Aleknaite įkūrėme TS skyrių Berlyne. Šaunūs jauni žmonės, kurie čia gaus gerą išsilavinimą ir nori būti su mumis. Puiku. Tą patį nedelsiant reikia padaryti ir kitose naujose kolonijose.

Tiek apie Berlyną. Vakar Vilniuje vyko keletas įvykių, kuriuos verta pakomentuoti.

LSDP taryba: Kirkilas bus LSDP pirmininku, nes tai palaimino Brazauskas. Kažin ar Paleckio šalininkai nurims. Atrodo, kad partija atėjo prie lenkiškos kryžkelės: postkomunistinei partijai tęsti tą patį yra pražūtis, o keistis nėra jėgų.

Pakso suvažiavimas aiškiai parodė, kad jie taikosi į socdemų elektoratą, tai yra telkti visus nepatenkintus ir nusivylusius. Rusija ateina per nusivylimą. Akivaizdu, kad būsimuose rinkimuose Rusija turės aiškų pasirinkimą. Paksas skelbiasi pastatysiąs paminklą Lukiškių aikštėje. Bando atsiplauti Borisovo šešėlį. Primityvus veikimas. Pamatysime, kiek efekktyvus.

Jeigu Rusija nedalyvautų Lietuvos politiniame gyvenime, tokia partija, kaip Pakso, neturėtų jokių perspektyvų. Bet Lietuvoje politinė konkurencija nėra tarp kairės ir dešinės, Lietuvoje per rinkimus konkurencija vyksta tarp Rusijos įtakos ir Lietuvos piliečių sąmoningumo.

Klausimas Tėvynės Sąjungai: ar galima tikėti, kad po kitų rinkimų Kirkilo socdemai nenueis su Paksu. Nėra jokių garantijų ir neturime jokių iliuzijų. Čia Lietuva, -kaip rodo Paleckio pavyzdys, socdemų žodis formuojant koaliciją kartu su mumis Vilniaus mieste, nieko nereiškia..

2007-05-10

Cinizmo matas - pocius

Seimas pagaliau nubalsavo. Konkurencija, kas post factum smagiau įspirs Pociui ir visam VSD, nelabai smagi, bet kitaip ir negalėjo būti.

Išvados: šią košę išsprendė Seimas, nepaisant to, kiek Seimas yra dergiamas ir puolamas. Seimas tai padarė, nepaisant viso pasipriešinimo, kurį demonstravo ir Prezidentas, ir Premjeras. Ir nepaisant savo paties blaškymosi. Iš to galima padaryti tik vieną išvadą, - nepaisant to, kiek tas Seimas yra prastas, bet dėl savo gebėjimo viešai nagrinėti pačias svarbiausias problemas, jis lieka pačia svarbiausia demokratinės Lietuvos (kiek tos demokratijos Lietuvoje dar yra)institucija.

Antra išvada: tiesa vis tiek galų gale nugali. Todėl, kai stovi kartu su tiesa, tai galų gale vis tiek tikslo pasieki.

Trečia išvada: kova už tiesa reikalauja aukų. Šį kartą jais tapo kontražvalgybininkai. Įdomu, ar dėl to sąžinė tiems, kurie realiai juos galėjo apginti kiek nors skaudės...

O Lietuva turės aiškų cinizmo, dėl kurio susirūpinimą reiškė ir Prezidentas, matą - vienas Pocius.

Kaip sulaikyti Rusijos sulaikymą

Vakar paleidome į gyvenimą "Rusijos sulaikymo strategiją". Google rodo, kad pirmą kartą apie tokią strategiją pradėjau kalbėti dar 2004 rugsėjį. Patį projektą rašėme beveik porą metų. Kaip ir reikėjo tikėtis iš visos 6 puslapių strategijos spauda nieko daugiau nepamatė - tik užuominą apie Prezidento rinkimus. Susidaro vaizdas, kad arba sąmoningai norima bėgti nuo pagrindinės temos - nuo Rusijos pavojaus vertinimo, arba - kad tik toks yra mūsų diskusijų intelektualinis potencialas - nėra intelektualinių pajėgumų gilesnius ir svarbesnius dalykus išsamiai diskutuoti.

Elito intelektualinis skurdumas yra geriausias priešnuodis Rusijos sulaikymo strategijai. Rusijai nieko nereikia daryti, lietuviai padiskutuos apie Prezidento rinkimus ir tuo viskas pasibaigs.

Vakar eilinį kartą "Spaudos klube" tai įrodė spaudos klubas. Vien pagieža. Na, ką gi, galima tik pasiguosti vienu: "Jupiteri - tu pyksti, vadinasi esi neteisus".

