Pokalbis su D.Tusku

Šiandien D.Tuskui lankantis Vilniuje, pasimatėme kaip dviejų giminingų konservatyvių partijų, Europos Liaudies Partijos bendražygių, vadovai. Dalyvavo ir E.Zingeris, nes eilinį kartą jis daug padarė, kad toks susitikimas įvyktų. Pokalbis su Tusku buvo smagus ir malonus: ir apie energetiką, ir apie tautines mažumas, ir apie partinę strateginę partnerystę. Atrodo, kad tikrai rasime sutarimą ir tarpusavio supratimą. Draugų Piliečių Platformoje turime, ir ne vien tik Premjerą. Sausio 13 į Vilnių atvyks Lenkijos Seimo maršalka Komarovskis, kilęs iš Lietuvos dvarininkų nuo Rokiškio apylinkių giminės.

Be abejo, kyla klausimas, - kodėl Lenkija dar vis nepasirašo elektros tilto sutarties. Tiesą sakant, suprasti nėra lengva, bet spėju, kad tiltas veiks tik tada, jei lenkai žinos, kad juo tekės elektra iš atominės elektrinės. Ir pastatytas jis bus tik tada, kai tokia elektra juo galės tekėti. Ir tik tam....

Dviguba pilietybė

Šiandien įvykdžiau savo pažadą A.Lydekos vadovaujamai darbo grupei, kuri svarsto pilietybės įstatymo reikalus. Parengiau labai trumpą "dvigubos pilietybės" koncepciją, sutrumpinęs savo parengtame įstatymo projekte, kurį pateikiau dar pavasarį, numatytą sąrašą atvejų, kai yra galima turėti dvigubą pilietybę iki iš esmės dviejų atvejų: pirmas, Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę, tik tuo atveju jeigu ta kita valstybė yra ES, NATO narė arba atitinka euroatlantinus kriterijus ir antra, tarpukario Lietuvos piliečių palikuonys, dabar turintys kitos valstybės pilietybę, gali turėti ir Lietuvos pilietybę. Siūlau ir papildomai diskutuoti ar antruoju atveju reikia išskirti lietuvių ir nelietuvių kilmės asmenis ir ar nelietuvių kilmės asmenims numatyti papildomus reikalavimus (pvz. nuolat gyventi Lietuvoje) ar ne.

Esu įsitikinęs, kad tokios "dvigubos pilietybės" nuostatos niekaip neprieštarauja Konstitucija, bet apsisaugojant būtų galima priimtą įstatymą iš karto atiduoti į Konstitucinį Teismą ir ištirti.

Niekaip nesuprantu, kodėl Seime taip lėtai yra svarstomas "dvigubos pilietybės" klausimas.

Tai ką daryti su tokia Vyriausybe?????

Šiandien buvo užėjęs vienos įtakingos ES šalies ambasadorius, - nustebęs ir sunerimęs, kad Vyriausybė nesiima jokių diplomatinių žingsnių ES sostinėse dėl Ignalinos II bloko likimo. Galima suprasti, kad kalba ne vien savo šalies vardu. Jiems akivaizdu, kad po II bloko uždarymo laukia ekonominis ir energetinis sunkmetis ir jiems keista, kad Lietuva yra tokia pasyvi.
Tai ką daryti su tokia Vyriausybe???????

Šiandien Premjeras buvo sukvietęs frakcijų atstovus tradiciniams pusryčiams, kurių metu buvo pristatyta Vyriausybės pozicija derybose su NDX dėl nacionalinio investuotojo formavimo.
Galima spėti, kad Kruonio hidroakumuliacinė po visų įvertinimų yra įvertinta grynu 0 (nuliu). Atrodo, kad Vyriausybė su dideliu entuziazmu sieks Kruonį išimti iš "Lietuvos Energijos" sudėties, nes palikus Kruonį LE sudėtyje, palikti jo vertę lygia 0 nepavyktų, o tada NDX akcijų kiekis Nacionalinio investuotojo sudėtyje gali sumažėti žemiau 34 proc. Vėl negali atsikratyti jausmo, kad Vyriausybė visų pirma rūpinasi NDX interesais.
Tai ką daryti su tokia Vyriausybe????

Įdomu, kaip atskyrus Kruonį į savarankišką įmonę, tokia įmonė galėtų veikti, jeigu jos vertė yra lygi nuliui. Koks bankas jai skolintų pinigus? O gal tada galima būtų ją nusipirkti už kokius nors dešimt litų?
Kadangi yra aiškinama, kad Kruonio vertė lygi nuliui, nes veikdamas LE sudėtyje, Kruonis nei perka, nei parduoda elektrą, kurią gauna ir kurią atiduoda Lietuvos Energijai, tai atskyrus Kruonį nuo LE situacija kardinaliai pasikeis, nes tarp LE ir savarankiško Kruonio turės atsirasti sutartiniai santykiai. O tai reiškia, kad Kruonis pradės gauti realias pajamas ir jo vertė iš karto pasidarys lygi nebe nuliui.

