Kam reikia Krizės įveikimo plano?

Netyla diskusijos dėl mūsų parengto Krizės įveikimo plano projekto. Koalicijos partneriai, vieni ar kiti liberalai, vis grasina, kad nepritars mokesčių didinimui. Toks jausmas, kad vis dar nesuprantama esmė, vis dar bandoma žaisti viešųjų ryšių žaidimus - atsieit yra blogi konservatoriai, kurie siūlo mokesčius didinti, o kiti yra geri, kurie bando apginti Lietuvą nuo tokio blogio, kokį siūlo konservatoriai.

O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.

Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą nesenai teisingai pabrėžė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis.Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau, nebus plano, - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.

Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu šiandien po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln lt iki 2 mlrd lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.

Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.

Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:


"Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).

Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...

Mano tikslas šiandien yra pagirti Jus ėmusius iniciatyvos biudžetui suveršti diržus. Tik mano patarimas būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę kaip ekonominė krizė paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties-----krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai. Aš net nustėrau nuėjęs į Walmart, didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką aš pamačiau----gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės plotas--tai gal trys Maximos Savanorių prospekto gale. Inventorius--milioninis. Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako, kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną auto-mašinų parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo. Visuose visuomenės sluoksniuose jaučiasi pinigų stygius---nieks nenori skolinti. Bedarbystė auga nesulaikomai. Nepraeina dienos, kad neišgirstum, kad viena firma atleido 10.000, kita 15.000 darbuotojų. Kelios didelės firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų.
Ką tai reiškia mums? Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity eksportuoti bus skaudžiai skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpiuvėje, kur dirba šeimos maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui jo dar nepalietė. Bet ar ilgam? Šiais metais mes lankėmės Kinijoje. Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoj? Gal atėjo laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar tiginiavimo gegužės 1-osios proga.
Ką aš matau JAV----šioje pasaulio pirmaujančioje ekonomikoje--- tikrai nedžiugina. Siūlyčiau Jums būti labai labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas, kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės.
Linkiu ištvermės, ir daug daug sėkmės laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose.
Pagarbiai ir su meile,
......"

Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti...

Realybės iššūkiai

Rinkimai baigėsi. Derybos dėl koalicijos praktiškai taip pat. Liko tik apsisprendimai dėl personalijų ir principinės diskusijos dėl Vyriausybės programos.

Žvilgtelėjus atgal, - gali nusistebėti kiek daug per paskutinį mėnesį ar du įvyko. Bet kai pasižiūri į priekį, labai greitai pamatai, kokie didžiuliai kalnai darbų laukia. Ir pirmiausias darbas - realybės suvokimas. O realybė dažnai būna labai negailestinga. Vieną realybės epizodą pabandysiu detaliau parodyti.

Praeitos savaitės pabaigoje pradėjome svarstyti Krizės prevencijos planą. Be abejo, jis visų pirma yra nukreiptas į kitų metų biudžetą ir visą viešųjų finansų situaciją. Diskusijos ir prasidėjo nuo šalies finansinės ir ekonominės realybės įvardijimo. Nepasakysiu nieko naujo, daugelis skaičių jau buvo skelbta spaudoje, bet kai visus skaičius sudedi į vieną vietą, realybės iššūkiai pasidaro drastiškai aiškūs.

1. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame yra numatytas 2 mlrd 700 mln litų deficitas. Šalia to dar Sodros deficitas. Konsoliduotas deficitas gali būti labai netoli Mastrichto 3% nuo BVP kriterijaus (Lietuvoje - apie 3 mlrd litų).

2. Penktadienio diskusijų metu finansų ministerijos ekspertai informavo, kad pagal šių metų 3-io ketvirčio ekonominio gyvenimo duomenis, kitiems metams tenka prognozuoti žymiai spartesnį ir gilesnį ekonomikos augimo lėtėjimą. Nebegalima prognozuoti net 1.5% BVP augimo (o pagal tokias prognozes yra suskaičiuotos kitų metų pajamų prognozės). Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd litų. Su tokiomis prognozėmis sutiko ir kiti ekspertai.

