Sąjūdžio istorija ir šiandiena

Šiandien dalyvavau Istorijos instituto ir "Baltųjų Lankų" išleistos "Sąjūdžio istorijos" pristatyme. Sakiau, kad šalia geros akademinės Sąjūdžio įvykių istorijos reikia dar ir Sąjūdžio laikų Didžiojo Tikėjimo istorijos.

Sąjūdis įsibėgėjo, kai buvo įveiktas netikėjimas. Netikėjimas, kad kas nors gali keistis. Netikėjimas, kad po geležine uždanga esančioje totalitarinėje imperijoje įmanomos permainos. Netikėjimas, kad gali prasidėti tikras tautos Sąjūdis.

Pirmiausia radosi kitoks, naujas kalbėjimas. Kalbėjimas paremtas tiesa. Necenzūruotas ir nevaržomas Tiesos žodis gimdė tikėjimą. Tikėjimą, kad melu ir prievarta grindžiama santvarka nėra amžina.Neveltui Sąjūdžio būstinėje ant durų kabėjo šventi žodžiai "Ir tiesa padarys Jus laisvus".

Paaiškėjo, kokią milžinišką galią sutelkiant tautą turi žiniasklaidos priemonės. Sąjūdžio žinios ir Atgimimo banga buvo tie ledlaužiai, kurie sutrupino ledinę netikėjimo sieną . Netikėjimas virto tikėjimu, o tikėjimas sujungė žmonių širdis ir protus kelyje į laisvę

Paradoksas, bet šiandieninėse visuomenės nuotaikose ir valdžios veiksmuose yra labai daug panašumų su dvidešimties metų senumo tikrove. Žmonės vėl nepasitiki valdžia ir netiki, kad ką nors būtų galima pakeisti.Lyg būtų 1987-ieji ar 1988-ųjų pradžia.

Kaip tais laikais - nacionalinis radijas ir televizija vėl tampa vien tik valdžios ruporu. Panorama vis labiau primena liūdnai pagarsėjusią tv laidą “kas geresnio premjere", o Nacionalinis Lietuvos radijas nuo šiandien tampa Nacionaliniu Paulausko radiju. Kaip pasakoja girdėjusieji, iš ryto per Nacionalinį radiją jau skambėjo tai, apie ką perspėjo V.Milaknis - už Aplinkos ministerijos pinigus A.Paulausko nusipirkta laida, kurią po to dar ir citavo visos žinių laidos.

Įžūlumas - kaip prieš dvidešimt metų. Netikėjimo, kad galima ką nors pakeisti, tiek pat kiek tada. Tuo metu tikėjimas prasidėjo nuo paprastų žodžių. Pradėkime...

Savaitės mozaika

Savaitę pratylėjau. Kelios dienos labai sparčiai prabėgo Gruzijoje. Kaip žinia, Sakašvilis laimėjo įtikinamą pergalę 120:30. Nepaisant opozicijos skundų, kad rinkimus jis pavogė, nemačiau jokių ypatingų pažeidimų. Normalūs rinkimai, išskyrus tai, kad kelių komisijų nariai tarpusavyje susimušė.

Lietuvoje tuo tarpu artėjame link Sąjūdžio dvidešimtmečio jubiliejaus. Ta proga Seime kalbas sakys Č.Juršėnas ir A.M.Brazauskas. Negaila.

Labai geras R.Grinevičiūtės tekstas - alegorija "alfoje" apie duobę, kurioje vis dar tupime, nepaisant Sąjūdžio pergalių prieš 20 metų. Vertas paskaityti. Sąjūdžio jubiliejaus proga ir Darių Kuolį iš radijo laidos vedėjų išmetė. Nenuostabu. "Duobėje" taip tvarkosi. Būtų liūdna, jei nebūtų juokinga.

Nesu pesimistas. Ir iki Sąjūdžio taip buvo. Tikėjimas kad galima pakeisti, tai pakeitė. Banga paviršių nušlavė, bet gelmės liko nepakitę. Gelmes pakeičia tik naujos bangos. Bangas sukelia tikėjimas, kad galima pakeisti ir gelmes. Kas mums draudžia iš naujo patikėti.

Vakar, šiandien ir rytoj: gyvenimo ir istorijos karuselė

Vakar apsijungėme su krikščionimis demokratais. Esu tikras, kad tai yra istorinis įvykis.

Šiandien dalyvavau Nacionalinės Pažangos premijos įteikime. Justinas Marcinkevičius apalpo. Nuo 60-ųjų pradžios gyvenome kaimynystėje. Pamenu mokyklos vadovėlius, kur apie Marcinkevičių, Baltakį ir Maldonį mums rašė kaip apie jaunosios kartos poetus.

Gyvenimo karuselė bėga labai greitai. Istorija kuriasi čia pat. Po dviejų savaičių minėsime Sąjūdžio dvidešimtmetį.

