Sąjūdžio istorija ir šiandiena

Šiandien dalyvavau Istorijos instituto ir "Baltųjų Lankų" išleistos "Sąjūdžio istorijos" pristatyme. Sakiau, kad šalia geros akademinės Sąjūdžio įvykių istorijos reikia dar ir Sąjūdžio laikų Didžiojo Tikėjimo istorijos.

Sąjūdis įsibėgėjo, kai buvo įveiktas netikėjimas. Netikėjimas, kad kas nors gali keistis. Netikėjimas, kad po geležine uždanga esančioje totalitarinėje imperijoje įmanomos permainos. Netikėjimas, kad gali prasidėti tikras tautos Sąjūdis.

Pirmiausia radosi kitoks, naujas kalbėjimas. Kalbėjimas paremtas tiesa. Necenzūruotas ir nevaržomas Tiesos žodis gimdė tikėjimą. Tikėjimą, kad melu ir prievarta grindžiama santvarka nėra amžina.Neveltui Sąjūdžio būstinėje ant durų kabėjo šventi žodžiai "Ir tiesa padarys Jus laisvus".

Paaiškėjo, kokią milžinišką galią sutelkiant tautą turi žiniasklaidos priemonės. Sąjūdžio žinios ir Atgimimo banga buvo tie ledlaužiai, kurie sutrupino ledinę netikėjimo sieną . Netikėjimas virto tikėjimu, o tikėjimas sujungė žmonių širdis ir protus kelyje į laisvę

Paradoksas, bet šiandieninėse visuomenės nuotaikose ir valdžios veiksmuose yra labai daug panašumų su dvidešimties metų senumo tikrove. Žmonės vėl nepasitiki valdžia ir netiki, kad ką nors būtų galima pakeisti.Lyg būtų 1987-ieji ar 1988-ųjų pradžia.

Kaip tais laikais - nacionalinis radijas ir televizija vėl tampa vien tik valdžios ruporu. Panorama vis labiau primena liūdnai pagarsėjusią tv laidą “kas geresnio premjere", o Nacionalinis Lietuvos radijas nuo šiandien tampa Nacionaliniu Paulausko radiju. Kaip pasakoja girdėjusieji, iš ryto per Nacionalinį radiją jau skambėjo tai, apie ką perspėjo V.Milaknis - už Aplinkos ministerijos pinigus A.Paulausko nusipirkta laida, kurią po to dar ir citavo visos žinių laidos.

Įžūlumas - kaip prieš dvidešimt metų. Netikėjimo, kad galima ką nors pakeisti, tiek pat kiek tada. Tuo metu tikėjimas prasidėjo nuo paprastų žodžių. Pradėkime...

Savaitės mozaika

Savaitę pratylėjau. Kelios dienos labai sparčiai prabėgo Gruzijoje. Kaip žinia, Sakašvilis laimėjo įtikinamą pergalę 120:30. Nepaisant opozicijos skundų, kad rinkimus jis pavogė, nemačiau jokių ypatingų pažeidimų. Normalūs rinkimai, išskyrus tai, kad kelių komisijų nariai tarpusavyje susimušė.

Lietuvoje tuo tarpu artėjame link Sąjūdžio dvidešimtmečio jubiliejaus. Ta proga Seime kalbas sakys Č.Juršėnas ir A.M.Brazauskas. Negaila.

Labai geras R.Grinevičiūtės tekstas - alegorija "alfoje" apie duobę, kurioje vis dar tupime, nepaisant Sąjūdžio pergalių prieš 20 metų. Vertas paskaityti. Sąjūdžio jubiliejaus proga ir Darių Kuolį iš radijo laidos vedėjų išmetė. Nenuostabu. "Duobėje" taip tvarkosi. Būtų liūdna, jei nebūtų juokinga.

Nesu pesimistas. Ir iki Sąjūdžio taip buvo. Tikėjimas kad galima pakeisti, tai pakeitė. Banga paviršių nušlavė, bet gelmės liko nepakitę. Gelmes pakeičia tik naujos bangos. Bangas sukelia tikėjimas, kad galima pakeisti ir gelmes. Kas mums draudžia iš naujo patikėti.

Vakar, šiandien ir rytoj: gyvenimo ir istorijos karuselė

Vakar apsijungėme su krikščionimis demokratais. Esu tikras, kad tai yra istorinis įvykis.