Erdvės "telkiančiajai lyderystei" - kiek tik nori. Tik kas ją užpildys...

2007-05-08

Aukštojo mokslo reformatoriai skaitykite Economist

Perverčiau šios dienos Economist. Puikus trumpas straipsnelis apie Europoje vykstančią aukštojo mokslo reformą "Winning by degrees: Europe's universities are reluctant and unlikely pioneers of public-sector competition".

Tiesiog būtų gerai, kad visi socdemų taip vadinami reformatoriai, o iš tikrųjų ortodoksai, tai perskaitytų.

Estija ir politinė valia

Šiandien daugelis iš Seimo nubėgome į Katedros aikštę ir dar kartą pademonstravome savo solidarumą su Estija. Pareiškimais esame labai vieningi. Bet ar būsime tokie pat vieningi darbais. Rusija savo agresyviais veiksmais prieš Estiją, anksčiau prieš Gruziją sudaro unikalią galimybę burti žymiai platesnį politinį frontą Europoje,kuris imtų realistiškai žiūrėti į Rusiją. Rusija pati padeda mums pasiekti tai, ko mes per paskutinius dešimt metų savo perspėjimais negalėjome Europoje pasiekti. Taip buvo su Europos Energetine Strategija (po Rusijos "fokusų" su duju tiekimu Ukrainai), taip turi būti ir dabar. Bet tam reikia mūsų strategijos. Rytoj paleidžiame į viešumą savo kelis metus ruoštą "Rusijos sulaikymo strategiją". Pažiūrėsime - koks triukšmas kils. Gali būti, kad su estais esame pajėgūs būti vieningais aikštėje, bet ne efektyvia strategija.

O Vakaruose dar laukia didelis darbas. Nuliūdino paskutinis Economist su savo tariamai objektyviais išvedžiojimais (str. "The right to be wrong", - kadangi nerandu kompiuterinės versijos, tai tiesiog cituoju): "Russia is grossly over-reacting. But Estonia's tactics were gravely mistaken. The country's prime minister, Andrus Ansip, made the future of the war memorial an issue in the run-up to the general election in March, hoping to gain votes from patriotic estonians for his own Reforma party. He won handsomely. But he was playing with fire". Taigi, pagal Economist - estai patys kalti.

Gal tik pabaiga straipsnio paguodžia, kur teigiama, kad Europos taika ir stabilumas gali būti pražudyti, jei Vakarai leis elgtis Rusijai taip, kaip ji nori su savo buvusiais satelitais.

2007-05-06

Sarkozy, dviračiai ir kaitos poreikiai.

Tik ką grįžau numynęs 80 km. Pakeliui - į kapus pas mamą ir tėtę, po to pas Rasos mamą į Žvėryną. Rasa nemynė, nes išsisuko koją. Man dviratis atstoja po atsibodusios savaitės būtiną kaitos poreikį ir tuo pačiu suteikia būtiną adrenalino dozę. Politikoje mes visi esame šiek tiek priklausomi nuo kaitos adrenalino.

Tik grįžęs per TV išgirstu, kad Sarkozy jau laimėjo prezidento rinkimus Prancūzijoje. Įdomu, įdomu... Pasitvirtina teiginys, kad Prancūzija pasiilgo permainų ir todėl balsavo už Sarko. Įdomu, kada Lietuva pasiilgs normalių permanų ir už jas balsuos. Paskutinieji keleri metai Lietuvos politikoje - daug žodžių, bet motorai burzgia tuščiomis apsukomis. Tiesiog tuščių apsukų valstybė. Bet nuo politinės arenos išeina senieji lyderiai A.Brazauskas, V.Landsbergis, po dviejų metų pasitrauks ir V.Adamkus. Kas juos pakeis? Ar vien toks pakeitimas vienų kitais atneš permainas Lietuvai, tai yra ar gali reikalingas permainas atnešti naujos nomenklatūros lyderiai - Zuokas, Paksas ir Co.

Paskutinis "Newsweek" skirtas Sarkozy. Net viršelio antraštė iškalbinga - "Sarko Power". Pagrindinį straipsnį verta paskaityti. Sarko yra patyręs, buvęs Vidaus reikalų (Interior) ir Finansų ministru. Tačiau imigrantai, dirbantys saugos tarnybose, sako, kad imigrantai yra taip įpykę ant Sarko, kad prognozuoja, kad kažkas iš jų nušausiąs Sarko. Kažkas iš prancūzų Sarko vadina bepročiu ir pasirodo tai pranešęs laikraštis Prancūzijoje gali tapti labai populiariu. Bet gal permainoms tokioje Prancūzijoje ir reikia "bepročio". Ar 90-ais Landsbergis dalies lietuvių tautos nebuvo laikomas bepročiu.