Visą tai rašau tik tam, kad dar ir dar kartą įsitikinčiau, jog Vyriausybė, ruošdamasi Nacionalinio investuotojo formavimui, visiškai nepadarė namų darbų. Kruonio reikalus Vyriausybė turėjo išsiaiškinti dar vasarą ir taip sutvarkyti santykius tarp Kruonio ir LE bei Kruonio tarifus, kad Kruonis būtų vertinamas ne 0 (nuliu), o normalia verte.

Ir vėl tas pats klausimas, - tai ką daryti su tokia Vyriausybe?????

O gal teisiausias yra Kęstutis Girnius: Lietuvai reikia naujos Vyriausybės ir naujo Seimo?????

Rezervinė galia

Ne apie energetikoje svarbią rezervinę galią noriu tarti keletą žodžių. Apie rezervinės galios (rezervistų galios) įtaką liustracijos procesui keletą minčių noriu pasakyti.

Seime pusantrų metų vyko grumtynės įrašyti ar ne KGB rezervistus į liustruojamųjų sąrašą. Galų gale, kai Seimas įstatymą su rezervistais priėmė, Prezidentas įstatymą vetavo.

Šiandien Prezidentas Seimui pateikė savąjį liustracijos įstatymą, kurio esminis skirtumas nuo Seimo anksčiau priimto yra tai, kad jame nebeliko rezervistų apibrėžimo ir, svarbiausia, nebeliko įpareigojimo Liustracijos komisijai registruoti ir skelbti rezervistų sąrašus. Kiti skirtumai - dėl naujo prisipažinimo termino ir dėl termino iki kada dirbs Liustracijos komisija nėra nauji, nes Seime jau buvo diskutuoti ir atmesti. Bet šios tariamos naujovės tinka tam, kad diskusijos dėl jų paslėptų skirtumą dėl rezervistų.

Taigi, rezervistų galia pagal įtaką visai valstybės valdžia yra didesnė nei ta rezervinė galia, kurios reikia saugiam atominės elektrinės veikimui.

Socialdemokratų energetinis kadrilis

Socialdemokratai apgynė slibiną ir premjerą bei išbarė Vytenį, pakilusį į kovą su slibinu. Socialdemokratinė pasaka ir Vytenio svajonė tuo ir pasibaigė - Vytenis netaps didvyriu, įveikusiu slibiną.

Juokas juokais, bet socialdemokratiniai viražai energetikos reikaluose kelia vis daugiau nerimo. Nors slibinas ir apgintas, tačiau atominės elektrinės idėja intensyviai stumiama į šalikelę. Štai "alfa" aprašo socialdemokratų Prezidiumo ir frakcijos posėdį ir teigia, kad "ilgą kalbą pasakė A. Brazauskas. Jis palaikė idėją kurti nacionalinį investuotoją, bet aršiai kritikavo idėją statyti naują atominę elektrinę, kuri neva gali būti per brangi. Kaip alternatyvą jis paminėjo naujos kartos šiluminę jėgainę."
Kaip praneša spauda, socialdemokratai nutarė sudaryti partinę energetikos reikalų grupę, kuriai vadovaus Brazauskas. Ką tai reiškia, - kad socialdemokratai intensyviai kurs nacionalinį investuotoją, o atominės elektrinės nestatys?

Tokių minčių pasigirsta vis daugiau, - teigiama, kad panašiai mąsto ir NDX vaikinai, vis garsiau apie tai kalba ir tie lietuviški energetikos ekspertai, kuriuos visada laikydavau dujų mėgėjais, net ir R.Kuodis panašiai formuluoja.

Kažkaip, Lietuvoje strateginių minčių svyravimo amplitudės yra stulbinančios - prieš metus A.Brazauskas džiaugėsi, kad su latvių ir estų premjerais pasirašė Trakų memorandumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, o dabar jau "aršiai kritikuoja idėją statyti naują atominę elektrinę".

Atsiranda esminis klausimas - jeigu elektrinė nebus statoma, tai kam tada reikalingas trigalvis slibinas???

Todėl prieš pritardami derybų dėl trigalvio slibino rezultatams, - turėsime reikalauti aiškių garantijų, kad atominė elektrinė tikrai bus statoma.

Kaip aptapšnoti Jurgį Mačiūną

Skaitau "Delfį" ir galvoju ar Vilnius - vis dar Lietuvos sostinė ar tik eilinė "skylė", kaip jaunimas pasakytų. Vienas iš Pakso patikėtinių vicemeras E. Lementauskas, užėmęs Meko centro Tarybos pirmininko postą, ištarė daug pasakančius žodžius:

„Menų centro vadovas turės atsakyti, kas priėmė sprendimą įsigyti J. Mačiūno kolekciją, kodėl būtent J. Mačiūno ir kodėl už tokią kainą“, - DELFI pirmadienį teigė E. Lementauskas.