Šiandien dalyvavau Nacionalinės Pažangos premijos įteikime. Justinas Marcinkevičius apalpo. Nuo 60-ųjų pradžios gyvenome kaimynystėje. Pamenu mokyklos vadovėlius, kur apie Marcinkevičių, Baltakį ir Maldonį mums rašė kaip apie jaunosios kartos poetus.

Gyvenimo karuselė bėga labai greitai. Istorija kuriasi čia pat. Po dviejų savaičių minėsime Sąjūdžio dvidešimtmetį.

Rytoj su didele Seimo delegacija skrendu į Gruziją - stebėti parlamentinių rinkimų. Gruzijos ateitis kuriasi dabar. Gerai būtų, kad Rusija tai ateičiai netrukdytų.

Apie anarchizmą valstybės gyvenime ir kitus reikalus

Vakar turėjau progą tradicinėje spaudos konferencijoje aptarti kelis svarbius mūsų gyvenimo momentus - anarchizmą Vyriausybės veikloje, sėkmę ginant Lietuvos interesus svarstant ES derybų su Rusija mandato klausimą ir pagaliau tariau keletą pastabų dėl Vilniaus reikalų.

Po to pusdienis susitikimų Prienuose. Puikūs pokalbiai. Buvau nustebęs, kad daugiausia dėmesio susilaukė rimtos kalbos apie būsimus ekonominius išbandymus mūsų valstybei. Pats populiariausias dalykas buvo maisto produktų kainų kitimo aptarimas, remiantis paprasta lentele, kurioje lyginau maisto produktų kainas tuo metu kai G.Kirkilas tapo ministru pirmininku ir dabar. Pasirodo aliejus per šį laiką pabrango 80%, o duona apie 50%.

Žmonės į gyvenimą ir politiką pradeda žiūrėti vis rimčiau.Tai gerai...

Šventės ir aktualijos: Vyriausybės deficito pasekmės

Ilgos šventės yra pavojingos. Ir tuo, kad per šventes užmiršti laikraščius, televizorių, o taip pat net ir internetą. Tuo pačiu ir savo dienoraštį. Dėl to eilinį kartą galiu tik apgailestauti ir pasižadėti daugiau taip nedaryti. Pasiteisinimui galiu tik pasakyti, kad artėjant rinkimams gyvenimas darosi vis intensyvesnis ir dienos laiko limitai darosi vis griežtesni.

O per šias kelias dienas po švenčių - daug įvykių, daug įvairių reikalų, kuriuos norisi aptarti. Antradienį puikūs susitikimai Utenoje, vakar Kaune. Daug žmonių, daug rūpesčio Lietuvos reikalais, įkvepia dar didesnėms "apsukoms".

O dabar - apie Vyriausybės deficito pasekmes.

Antradienį Dešiniosios Koalicijos formate surengėme gerą konferenciją apie energetikos reikalus po 2010 metų - kaip gyvensime ir ką kūrensime. Paaiškėjo jau standartinis lietuviškas dalykas, tampantis visiškai skandalingu - kairė ranka nežino, ką daro dešinė. Tais pačiais skaičiais remdamasis Vyriausybės paskirtas derybininkas A.Abišala aiškina, kad 2010 metais, jeigu reikės uždaryti Ignalinos AE, Lietuva susidurs su apsirūpinimo elektra problemomis, ir todėl reikia derėtis su ES dėl uždarymo atidėjimo, o Vyriausybės valdomos "Lietuvos Energijos" vadovas R.Juozaitis aiškina, kad Lietuva neturės problemų apsirūpinant elektrą. Taip išeitų, kad tokiu atveju nėra ko ir derėtis su ES dėl Ignalinos AE neuždarymo. Tai kokia yra Vyriausybės pozicija - užteks elektros ar neužteks?

Antras dalykas, - paaiškėja, kad dėl mūsų karių Irake Olekas nesusikalba ne tik su Prezidentu bei užsienio reikalų ministru, bet ir savo viršininku - Premjeru. Ir Premjeras ir URM ministras - už buvimą Irake, Olekas - prieš. Tai kokia yra Vyriausybės pozicija - už ar prieš?

Trečias reikalas - Ministrą Vaitiekūną žiniasklaida skelbia didvyriu, dėl jo narsos blokuojant ES-Rusijos derybų pradžią, mes Seime turime ginti ministrą nuo valdančios koalicijos atstovų puolimo, kad tokie ministro veiksmai nebuvo suderinti nei su Seimu, nei tuo labiau su Vyriausybe. Ir belieka tik paklausti - tai kokia šiuo klausimu Vyriausybės yra pozicija?

