2008-09-08

Mes turime planą Lietuvai. Pradėkime!

Šiandien su Česlovu Stankevičiumi ir Mantu Adomėnu baigėme redaguoti mūsų partijos rinkimų programą. Prieš tai daug jėgų ir laiko kainavo jos projekto rengimas. Turiu prisipažinti, kad darbas buvo nors ir varginantis, bet teikiantis tikros kūrybos džiaugsmo. Reikia pasakyti, kad mes kaip partija per savo istoriją tokios išsamios ir gilios programos dar nesame turėję. Nelabai matau, kad kuri nors kita partija ką nors panašaus šiems rinkimams pateiktų. Džiugu, kad tą pripažįsta ir nepriklausomi ekspertai "Veide" vertinantys skirtingų partijų atskiras programų dalis. Šiandien buvome geriausiai įvertinti ir už socialinę programos dalį.

Taigi galime drąsiai tvirtinti, kad šiandieninėje baloje ir chaose mes pateikėme tai, kas Lietuvai labiausiai reikalinga - pateikėme planą Lietuvai. Ir turime komandą, kuri šį planą yra pasiruošusi įgyvendinti. Dabar rinkėjų eilė apsispręsti, - ko jie nori? Ar jie nori išmintingų ir drąsių permainų, kokias mes siūlome, ar jie nori, kad tęstųsi taip, kaip dabar yra. Tikiu išmintimi...

2008-09-05

Sąjūdis ir Solidarumas

Šiandien visą dieną praleidau Varšuvoje. Didelė grupė lietuvių buvusių ir esamų politikų, žiniasklaidos atstovų, istorikų Sąjūdžio 20- mečio proga Varšuvos pilyje diskutavome su buvusiais Solidarumo lyderiais, įskaitant Lechą Walensą ir Adamą Michniką, apie tai kaip Lietuvos ir Lenkijos santykiai klostėsi 1990-ųjų pradžioje. Pokalbis buvo labai įdomus ir emocingas. Pagrindinė įstrigusi mintis - ir tada, ir dabar vis dar yra likę daug stereotipų, kuriai būtų gerai atsikratyti.

Įdomu, ar lietuviška ir lenkiška spauda pakartos ne visai cenzūrinius Adam Michnik žodžius apie 1990-ųjų pradžios lenkų-autonomistų veiklą Vilnijoje? Drąsaus žmogaus drąsūs žodžiai. Aš jų nedrįstu pacituoti.

Savo ruožtu raginau lietuvius peržiūrėti savo požiūrį į Pilsudskį, - Vilniaus okupacija 1920 metais buvo Lietuvos tragedija, bet ji įvyko po to, kai Pilsudskis prie Varšuvos sumušė to meto Rusijos kariuomenę ir ją nusivijo per Lietuvą. Jeigu Pilsudskis nebūtų tos pergalės (anot lenkų "stebuklo") pasiekęs, Lietuva nuo 1920 metų būtų buvusi Sovietų dalimi.

2008-09-03

Geopolitiniai paradoksai

Gruzija nori stoti į NATO. Į NATO veržiasi tie, kurie jaučiasi nesaugūs. Rusija (o ne kaimyninės Turkija ar Armėnija) yra priežastis, kodėl Gruzija jaučiasi nesaugi.

Rusija panaudojo karinę jėgą, kad sustabdytų Gruzijos siekį tapti NATO nare. Rusija teigia, kad Gruzijos tapimas NATO nare kelia pavojų Rusijai. Vienintelis realus pavojus Rusijai, kad tuo atveju nebegalėtų taip laisvai okupuoti Gruzijos teritorijos.

Vakarai sako,kad yra abejonių ar galima priimti Gruziją į NATO, nes NATO nebus pajėgus apginti Gruziją pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Bet ginti Gruziją reikėtų tik nuo Rusijos, nes kitų grėsmių Gruzija neturi. Jeigu NATO negali apginti Gruzijos nuo Rusijos agresijos, tai kokios garantijos, kad NATO galės apginti mus. O jeigu NATO gali apginti mus, tai kodėl bijoma priimti Gruziją.

2008-09-01

Sveiki

Štai ir baigėsi vasara. Jau darosi įprasta, kad vasarą nėra noro ką nors rašyti į dienoraštį. Gal tai ir bloga praktika, bet taip yra. Galvoju,kad dienoraštis tam ir yra, kad į jį rašytum tada, kai norisi rašyti. Kadangi taip ir darau ir po dviejų mėnesių tylos vėl pradedu rašyti, tai galiu bent jau džiaugtis tuo, jog taip įrodžiau, kad tikrai pats rašau į šį dienoraštį. Jeigu tam samdyčiau kokius nors viešųjų ryšių specus, tai būtų rašę per visą vasarą.

Suprantu, kad taip nereguliariai rašydamas būsiu praradęs bent dalį nuolatinių skaitytojų. Ką padarysi, - bet rašau labiau sau, nei kam nors kitam. Vasarą man dienoraščio nereikėjo, dabar jau reikia. Todėl ir sugrįžtu. Ir dėkoju tiems, kurie ragino tai padaryti. Nes gal ir jiems ko nors šiame dienoraštyje reikėjo.