Keista, kad vadovas neturės atsakyti, kas tas J. Mačiūnas, kad jam buvo nuspręsta skirti kelis milijonus. A.Paleckis jau pagarsėjo, išaiškinęs, kad Gugenheimas yra sukčius ir tinkamas tik trečiajam pasauliui. Lementauskui yra galimybių pagarsėti, išaiškinus, kad Mačiūnas buvo tik eilinis Niujorko hipelis, Lenono ir Yoko Ono sugėrovas ir pan.

Gal čia naujas "fluxus" performansas - Lementausko pastangos aptapšnoti Mačiūną, pakeliui iš pareigų išmetant Meko centro direktorių. Nors pats Mekas teigė, kad be Kučinsko nebūtų ir centro. Manau, kad pats Mekas, perskaitęs Lementausko žodžius, labai greitai suvoks, kad jo centras su menais artimiausiu metu nieko bendro neturės, nes taps "tvarkos be teisingumo" ideologijos įgyvendinimo auka. Vietoj jo geriau būtų įkurti Amžinosios Rolando Šlovės muziejų su amžinąja ugnimi ir nacistiniu ereliu centriniame hole.

Kadangi Vilnius laikinai nebėra Lietuvos sostine, o tik eiline aptapšnota "skyle", o Mekas ir Mačiūnas yra visos Lietuvos, ne vien laikinai suprastėjusio Vilniaus, vertybės, tai gal rūpestį Meku ir Mačiūnu galėtų iš Lementausko rankų perimti Prezidentas V.Adamkus, kuris kartu su Vyriausybe, o jeigu reikia ir Seimu, tinkamai pasirūpintų šiomis nacionalinėmis vertybėmis. Pakeliui galėtų priglausti ir Gugenheimą su Ermitažu bei apginti juos nuo marksistinių jaunojo Paleckio atakų.

Galima nemėgti Zuoko, galima ieškoti būdų, kaip jam atkeršyti, - bet prie ko čia Mačiūnas, Mekas ir visas Gugenheimas su Ermitažu. Aptapšnojimui ar apsitapšnojimui galima rasti ir paprastenių dalykų.

15-os metų buvimo Seimuose jubiliejus ir šiandiena

Šiandien premjeras Kirkilas pakvietė mus, septynis Seimo narius, pažymėti tą faktą, kad nuo 1992 metų, kai pirmą kartą buvome išrinkti į Seimą prabėgo 15 metų. Be paties Kirkilo ir manęs, dar dalyvavo Antanas Stasiškis, Irena Šiaulienė, Justinas Karosas, Algimantas Salamakinas, Česlovas Juršėnas. Dar lyg pasiklydęs, sudalyvavo ir A.Brazauskas, kuris mane pamatęs, neslėpė savo negatyvaus požiūrio.

Gavome dovanų po neprastą fotoaparatą Canon Power Shot G9 (dabar reikės rūpintis, kaip deklaruoti tokią dovaną), išgėrėme po taurę raudono vyno ir skubiai išsibėgiojome, nes akivaizdžiai matėsi, kad Premjerą slėgė rūpesčiai ir nelabai gera nuotaika - pakeliui sutikau Romą Žakaitienę, pasirodo, tuo pat metu rinkosi socdemų Prezidiumo valdyba. Socdemams yra ką apmąstyti, - juokavau, kad tai, jog penkiolika metų Seimuose išgyvenome tik du konservatoriai ir net penki socdemai yra akivaizdus, įrodymas, kad ne socdemams tuos 11 metų, kuriuos socdemai per šiuos 15 metų buvo valdžioje, buvo sunku išgyventi.

Lietuvai sunku išgyventi ir šiuos paskutinius socdemų valdymo metus. Šiandien spaudos konferencijoje kalbėjau ir apie prastus reikalus susijusius su Ignalinos II bloko reikalais ir su aplinkosauginiais reikalais. Visur norėtųsi matyti Vyriausybės geresnį gebėjimą suvokti problemas ir jas efektyviai spręsti.

G.Kirkilo problema - per didelis pasitikėjimas vien tik viešaisiais ryšiais ir vienu dienraščiu. Tokiame poste vien tik viešais ryšiais pastatyta populiarumo užtvanka ilgainiui gali neatlaikyti neišspręstų problemų spaudimo, o kai tokia dirbtinė PiaRo užtvanka pralūžta, viską šluojančios bangos nebeįmanoma sulaikyti. Panašiai buvo 1999 metų pradžioje, kai iki to laiko aukštų G.Vagnoriaus reitingų damba, atsilaikiusi ir per Rusijos krizę, neatlaikė kelionės į Šri Lanką. Jai pralūžus, netrūkus ir pats G.Vagnorius traukėsi iš posto.