Pagal Konstituciją Vyriausybė yra ne tik atskirų ministrų būrelis, kuriame kiekvienas savo darže daro ką nori. Vyriausybė yra kolektyvinė institucija, svarbiausiais klausimais priimanti kolektyvinius sprendimus ir juos solidariai įgyvendinanti, tiek per atskiras ministerijas, tiek per valdančią daugumą Seime.

Deja, kuo toliau, tuo labiau dabartinės valdžios situacija darosi panaši į anarchistų susibėgimą, kur kas ką nori, tą ir daro. Valstybės reikalai ir prestižas dėl to vis skaudžiau kenčia.

Krizės prognozės pildosi?

Šiandien paskelbta,kad Statistikos Departamentas suskaičiavo šių metų pirmojo ketvirčio BVP augimo duomenis, ir nuo 1999 metų pirmą kartą eilinio ketvirčio BVP pasirodė 0.2 proc. mažesnis už prieš tai buvusio ketvirčio BVP duomenis. Taigi - ekonomika pradeda trauktis. Šia proga šiandien paskelbiau apžvalgą "Krizės kvapas. Permainų būtinybė", kuriame apžvelgiau kai kuriuos mūsų regiono ekonominius ir finansinius dėsningumus, kurie akivaizdžiai rodo, kad ekonomikos dangus gali labai greitai ir labai niūriai apsiniaukti.

Šiandien apie tai kalbėjau ir svarstant Vyriausybės ataskaitą. Gaila, kad Vyriausybė niekaip neišmoksta sąžiningai kalbėti su tauta apie artėjančius išbandymus. Siaubas ima, kai pažiūri į metų statistiką, kai realiame gyvenime 11% vidutinė infliacija mažiausias pajamas gaunantiems pavirsta 30-50% duonos, mėsos ar pieno pabrangimu. O rudenį dar gresia šilumos pabrangimas tais pačiais 40%. O Vyriausybė kalba tik savo maldą, kad viskas yra gerai.

Ar reikia Lietuvai "Fizikų" partijos?

Skaitau šiandien spaudą ir stebiuosi – niekaip nesuprantu, kodėl visi taip susirūpinę ir rimtai svarsto A.Valinsko “šoumenų” prisikėlimo partijos reikalus. Jeigu nori – tegul kuria. Nematau nieko blogo. Valinskas, kaip baigęs teisės mokslus, galės būti teisingumo ministru, Jogaila Morkūnas – užsienio reikalų ministru (vardas suteikia galimybes įtvirtinti strateginės partnerystės su Lenkija reikalus, o tuo pačiu ir “Jogailos” vardas lietuvių sąmonėje būtų išvaduotas nuo prasto istorinio turinio).

Manau, kad tokių partijų, kurias vienija ne kokios nors idėjos, o vien tik žymūs vardai, galėtų būti ir daugiau. Raginčiau ir žymesnius sportininkus pagalvoti ar nebūtų verta kurti “čempionų” partijos. Įsivaizduokime po sėkmingos Pekino olimpiados, “čempionų” partijos kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame yra visa krepšinio komanda, V.Alekna, D.Gudzinevičiūtė, penkiakovininkai Zadneprovskis bei Krungolcas ir sunkiaatletis Vyšniauskas. O dar gal ir dviratininkės. Kas galėtų už tokį sąrašą nebalsuoti?

O dar pavyzdžiui galėtų būti sukurta “Sėdėjusių ir sėdinčiųjų” partija, kurios priešaky būtų Daktaras su Petriku, o iš paskos rikiuotųsi ir dabartinės Vilniaus bei Trakų savivaldybių ir Kauno apskrities herojai. Čia galėtų buriuotis ir “nuteisti už gerus darbus”.

Aš pats rimtai svarstau “fizikų” partijos kūrimo reikalus. Įsivaizduokite sąrašą : Kubilius, Razma, Abišala, Malakauskas, Vaigauskas, Sakalas, Poderys (energetikos kainų regulkiavimo viršininkas). O dar biofizikai – Saudargas, Šerkšnys, Vareikis, Jarmolenka. Aš jau nekalbu apie fizikus, kurie dar nepasuko į politiką. “Fizikų” partija būtų stipriausia partija Lietuvoje, ko gero stipresnė ir už Šoumenų prisikėlimo partiją . Vienintelė problema su “fizikų” partija, kad stojančiųjų į partiją fizikos žinios būtų tikrinamos.