Tai reiškia, kad palikus tokias pačias biudžeto išlaidas, jos pajamas viršytų jau ne 2.7 mlrd litų, o visais 4.7 mlrd litų.

3. Spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų, tai yra 2008 metų biudžeto deficitas gali būti žymiai didesnis, nei buvo planuojama šių metų biudžete (kuriame buvo suplanuota, kad deficitas sieks tik 500 mln litų). Paaiškėjo, kad spalio 1 d. Vyriausybė informavo Europos Komisija, kad šiais metais reikia laukti deficito, kuris gali siekti iki 2.35% nuo BVP, tai yra iki 2.7 mlrd. litų.
Valdžiai šių metų deficitą yra pakankamai sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose globalios krizės, yra labai sudėtinga pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks paprasčiausiai neapmokėta, ir tokias sąskaitas teks apmokėti kitais metais. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins.

Jeigu bent pusė šių metų deficito persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1.3 mlrd litų. Tokiu atveju išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4.7 mlrd litų, o visais 6 mlrd litų.

4. Išlaidos 6 mlrd litų viršijančios pajamas reiškia, kad deficitas siektų jau visus 6 % BVP. Taip pat reikia atsiminti, kad visas nacionalinis biudžetas kitais metais sieks apie 30 mlrd litų, o tai reiškia, kad deficitas sudarytų apie 20% nuo viso biudžeto.

5. Didelio deficito problemos pasidaro drastiškai aštrios tokiu laikotarpiu, kokį visas pasaulis, tame tarpe ir mes, pergyvename šiuo metu - tai globali finansų sistemos krizė. Akivaizdu, kad tokiu metu valstybei skolintis tarptautinėse rinkose yra praktiškai neįmanoma. O deficitinis biudžetas reikštų, kad skolintis būtų būtina.
Faktai, kurių galima pasirankioti šiuo metu iš tarptautinės spaudos, šiuo klausimu yra nepaguodžiantys: FT nesenai paskelbė, kad Austrija pastarosiomis dienomis tarptautinėse rinkose nesugebėjo pasiskolinti, nors turi "AAA plius" reitingą (Lietuvos reitingai pastaruoju metu nusmuko, berods, iki "BBB plius" reitingo). FT taip pat skelbia, koks didžiulis sąrašas didžiųjų valstybių su puikiais reitingais (pradedant nuo Vokietijos) stovės išsirikiavę skolinimuisi kitais metais.

6. Kaip yra skelbiama lietuviškoje spaudoje, Lietuvai kitais metais reikės perfinansuoti 3 mlrd litų vertės anksčiau paimtas paskolas. Paprastai tai buvo daroma nesunkiai, paimant naujas paskolas tarptautinėse rinkose. Ar tai bus galima padaryti kitais metais - šiuo metu sunku atsakyti, bet yra abejonių.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad realybės iššūkiai yra pakankamai aiškūs - nacionalinio biudžeto išlaidos, galinčios 6 mlrd litų viršyti valstybės mokestines pajamas. Prie to dar papildomas klaustukas dėl galimybės perfinansuoti 3 mlrd ankstesnių paskolų. Ar kitais metais galimybės skolintis tarptautinėse rinkose palengvės - šiuo metu atsakyti tur būt negali net patys didžiausi finansų genijai, pradedant nuo paties Buffett'o.

Todėl vienintelis įmanomas atsakymas į tokią drastišką realybės tiesą - radikalus biudžeto deficito mažinimas.

Penktadienį, pirmuoju prisėdimu radome galimybę sumažinti deficitą maždaug 3.5-4 mlrd litų: 2 mlrd mažinant išlaidas, ir 1.8 mlrd didinant realias pajamas (pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų).

Pasklidę gandai, kad bus mažinamos socialinės programos - visiška netiesa. Motinystės atostogos tikrai liks, bet ar reikia mokėti visiems tėvams "vaiko išmokas" po 70 litų per mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, net ir tada, kai tėvai uždirba po 10000 litų, tikrai suabejosime. Jeigu tokios išmokos liks tik tiems tėvams, kurie uždirba santykinai nedaug, tai jiems tokias išmokas bus galima net ir padidinti.