Kariuomenė, Prezidentas ir laisvė

Prieš kelias dienas rašiau, kad Rasa Juknevičienė pateikė rimtą kariuomenės problemų analizę. Nereikėjo ilgai laukti reakcijos. Vakar TV3 "Savaitės apžvalgoje" nuskambėjo kupini pasipiktinimo Prezidento V.Adamkaus žodžiai. Prezidentui akivaizdžiai įteigta tai, ką visa savo laida bandė įteigti TV3 - konservatoriai, atsieit, rezga sąmokslą prieš generolą V.Tutkų. Ir tai bus eilinė konservatorių "sąmokslo" auka: taip įvyko su Pociumi, po to su Grigaravičiumi, o dabar jau tariamai puolamas Tutkus. Nesvarbu, kad Rasa vardino konkrečias ir realias kariuomenės problemas: per mažas finansavimas (Lietuva su 1.2 proc nuo BVP gynybai ryškiai atsilieka ne tik nuo NATO reikalaujamų 2 proc, bet ir nuo kaimynų latvių ir estų); išsilavinę karininkai nemato karjeros perspektyvų, nes generolų kiekiu Lietuva lenkia visus NATO standartus ir todėl karininkai išeina į kitus darbus; pereidama prie profesionalios kariuomenės vadovybė visai užmiršo kiekvieno piliečio konstitucinę pareigą būti pasirengus ginti Lietuvos teritoriją ir t.t., o V.Landsbergis kalbėjo apie tai, kad Rusijai labai ryškiai militarizuojantis Lietuva kariuomenės reformomis silpnina savo gynybinius gebėjimus, - į visą tai Prezidentas atsakė tiesmukiška kritika Rasai, sakydamas, kad tie kurie drįstame kritikuoti , - "organizuotai, sistemingai užsiimame destruktyviu darbu, menkinant pareigūnų ir institucijų darbą". Antra, kad tuo užsiimama - arba sąmoningai norint sugriauti kariuomenės instituciją, arba populistiškai prieš rinkimus. Ir trečia, kad tiesiog norime pastatyti savo žmogų į kariuomenės vadus. O svarbiausia, kad visa kritiką tariamai paneigia tai, jog mūsų kariuomenę gerai vertina amerikiečiai, nes kviečia į įvairias misijas.

Ir negali suprasti, kaip tokį pasipiktinimą vertinti, - ar kad kariuomenė, skirtingai nuo daugelio kitų valstybės institucijų, tiesiog yra tobula ir Prezidentas tikrai galvoja, kad joje nėra jokių problemų; ar kad, paprasčiausiai, kariuomenė yra ta Prezidentui pavaldi institucija, kurios konservatoriai neturi teisės kritiškai nagrinėti; o gal Prezidentas tikrai yra savo patarėjų įtikintas, kad konservatoriai yra blogiečiai sąmokslininkai (teroristai) ir todėl reikia smerkti viską, ką jie pasako, ypač apie saugumą, kariuomenę ar teismus.

Kariuomenė gina mūsų laisvę ir pati kariuomenė gerai žino, kad konservatoriams kariuomenė simbolizuoja mūsų nepriklausomybę ir laisvę. Mes ypač jautriai žiūrime į bet kokius problemų debesis, besikaupiančius kariuomenėje ir apie tai atvirai kalbame. Nes iki šiol buvome įsitikinę, kad mūsų šalies laisvė, kurią gina mūsų kariuomenė, garantuoja mums ir laisvę laisvai reikšti savo nuomonę. Nesinorėtų matyti Lietuvos, kurioje iškovota ir ginama laisvė palaipsniui virstų "valdoma laisve" ar "valdoma demokratija" su nurodymais ką konservatoriai gali kritiškai analizuoti ir ko negali. Nes tada beliks tik paprašyti Prezidento patarėjų paskelbti sąrašą tų institucijų, kurias yra draudžiama kritiškai vertinti.

Kalba suvažiavime

Šiandien vyko mūsų partijos suvažiavimas. Pasakiau kalbą. Atrodo, kad Vyriausybės veiklos vertinimas darosi jau daugelio komentatorių labai panašus: geriau bet kokia kitokia Vyriausybė, nei tokia, kokią dabar matome. Ką gi, galiu pajuokauti, - užteko mums nustoti ją remti, ir iš karto pasimatė visos jos silpnybės.

Apie eroziją

Šiandien Rasa Juknevičienė, kariuomenės dienos išvakarėse, spaudos konferencijoje labai tiksliai išdėstė mūsų požiūrį į besiklostančias problemas kariuomenėje. Neturiu ką, prie to kas buvo pasakyta, pridurti.