Lietuva galėtų, kurdama savo “drąsios šalies” įvaizdį, drąsiai atsisakyti ideologinės politikos liekanų, nes XXI amžiuje tai jau tampa visiška atgyvena. Televizijos ekranai vaidina žymiai svarbesni vaidmenį žmonių gyvenime nei kokios nors konservatizmo ar liberalizmo idėjos. Lietuva galėtų būti pirmoji šalis pasaulyje, kuri drąsiai atsisveikintų su XIX ir XX amžių atgyvena – idėjomis paremta politika. Pirmąjį žingsnį ir daro Valinskas. Reikia jį padrąsinti, o ne kritikuoti.

APIE KRYPTĮ /kalba partijos Taryboje/

Kalbėsiu labai trumpai, nes laukia daug svarbių sprendimų. Kas darosi šalies gyvenime - patys gerai matote. Turime kalbėti ne apie tai, ką matome, o apie tai, ką darysime. Ir turime daryti tai, ką pasakome.

Todėl mano kalboje bus tik keletas 10 punktų:

1. Visas motinas, esamas ir būsimas, sveikinu su artėjančią Motinos diena. Vyrai, dukros ir sūnus, lenkiame galvas prieš Jus.
2. Sveikinu su artėjančiu mūsų Tėvynės Sąjungos 15 metų jubiliejumi. Kaip žinote tik todėl Gegužės 1-oji yra paskelbta valstybine švente ir todėl mūsų laukia ilgas savaitgalis. Švęskime, bet pagalvokime, ką šventės metu pasakytų Antanas Matulas.
3. Tai yra, turbūt, mūsų paskutinė Taryba, kai mes susirenkame ir dar vadinamės Tėvynės Sąjunga. Nuo gegužės 17 d. vadinsimės Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Su tokia būsima permaina taip pat sveikinu bei raginu ir šiandien, ir gegužės 17 d. padaryti viską, kad tokios permainos įvyktų.
4. Permainos yra būtinos ir Lietuvai, ir todėl mes privalome po Seimo rinkimų būti žymiai stipresni.
5. Permainų pagrindines kryptis arba permainų viziją galiu apibrėžti trimis sakiniais:
a) Išsišluokime, išsivalykime:
b) Išvenkime gilios duobės arba greičiau iš jos išlipkime;
c) Išsišlavus ir išlipus iš duobės – visu greičiu pirmyn.

Ką reiškia šios permainų kryptys:

6. Išsišluokime – įveikime korupciją. Kova turi būti drąsi ir negailestinga. Eilinį kartą, ir dėl to džiugu, sveikinu STT, realiai tampančiu tokios kovos vis efektyvesniu instrumentu. Valstybė pradeda išmokti, kaip įveikti ligi šiol jos kūną griaužiantį vėžį. Ir valstybė tai išmoksta daryti, nes yra drąsių piliečių, ne vien STT pareigūnų. Šia proga noriu padėkoti mūsų partijos bendražygiui Vidui Urbonavičiui. Jis žino už ką, o mes visi tikiuosi tai sužinosime artimiausiu metu. Kovoti su politine mafija, kuri prisidengia ir tvarkos bei teisingumo lozungais, reikia paprasčiausios, bet nemažos asmeninės drąsos. Valstybė turi pasirūpinti tai darančių saugumu.
7. Išvenkime gilios duobės arba greičiau iš jos išlipkime – ekonomikos krizė ar staigus sulėtėjimas yra neišvengiamas, nepaisant Premjero pastangų kalbėti, kad “viskas yra puiku, puikioji markize”. Nematau jokių priežasčių ar argumentų, kodėl po pusės metų ar 10 mėnesių mes Lietuvoje neturėtume 17 % infliacijos, kaip dabar Latvijoje, ar BVP augimo, siekiančio tik 2%., kaip dabar Estijoje. O šalia to dar šilumos kainų augimas šių metų rudenį iki 50 %, o 2010 m. pradžioje – elektros kainų augimas du kartus. Ir dar priedo – “bado dietos” planavimas 2009 metų biudžete, kas reikš kad viešojo sektoriaus šiandieninės sektoriaus kančios bus palengvintos – užsitęsusi degradacija bus užbaigta eutanazijos būdu, tai yra pagreitintai numarinta, atjungiant maitinimą. Mes turime patirties, kaip tokių krizių išvengti.
8. Išsišlavus ir išlipus iš duobės – visu greičiu pirmyn: yra būtina užbaigti tą užsitęsusią dabartinės valdžios stagnaciją, apie kurią metiniame pranešime kalbėjo ir Prezidentas. Tam reikia permainų daugelyje sričių, pradedant nuo valstybės valdymo ir baigiant aukštojo mokslo reforma. O pakeliui paramos šeimai reforma ir inovatyvios ekonomikos kūrimas. Bet viskas turi prasidėti nuo elementaraus išsišlavimo. Ne veltui aš šį rytą dalyvavau savo gimtojo Antakalnio talkoje. Iššluoti reikia ir gamtą, ir politiką.
9. Tam, kad galėtume tai padaryti – turime būti stiprūs. Mūsų jėga – vienybėje.
10. Tam, kad Lietuva būtų stipri, savo darbais turime įtikinti Lietuvos žmogų, kad mes tai galime padaryti. Tad ir kviečiu į darbus. Darbas reikalauja susiklausymo. To ir linkiu.