Taigi štai tokia yra realybė. Ir tokie yra vieninteliai galimi atsakymai į tokią realybę. Ar tokių atsakymų pakaks, kad nelabai linksmą realybę suvaldytume, pamatysime artimiausiu metu. Gali tekti Krizės prevencijos planą stiprinti dar naujomis, papildomomis priemonėmis.

Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška islandiška realybė kitais metais...

Rinkimai ir kita...

Eilinį kartą vėl turiu kalbėti apie sąžinės graužimą, kad taip ilgai tylėjau. Priežastis paprasta - rinkimų tempas nepalieka laiko prisėsti prie kompiuterio...

Todėl dabar trumpai apie viską:

1. Po pirmo rinkimų turo aiškėja, kad Lietuvoje tikrai galime turėti valdžią be socialdemokratų. O tai jau reikš didžiules permainas šalies gyvenime. Ar tokias permainas pavyks realizuoti, paaiškės po antrojo rinkimų turo - jeigu Tėvynės Sąjungos kandidatai sulauks ir antrajame ture akivaizdžios paramos, tai tokia permaina be abejonės bus realizuota. Ir tokioms permainoms sekmadienį yra gyvybiškai būtinas kiekvienas balsas atiduotas už mūsų kandidatus. Net ir tie rinkėjai, kuriems reikia pasirinkti tarp mūsų kandidato ir kokio nors liberalo, nesvarbu kokio atspalvio, turi suvokti kiek svarbu yra, kad mūsų, konservatorių, frakcija būsimajame Seime būtų maksimaliai didelė - nes tik tai nepaliks jokių abejonių, kad būsima valdžia tikrai bus be socialdemokratų.

2. Rinkimų kampanija įgauna ir komiškų bruožų. Štai parėjęs namo, Antakalnyje, kur ir gyvenu, ir esu prieš ketverius metus išrinktas į Seimą, ir dabar toje pačioje apygardoje kandidatuoju, - taigi parėjęs namo, pakeliu skambantį telefono ragelį, ir išgirstu mielą savo konkurento, liberalcentristo Ginto Babravičiaus balsą, kuris maloniai paaiškina, kaip jis sveikina Andrių Kubilių jau išrinktą į Seimą pagal partijos sąrašą ir todėl antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už Gintą Babravičių. Bandau paaiškinti, kad tai, švelniai tariant, demagogija ir taip sakant negarbingos "juodosios technologijos", bet greitai suprantu, kad bandau ginčytis su automatiniu įrašytu skambučiu. Kiek suprantu, tokio automatinio skambučio turėjo sulaukti didžioji dauguma Antakalnio rinkėjų. Net linksma pasidaro, - kažin ar tokiomis nelabai garbingomis priemonėmis galima vilniečius primityviai apgauti, bet atrodo, kad antrajame rinkimų ture tai viena iš populiariausių propagandos prieš mūsų kandidatus priemonių. Tik ką grįžau iš Molėtų - tą patį daro Prunskienė prieš Stundį. Ir taip per visą Lietuvą. Kažkokia beviltiška desperacija tokioje propagandoje...

3. Lietuvos politika serga garbingumo mažakraujyste. Tai jos skaudžiausia liga: smulkiai meluoti, slėpti tiesą, toleruoti smulkų nesąžiningumą politikoje yra pasidarę norma. Tačiau smulki netiesa nepastebimai perauga į stambų melą. Ir tai galų gale pražudo tuos, kurie sau leidžia taip elgtis. G.Kirkilas taip ir pakirto žmonių pasitikėjimą ne tik savimi pačiu.

