Griūtis?...

Ministrė Žakaitienė traukiasi. Tiesą sakant, tai teko prognozuoti dar tada, kai mokytojų streikai tik prasidėjo - jei Vyriausybė nesusitars su mokytojais, ministrė turės pasitraukti. Vyriausybė neieškojo sutarimo su mokytojais, bandė juos įveikti savo propagandine gražbilyste ir pasiekė tai, ką buvo nesunku atspėti.

Ministrės pasitraukimas nestebina. Stebina ta proga pažerti kaltinimai Seimo opozicijai. Jei ne opozicijos atkaklumas, Vyriausybė iš viso nebūtų ieškojusi sutarimo su mokytojais.

Tiesą sakant, ne pirmą kartą klausausi socialdemokratų propagandinių pareiškimų ir stebiuosi - ką tokia propaganda vis dar norima paslėpti. Ciniška propaganda tik spartina griūtį. Deja, toje žlungančioje propagandinėje mašinoje nebematai jokio nuoširdumo ir žmogiškumo. Tokia propagandinė politika praranda bet kokį ryšį su realybe ir galų gale yra pasmerkta žlugti.

Atrodo, kad lygiai tas pats klostosi ir su energetiniu liūtu. Nepaisant visos propagandos, viskas eina šleivai ir kreivai. Šiandien turėjau išsakyti griežtų pastabų dėl naujausių sutarčių variantų, kuriuos nėra atspindėta tai, dėl ko taip ilgai kovojome svarstant įstatymą. Ir toliau Nacionalinio Investuotojo veiklos tikslu lieka tik naudos sau ir akcininkams siekimas. Nors įstatyme pavyko įrašyti, kad yra du lygiaverčiai tikslai - pelno siekimas ir strateginių projektų realizavimas.

Premjeras savo atsakymuose į mūsų frakcijos užduotus klausimus taip pat atskleidė, kad Vyriausybė jau dirba pagal principą "kasti griovį nuo tvoros iki vakarienės". Premjeras savo laiške nurodė, kad jokio kalendorinio veiksmų plano Vyriausybė neturi, kada derybos dėl "LEO.LT" turi būti užbaigtos ir pati kompanija įsteigta. Šalia to, kitame laiške Premjeras nurodė, kad iki šiol Vyriausybė Europos Komisijos nėra informavusi, kad iki 2010 metų Elektrėnų elektrinė nebus modernizuota. O Komisija vis dar galvodama, kad taip įvyks, remia savo poziciją dėl Ignalinos II bloko uždarymo.

Va taip ir gyvename...Griūtis, kuri niekam nėra maloni.

Aukštasis mokslas: modernybės gimdymo sunkios kančios

Partijų sutarimas dėl aukštojo mokslo reformos braškėdamas juda į priekį. Tai, ką pradėjome dar praeitais metais, kai į susitarimą su socdemais dėl mūsų paramos įrašėme ir reikalavimą dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo, tenka sunkiai ir pastoviai stumti į priekį. Premjeras, nors ir žodžiais pasisako už reformą, tačiau kaip ir kitais klausimais - žodžiai labai sunkiai tampa kūnu.

O juk atrodytų viskas yra pakankamai aišku. Norint geresnės studijų kokybės, aukštojo mokslo sistemoje turi atsirasti keletas svarbių veiksnių: universitetų konkurencija; studentų realus suinteresuotumas savo studijų rezultatais; didesnis pinigų kiekis visoje aukštojo mokslo sitemoje; tikra universitetų autonomija.

Lygšioliniai bandymai pasiekti kokios nors didesnės studijų kokybės, skiriant dėmesį vien tik išorinei studijų kokybės priežiūrai, ar ginčijantis kas turėtų rinkti rektorių - Universiteto senatas ar taryba - buvo pasmerkti žlugti. Nes visa aukštojo mokslo problema Lietuvoje atspindi vienas skaičius - metinis visų universitetų biudžetas yra 600 mln. litų (300 mln. iš valstybės biudžeto ir 300 mln. sumoka studentai - didžiąją dalį per vakarines ir neakivaizdines studijas), o vieno stambesnio Švedijos universiteto biudžetas - 200 mln. eurų (700 mln. litų).

Nematyti šių esminių problemų gali tik tas, kas jų nenori matyti.

Jeigu aukštojo mokslo reformą bendromis pastangomis su liberalais ir Prezidentu dar šiaip taip pavyksta stumti į priekį, tai aukštųjų technologijų verslo ir mokslo sąsajų reikalas ir toliau lieka beviltiškai įstrigęs. Jau šeštus metus įvairiausiuose forumuose raginu įvairias valdžias rimtai imtis iniciatyvos ir plėtoti Lietuvoje bent kelis aukštųjų technologijų klasterius ("Saulėtekio slėnį" ir pan.), pavyko net premjerą G.Kirkilą įtikinti, kad tokių klasterių kūrimas galėtų jam būti tai, kas A.Brazauskui buvo Valdovų Rūmų atstatymas, tačiau kai prieš kelias dienas pamačiau kokią darbo grupę sudarė Žakaitienė su Navicku klasterių strategijos įgyvendinimo priežiūrai, - tai beliko tik rankomis skėsčioti. Galiu spėti, kad bus kuriami žemės ūkio ar higienos mokslų klasteriai, bet ne bio ar lazerinių technologijų slėniai.

Lietuvos valdžia kartais veikia taip gūdžiai provincialiai, bet kokią modernesnę idėją joje taip sunku realizuoti, kad belieka tik klausti: kodėl gi taip yra? Atsakymus į tokį klausimą pabandysiu padėstyti kitą kartą.

Aukštojo mokslo reformatoriai skaitykite Economist

Perverčiau šios dienos Economist. Puikus trumpas straipsnelis apie Europoje vykstančią aukštojo mokslo reformą "Winning by degrees: Europe's universities are reluctant and unlikely pioneers of public-sector competition".

Tiesiog būtų gerai, kad visi socdemų taip vadinami reformatoriai, o iš tikrųjų ortodoksai, tai perskaitytų.