Kuo skiriasi Vilnius nuo Palermo?

R.Pakso partiją Vilniaus savivaldybėje purto korupcijos skandalas. Jeigu sostinė vadintųsi ne Vilniumi, o Palermo, sakytume, kad STT išardė mafijos tinklą, apraizgiusį sostnės savivaldybę.

Ta proga mūsų spaudos tarnyba išplatino mano trumpą pareiškimą:

"Šiandien pranešta, kad 48 valandoms sulaikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančiosios frakcijos “Tvarka ir teisingumas” nariai vicemeras Evaldas Lementauskas bei Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas, tarybos narys Gintarui Kazakas. Jiems pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo. Taip pat atliktos kratos savivaldybės tarybos nario Audriaus Butkevičiaus kabinete ir namuose.


Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad tai yra logiškas padarinys tokio “tvarkos pagal Pakso partiją” supratimo, kai valdžios siekiama bet kokia kaina, net pasitelkiant nešvarius pinigus.


“Vilniaus valdžia su tikruoju vadovu R.Paksu ir jo satelitais dėsningai priėjo liepto galą, todėl akivaizdu, kad po šių sulaikymų turėtų atsistatydinti miesto meras Juozas Imbrasas, nes taryba, kurioje didelę dalį sudaro Pakso partijos atstovai, toliau nebegali dirbti”,- mano A.Kubilius.


Pasak jo, tikros permainos ir apsivalymas Vilniaus valdžioje galėtų įvykti tik tuo atveju, jei Vilniuje kartu su Seimo rinkimais įvyktų pirmalaikiai miesto savivaldybės tarybos rinkimai.


Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius sveikina Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybę už ryžtingą kovą su politine korupcija, kuri, regis, įgyja vis daugiau mafijos, prisidengiančios ir tvarkos bei teisingumo šūkiais, bruožų."

Sąžiningumo kryptis

Vakar Dešiniosios Koalicijos "Vardan Lietuvos" konferencijoje "Sąžiningos žiniasklaidos vardan" buvau nustebintas kiek daug nepasitenkinimo ir nusivylimo yra susikaupę tuo, ką galėčiau pavadinti tradicinės žiniasklaidos klystkeliais. Ir tą nepasitenkinimą reiškė ne politikai, kurie dažnai jaučia daug savų nuoskaudų, bet patys rašantieji ar viešųjų ryšių profesionalai: L.Donskis, S.Stoma, Vl.Laučius, A.Jonkus, K.Girnius, L.Ulevičius, D.Radzevičius. Pagrindinis priekaištas - sąžiningumo deficitas. S.Stoma įvedė naują terminą - vietoje "žiniasklaidos" vartoti terminą "galiasklaidą", t.y. "galios sklaidos" termin1. Dar nuostabiau buvo matyti jaunosios kartos ryžtą tvirtinant, kad žiniasklaidos sąžiningumui užtikrinti šalia savireguliacijos reikia ir valstybės instrumentų, kaip pavyzdžiui PVM lengvatų naikinimas toms žiniasklaidos priemonėms, kurios savireguliacijos institucijų būtų pripažintos nesąžiningomis. Konferencijos metu "Lietuvos Ryto" savininkai turėjo žagsėti, tiek dažnai jie buvo minimi kaip pavyzdys tipiškos "galiasklaidos".

Vakar spaudos konferencijoje kalbėjau apie didžiausias mūsų valstybės politinio gyvenimo problemas: sąžiningumo stoką ir strateginės krypties stoką. Po vakarykštės DK konferencijos kažkaip dangus pasirodė skaidresnis: sąžinigumas, kaip svarbiausia strateginė kryptis, turi daugiau šalininkų, nei kartais atrodydavo.