4. Naujos Vyriausybės laukia labai sunkus šios valdžios palikimas: ekonomikos krizė, biudžeto deficitas, žlugęs tariamų derybų dėl Ignalinos burbulas, subyrėjęs LEO, nesuvaldyta korupcija ir dar visa krūva didžiulių problemų. Krizė reikalauja absoliučiai sąžiningo politikų kalbėjimo. Todėl naujos Vyriausybės veikla turi prasidėti nuo "nulinės tolerancijos" politikos negarbingumui. Antras veiksmas - atviras, sąžiningas ir negailestingas dabartinės valdžios palikimo auditas - aiškus įvardijimas kokia situacija yra paveldėta ir kas mūsų visų laukia artimiausiu metu. O tada - principingas krizės įveikimo planas. Jo rėmai jau pakankamai aiškūs.

Geopolitika ir Lietuva

Šiandien paskelbėme partijos memorandumą, kuriame pateikėme siūlymus kaip po Rusijos agresijos prieš Gruziją turime keisti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. Kaip ir buvo tikėtina, sulaukėme visų pirma socialdemokratų aštrių išpuolių prieš mūsų pasiūlymus. Tiesa sakant tai jau nebestebina. Stebina tai, kad Lietuvoje nebegali vykti rimtos politinės diskusijos šia tema. Keista, kad Lietuvoje, kuri bando save pristatyti kaip regioninę užsienio politikos lyderę, po Rusijos agresijos prieš Gruziją iki šiol nevyko jokių atvirų ir viešų politinių debatų, kas turi būti keičiama mūsų užsienio ir saugumo politikos doktrinoje,kad galėtume save efektyviau apginti nuo galimų pavojų. Mes pirmieji, kurie pateikėme savo aiškius pasiūlymus, ką reikia daryti ir ką keisti. Kiti tyli, lyg nieko neįvyko (tai liečia tik partijas, ne Prezidentą V.Adamkų). Esu įsitikinęs, kad esame teisūs. Tai rodo ir DPI atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ką galvoja tauta?

Šiandien Marijampolėje kartu su R.Kuodžiu kalbėjomės su Marijampolės verslo bendruomene apie pasaulinius ir lietuviškus reiškinius ekonomikos ir finansų reikaluose. Prisirinko pilna naujo viešbučio salė. Nerimo dėl ekonomikos krizės pakankamai daug. Visi su viltimi žiūri į mus, kaip į būsimus rinkimų nugalėtojus, kaip į būsimą valdžią. Nekyla ranka priešintis jų vilčiai...

Šiandien DPI paskelbė sociologinių tyrimų rezultatus. Eilinį kartą tarp apsisprendusių balsuoti mes laimime prieš antrą vietą dvigubai. Norėtųsi tikėti, kad taip atrodys ir tikri rinkimų rezultatai...

Kas suvaldys Begemotą?

Šiandien frakcijoje susitikome su Energetikos kainų komisijos pirmininku V.Poderiu. Jis labai paprastai paaiškino, kad iki šiol valstybėje elektros energetikos monopolistų, dabar jau apsijungusių į Leo, niekas tinkamai neprižiūrėjo. Todėl jie įvairių finansinių ir buhalterinių kombinacijų dėka sugebėdavo pasidaryti milžiniškus, kelių šimtų milijonų litų vertės pelnus ar dividendus. Kaip sakė V.Poderis: "šio begemoto valstybėje niekas nekontroliavo". V.Poderis pabandė imtis begemoto kontrolės ir begemotas ėmė muistytis.

Šiandien paaiškėjo, kad begemoto valdyti nenori ne tik du V.Poderio komisijos nariai, bet ir kas svarbiausia, - net pati Vyriausybė to nenori daryti. Vyriausybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą ir sugebėjo pasiekti, kad teismas uždraustų V.Poderio komisijai teisę patvirtinti naują Begemoto valdymo metodiką. Vyriausybei labiau rūpi Begemoto teisė lupti nereguliuojamus pelnus, o ne vartotojo interesų gynyba. Tai, kad ir teismai taip lengvai priima tokius nelabai pagrįstus, bet Begemotui naudingus sprendimus, kelia dar didesnį nerimą. Ta proga viešai pasakiau keletą karčios kritikos žodžių.

Kova su korupcija - ar galima "nulinė tolerancija" smulkiam sukčiavimui?