Klausimas - kokio bepročio reikės Lietuvai, kad ir ji, kaip Prancūzija patikėtų, būtinomis permainomis.

Iki šiol nežinau ką Sarko galvoja apie ES santykius su Rusija. Žinau tik, kad jis nenori Turkijos matyti ES narių tarpe. Įdomus laikas ateina Prancūzijai ir visai Europai. Ir mums taip pat. Ką mums duos Sarko Power?

2007-05-05

Prinoko...

Tik ką, bevažiuodamas į Kauną, per radiją išgirdau, kad Prezidentas pasirašė dekretą dėl Pociaus atleidimo. Ir net nepasiūlė jokio naujo kandidato kol kas. Taigi pasirodo Pocių galima atleisti ir tik po to tartis dėl naujo kandidato. Buto privatizavimas pagaliau ir Adamkų privertė elgtis ryžtingiau. Tai ar taip ryžtingai negalima buvo elgtis dar gruodžio mėnesį. Bevažiuodamas sumasčiau ne visai padorią analogiją, kuri paaiškina Pociaus gynėjų laikyseną per paskutinius pusę metų. Labai primena mažą vaiką, kuris įlipa į šviežią ir šiltą karvės š... blyną ir iš pradžių džiaugiasi, kad kojelėms šilta. Po to džiaugiasi, kad tapšnodamas kojelėmis po tą š... gali ir kitus aptaškyti. Ir tik kai smarvė pasiekia nosį, tada jau nutaria iš to š... išlipti.

Kiek dar laiko reikės Lietuvos didžiavyriams įlipti į šviežią š..., kad pagaliau suprastų, jog netyčia įlipus, reikia kiek galima greičiau šokti lauk ir tyliai, niekam nematant, valytis kojas, nelaukiant kol visi aplinkui bus aptaškyti ir kol visiems jau smirdės?

Lygiai taip pat ir su Albinu. Kol premjeras nesupras, kad per tokius patarėjus bus visuomenės akyse torpeduojamas, kaip neskaidrus strateginis energetikos projektas, tol nelips iš to š....

Gražiausia yra klausytis Bogušio - pasirodo VSD vadovas negali būti su "sovietine praeitimi" susijęs. Todėl netinka Vaičeliūnas. Tikrai negali nepritarti. Bet kodėl Bogušiui tiko rezervistas Pocius...

Ilgai trypus ir išlipus iš š..., kojas kartais nelengva nusivalyti.

2007-05-03

Kas man yra šis i-dienoraštis?

Pagaliau rimtai prisėdu prie šio reikalo. Kęstas, Rimas, Vladas senai reikalavo, kad atsirastų mano i-dienoraštis (blogas). Matyt, esu tikrai konservatyvus žmogus, kad gana ilgai priešinausi.

Sau pačiam kyla klausimas, kodėl?

Visų pirma - niekada nesu rašęs dienoraščio. Antra - tai nėra dienoraštis, nes negali slapta išlieti visų minčių ir emocijų, kadangi viskas atvira. Tėvas rašydavo, kad nusiramintų. Čia berašydamas gali tik dar labiau susinervinti. Trečia - tai dar vienas įsipareigojimas, kurių ir taip jau visų nebespėji normaliai įgyvendinti, todėl bėgi paviršiumi. Todėl ketvirta - šis užsiėmimas gali būti dar vienas "tuščių apsukų" , "bėgimo paviršiumi" ir "savęs parodymo" užsiėmimas.

Bet yra ir pliusų. Iš savo patirties žinau, kad rašymas man padeda sutvarkyti mintis. Su pakankamu malonumu prisimenu laikus, kai "Veidas" vertė rašyti kassavaitinius komentarus. Ne todėl, kad tai buvo labai geri komentarai, bet todėl, kad tai disciplinavo mąstymą. Taigi didžiausias iššūkis pačiam sau su šiuo dienoraščiu - disciplina. Disciplina - tai planas ir atsakomybė sau pačiam už jo įgyvendinimą.

Planas

Kas dieną - dienos komentarai.
Pirmadienį - spaudos konferencijos įžvalgos.
Ketvirtadienį - laisvi pamąstymai.
Savaitgalį - perskaičius "Economist", "Newsweek", "Times" .

Pažiūrėsime, kas iš to išeis....