Rytoj su didele Seimo delegacija skrendu į Gruziją - stebėti parlamentinių rinkimų. Gruzijos ateitis kuriasi dabar. Gerai būtų, kad Rusija tai ateičiai netrukdytų.

Apie anarchizmą valstybės gyvenime ir kitus reikalus

Vakar turėjau progą tradicinėje spaudos konferencijoje aptarti kelis svarbius mūsų gyvenimo momentus - anarchizmą Vyriausybės veikloje, sėkmę ginant Lietuvos interesus svarstant ES derybų su Rusija mandato klausimą ir pagaliau tariau keletą pastabų dėl Vilniaus reikalų.

Po to pusdienis susitikimų Prienuose. Puikūs pokalbiai. Buvau nustebęs, kad daugiausia dėmesio susilaukė rimtos kalbos apie būsimus ekonominius išbandymus mūsų valstybei. Pats populiariausias dalykas buvo maisto produktų kainų kitimo aptarimas, remiantis paprasta lentele, kurioje lyginau maisto produktų kainas tuo metu kai G.Kirkilas tapo ministru pirmininku ir dabar. Pasirodo aliejus per šį laiką pabrango 80%, o duona apie 50%.

Žmonės į gyvenimą ir politiką pradeda žiūrėti vis rimčiau.Tai gerai...

Šventės ir aktualijos: Vyriausybės deficito pasekmės

Ilgos šventės yra pavojingos. Ir tuo, kad per šventes užmiršti laikraščius, televizorių, o taip pat net ir internetą. Tuo pačiu ir savo dienoraštį. Dėl to eilinį kartą galiu tik apgailestauti ir pasižadėti daugiau taip nedaryti. Pasiteisinimui galiu tik pasakyti, kad artėjant rinkimams gyvenimas darosi vis intensyvesnis ir dienos laiko limitai darosi vis griežtesni.

O per šias kelias dienas po švenčių - daug įvykių, daug įvairių reikalų, kuriuos norisi aptarti. Antradienį puikūs susitikimai Utenoje, vakar Kaune. Daug žmonių, daug rūpesčio Lietuvos reikalais, įkvepia dar didesnėms "apsukoms".

O dabar - apie Vyriausybės deficito pasekmes.

Antradienį Dešiniosios Koalicijos formate surengėme gerą konferenciją apie energetikos reikalus po 2010 metų - kaip gyvensime ir ką kūrensime. Paaiškėjo jau standartinis lietuviškas dalykas, tampantis visiškai skandalingu - kairė ranka nežino, ką daro dešinė. Tais pačiais skaičiais remdamasis Vyriausybės paskirtas derybininkas A.Abišala aiškina, kad 2010 metais, jeigu reikės uždaryti Ignalinos AE, Lietuva susidurs su apsirūpinimo elektra problemomis, ir todėl reikia derėtis su ES dėl uždarymo atidėjimo, o Vyriausybės valdomos "Lietuvos Energijos" vadovas R.Juozaitis aiškina, kad Lietuva neturės problemų apsirūpinant elektrą. Taip išeitų, kad tokiu atveju nėra ko ir derėtis su ES dėl Ignalinos AE neuždarymo. Tai kokia yra Vyriausybės pozicija - užteks elektros ar neužteks?

Antras dalykas, - paaiškėja, kad dėl mūsų karių Irake Olekas nesusikalba ne tik su Prezidentu bei užsienio reikalų ministru, bet ir savo viršininku - Premjeru. Ir Premjeras ir URM ministras - už buvimą Irake, Olekas - prieš. Tai kokia yra Vyriausybės pozicija - už ar prieš?

Trečias reikalas - Ministrą Vaitiekūną žiniasklaida skelbia didvyriu, dėl jo narsos blokuojant ES-Rusijos derybų pradžią, mes Seime turime ginti ministrą nuo valdančios koalicijos atstovų puolimo, kad tokie ministro veiksmai nebuvo suderinti nei su Seimu, nei tuo labiau su Vyriausybe. Ir belieka tik paklausti - tai kokia šiuo klausimu Vyriausybės yra pozicija?

Pagal Konstituciją Vyriausybė yra ne tik atskirų ministrų būrelis, kuriame kiekvienas savo darže daro ką nori. Vyriausybė yra kolektyvinė institucija, svarbiausiais klausimais priimanti kolektyvinius sprendimus ir juos solidariai įgyvendinanti, tiek per atskiras ministerijas, tiek per valdančią daugumą Seime.

Deja, kuo toliau, tuo labiau dabartinės valdžios situacija darosi panaši į anarchistų susibėgimą, kur kas ką nori, tą ir daro. Valstybės reikalai ir prestižas dėl to vis skaudžiau kenčia.