Taigi, sveiki sugrįžę ir rašykime....

2008-07-26

Atostogų ramybė

Po birželio pabaigos ir liepos pradžios beprotiškos karuselės, kai nebuvo laiko net pagalvoti apie dienoraštį - atėjo šiek tiek ramesnis laikas. Šias eilutes rašau iš Alandų salų, kur mes su Rasa jau trečią dieną džiaugiamės visiška ramybe. Alandų salos - tai Suomijos Palanga ir Druskininkai kartu sudėti, tik su vienu skirtumu - stulbinančia ramybe. Dabar sėdžiu ant uolėto jūros kranto kažkokioje saloje, jūra sekli be galo ir šilta, kainos už namelį ant kranto kaip lietuviškoje kaimo sodyboje, o ramybė nemokama. Užvakar 5 ryto išlipę iš kelto numynėme 90 km, vakar per karštį ir kalnelius numynėme 60 km, šiandien tinginiaujame ir deginamės.Temperatūra +30 laipsnių, nei debesėlio, minti neįmanoma. Rytoj kelsimės į mažas saleles. Gal bus ne taip karšta. Keltai nemokami.

Tiesa, prieš tai savaitę dideliu klegančiu būriu pramynėme per Lietuvą - tradicinis 'Suk į dešinę'. 40 bendražygių, 700 kilometrų. Įspūdžius žiūrėkite mūsų 'youtube'.

Nors vežuosi krūvą programos tekstų, bet dar neprisėdau. Tačiau kiekvieną dieną tokios ramybės yra vis labiau - praskaidrina mintis ir sau tvirtina ryžtą drąsiems žygiams.

2008-06-29

Ar būsime pakankamai drąsūs?

Paskutinės savaitės buvo neįsivaizduojama karuselė. Prie kompiuterio prisėsti ir ką nors parašyti - jokių galimybių. Šalia baigiamųjų, todėl ir pačių sunkiausių derinimų su krikdemais dėl kandidatų apygardose, dar ir kelionės į Briuselį (į Europos Liaudies Partijos Tarybos posėdį) ir į Paryžių (kur pagaliau (nes iki šiol niekaip neprisiruošėme) tapome IDU - Tarptautinės Demokratų Sąjungos nariais> rytoj dar kelionė į Varšuvą - turiu vadovauti tarpparlamentinei Lenkijos - Lietuvos Asamblėjai.

Šiandien įvyko pirmasis jungtinės TS-LKD tarybos posėdis. Šią savaitę mūsų jungtuves palaimino ir Teisnigumo misterija. Taigi jau sujungti ir juridiškai. Taryboje svarstėme pasirengimą Seimo rinkimams. Ta proga pasakiau kalbą:

" Ant mūsų jungtuvių pažymėjimo jau sudėti ir juridiniai antspaudai. Susijungimas turi didžiulę istorinę reikšmę. Nuo šiol esame neišskiriamai kartu - ir pergalėse, ir pralaimėjimuose.

Mūsų atsakomybė yra didžiulė – nenuvilti žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo. “Pradėkime” kartojau video klipe – tai kvietimas bendrai iniciatyvai, kvietimas kaitai ir veikimui kartu. Kartu su visais, ne vien partiečiais. Norint taip veikti, norint išbristi iš užsitęsusios stagnacijos, reikia turėti planą. Mes turėsime planą, kaip bristi iš tų bėdų, kuriose šiandien Lietuva skendi: ekonominė krizė ir korupcija. Planą baigiame rengti – tai Naujos darbotvarkės Lietuvai ir Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” diskusijų rezultatas. Tokia bus mūsų rinkimų programa. Tai bus drąsus planas ir reikalaujantis mūsų drąsos planas.

Yra tokių bėdų mūsų šių dienų gyvenime, su kuriomis kovojant reikia paprasčiausios drąsos.

Drąsos reikia, norint sustabdyti ekonominį nuosmukį, kuris tikrai ateina. Reikia paprasčiausios drąsos įsiklausyti į šviesiausių ekonomikos ir finansų ekspertų patarimus ir juos įgyvendinti. Stebuklingų receptų nėra ir nereikia, yra protingi receptai ir reikia paprasčiausios drąsos juos įgyvendinti. Tai savo būsimame plane ir dėstome.

Kalbėdamas apie drąsą, taip pat omenyje turiu ir korupciją, ir valstybės užvaldymą. Yra žmonių, kurie turėjo drąsos su tuo kovoti ir už tai skaudžiai nukentėjo. Klausimas mums patiems - ar mes turėsime tokios pat drąsos. Ir ar mes turėsime drąsos būti su tais, kurie kovojo ir kovoja. Nes tie, su kurių korumpuota veikla yra kovojama, - jie keršija.