Vyriausioji Rinkimų Komisija ilgai ir nuobodžiai aiškinsis ar filmas "Pilotas" yra R.Pakso propaganda ar ne? Lyg nebūtų akivaizdu, kad tokio filmo rodymas kino teatruose ir televizijoje yra gryna rinkimų kampanija.

Bet ne tai svarbu ką nutars VRK ir kaip elgsis LNK kanalas. Tai jų sąžinės reikalas. Svarbiau kaip elgiasi pats R.Paksas ir visa partija, skambiai pasivadinusi tvarkos ir teisingumo vardu. Partija ir jos lyderiai, kurie ieško ir džiaugiasi tariamai radę, kaip apeiti reklamos draudimą, paprasčiausiai užsiima smulkiu sukčiavimu. Deja, tenka pasakyti, kad šios partijos veikloje toks elgesys visiškai nestebina.

Esu įsitikinęs, kad sėkminga kova su korupcija reikalauja "nulinės tolerancijos" ir tokiam smulkiam sukčiavimui rinkimų metu. Kažkada garsusis Niujorko meras R.Giuliani išgarsėjo įveikdamas nusikalstamumą Niujorke, įgyvendinęs neokonservatyvią "nulinės tolerancijos" (zero tolerance) kovos ir su smulkiais nusikaltimais strategiją. Lygiai tą patį turime daryti ir mes, visų pirma kovoje su korupcija. Ir partijos turi apsispręsti, ar jos siekia realios kovos su korupcija. Jei taip - turi pradėti nuo savęs ir nuo nulinės tolerancijos pagundai užsiimti smulkiu sukčiavimu.

Paksas turi galimybę pasirinkti - arba filmą įtraukia į savo partijos rinkimų kampanijos finansinę ataskaitą arba lieka smulkaus sukčiaus lygmeny. Lygiai taip pat apsispręsti turi ir LNK.

Visokie išvedžiojimai - kad filmas yra tik menas ir kad Paksas čia nieko dėtas yra tik bandymas įtikinti, kad smulkus sukčiavimas yra tiesa. Tenka priminti, kad tik tikra tiesa žmones padaro laisvais.

G.Kirkilo paradoksai

Gediminas Kirkilas, būdamas Premjeru, aiškina, kad įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą yra pavojinga, žalinga ir neapsimoka. Net užsakomuosius straipsnius tuo klausimu yra pasiruošęs spausdinti.

Gediminas Kirkilas, būdamas LSDP pirmininku, partijos rinkimų programos nuostatose, su kuriomis partija eina į rinkimus ir kurias partija visai nesenai iškilmingai patvirtino savo suvažiavime "Siemens" arenoje, sako visai priešingą dalyką:
"Mūsų nuostatos:...įvesime visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą" (LSDP 2008 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programos nuostatos. 2008.09.07. p.15)

Taigi arba G.Kirkilas neskaitė savo partijos programos, arba nesiruošia nei dabar, nei po rinkimų jos įgyvendinti.

Geras Dainiaus tekstas

"Delfi" paskelbė gerą Dainius Kreivio tekstą apie Lietuvos finansų sistemos problemas. Tikrai raginu paskaityti, senai neskaičiau tokios išsamios, gilios ir suprantamos mūsų problemų apžvalgos. Dainius - verslininkas, mūsų kandidatas į Vilniaus savivaldybę (jei į Seimą išeis kas nors iš mūsiškių - Masiulis, Šedbaras, Alekna ar Urbonavičius, Dainius taps savivaldybės tarybos nariu), nesenai apsigynė magistrą BMI, parašęs mano įsitikinimu puikų magistro darbą apie pasaulyje vykusias finansų krizes ir mūsų situacijos panašumą. Džiugu, kad savo gretose turime tokio lygmens valstybės finansų ekspertą.

Komanda

Šiandien kaip žadėjau pristačiau komandą, kuri yra pasiruošusi po rinkimų vadovauti mūsų parengto plano įgyvendinimui tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje. Šiaip jau džiugu, kad būti įvardintais šioje komandoje sutiko toks būrys autoritetų. Su tokia komanda galima nuveikti milžiniškus darbus.