Lietuvoje yra problemų, kurių sprendimui reikia ne tik drąsos, bet ir sutarimo. Ekonomika skęsta, valstybės valdymas buksuoja, strategijos, kaip kurti modernią, konkurencingą ekonomiką, kaip reformuoti aukštąjį mokslą ar sveikatos apsaugą rašomos, bet neįgyvendinamos, nes paprasčiausiai nėra drąsos ir nėra konsoliduotos politinės valios tai daryti. O tokios valios nėra, nes nėra sutarimo. Ir ne lietuviško, pastaruoju metu paplitusio sutarimo: aš – tau, tu – man, bet europietiško sutarimo – yra problema, yra planas, kaip ją spręsti, sutariame ir sprendžiame. Tokio europietiško sutarimo deficitas tampa rimčiausia kliūtimi. Mes turime tai ištaisyti, mes turime pradėti tai daryti – pradėti ieškoti sutarimo svarbiausių problemų sprendimui. Tam turi turėti savo planą – kurio esminiai principai – drąsa ir sutarimas. Drąsūs sprendimai ir sutarimas vardan jų įgyvendinimo – tokie esminiai plano principai. Esu tikras, kad kito kelio paprasčiausiai nėra, jeigu norime Lietuvoje pasiekti realių permainų.

Žmonės turi mumis patikėti. Mes turime patys savimi tikėti. Tam irgi reikia drąsos.

Bus nelengva. Rinkimų kampanija laukia labai kieta. Mūsų sėkmei bus priešinamasi visomis išgalėmis. Jau dabar matome kitų manevrus, ypač savivaldoje – kaip išstumti mus iš valdžios. Vardan to gimsta pačios keisčiausios kombinacijos – kaip pavyzdžiui Panevėžyje.

Iš viso to žmonės turi suvokti vieną paprastą dalyką – jeigu jie nori realių permainų, jie turi balsuoti už mus. Nes balsas už kitus tai reikš, kad greičiausiai ta pati grupuotė, tik kitoje kombinacijoje, ir toliau liks valdžioje. Vardan to susitars. Susitars lietuviškai: aš – tau, tu – man, paremk mane kelyje į valdžią, aš paremsiu tave kokioje nors byloje.

Aš tikiu, kad Lietuvos piliečiai turės drąsos tam pasipriešinti ir pasirinks tikrų, drąsių permainų kelią. Šiandien pradedame kelionę šiuo drąsių permainų keliu".

2008-06-18

Cinizmo puota

Šiandien dalyvavau bendrame Aplinkos komieto ir Audito komiteto posėdyje, kurį Jakavonis, Skardžius ir Bradauskas su draugeliais iš Neringos bandė paversti susidorojimo su Baškyte ir Stancikiene spektakliu. Nepavyko. Pilietinė visuomenė jau kai ką gali. Bet tokio cinizmo naudojantuis Seimo nario ar komiteto pirmininko pareigomis, kad galėtum persekioti ir terorizuoti dvi valstybės pareigūnes per visus 18 nepriklausomybės metų dar neteko matyti. Reikia kreiptis į teisėsaugą, kad imtų tirti kokiems tikslams yra naudojamas Seimo nario mandatas ir kas už to stovi.

Prisminimai

"Bernardinuose" netikėtai radau savo parašytą Istorijos instituto išleistos Sąjūdžio istorijos recenziją. Istoriją, nepaisant mano recenzijos, tikrai yra verta įsigyti ir paskaityti.

2008-06-16

Apie gyvenimą

Šiandien pabandžiau paaiškinti, kam socialdemokratų valdymo metais gyvenosi gerai ir kam nelabai. Mano įsitikinimu, statistikos duomenimis paremti šio teksto grafikai kalba patys už save.

2008-06-09

Įsmeik trispalvę

Šiandien paskelbėme internetinę "Baltijos Kelio 2.0" akciją - įsmeik trispalvę ten kur esi, įdėk savo nuotrauką su lietuvišku ženklu į tautiečių galeriją, ir parašyk, kodėl didžiuojiesi būdamas lietuviu. Paprasta, bet žiūrint į žemėlapį ir nuotraukas darosi vis gražiau. Per pusdienį 800 įrašų. Taip ir norisi pasakyti: lietuviai - jėga. Jeigu dar visi įdėtų savo nuotraukas - turėtum Besididžiuojančių Lietuvių Albumą. Pavarčius tikrai nuotaika praskaidrėja.

Šiandien Kauno rajone tęsėme Sąjūdžio jubiliejaus minėjimą. Visi kartu pažiūrėjome Anušausko ir Sviderskystės dokumentinį filmą apie partizanų generolą Žemaitį. Sukrečia. Nuo to laiko prabėgo nepilni 60 metų. O atrodo - taip daug. Tuo tarpu šiandieninis jaunimas visai nebežino, kas buvo prieš 20 metų - vienam susitikime paklausiau abiturientės ar ji žino kas tai buvo ir ką reiškia raidės CK, ji nuoširdžiai atsakė, kad tikrai nežino. Gal ir gerai, kad nežino. Už tai žino, kaip internete įsmeigti trispalvę.

Tokius minėjimus tęsime visoje Lietuvoje.