Apie girtą krepšinį: alkoholio reklama ir krepšinis

Pastarosiomis vieno televizijos kanalo sukeltas ažiotažas dėl alkoholio reklamos kelia didelį susirūpinimą: ir dėl krepšinio transliacijų ateities, ir dėl televizijos kanalo savininkų padorumo.

Esu įsitikinęs, kad galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas nedraudžia rodyti krepšinio varžybų net ir tuo atveju jei krepšininkai ant savo marškinėlių būna užsidėję alaus gamyklos logo, ar toks prekės ženklas būna nupaišytas ant salės grindų. Esu įsitikinęs, kad sąmoningai ar nesąmoningai klysta ir Vartotojų teisių tarybos vadovas F.Petrauskas, kuris teigia, kad krepšinio varžybų transliacijų metu ekrane sušmėžuosiantys tokių ženklų vaizdai bus reklamos transliacija. Nereikia painioti pačių prekinių ženklų, kurie yra viena iš reklamos formų, ir reklamos transliacijos per televiziją, nes tai supainiojus teks uždrausti ir bet kokių meninių filmų rodymą, kur kas nors geria alų ir ant butelio matosi etiketė su alaus rūšies įvardijimu.

Pagal galiojantį Visuomenės Informavimo įstatymą reklama apibrėžiama labai aiškiai

“Reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.”

Taigi TV3 ekrane transliuojamų krepšinio varžybų metu sužmėžuosiantys alaus gamintojų prekiniai ženklai galėtų būti laikomi reklama ar paslėpta reklama tik tokiu atveju jeigu už tokį sušmėžavimą TV3 imtų atlygį iš alaus gamintojų.

Net jeigu įstatymuose dėl prekių ženklų rodymo varžybų metu yra kokių nors neaiškumų, kurių iki šiol nebuvo įžiūrėję Seimo ar Prezidentūros teisininkai, tokius neaiškumus nėra sunku nedelsiant panaikinti ir Seimas tai galėtų labai greitai padaryti.

Tačiau TV3 veiksmuose ir grubiame spaudime Seimui su susirūpinimu tenka įžvelgti piktnaudžiavimą ir televizijos galia, ir lietuvių meile krepšiniui. Tenka apgailestauti, kad tai yra daroma vardan primityvaus noro televizijai atgauti galimybę tiesiogiai transliuoti alkoholio reklamą ir taip papildyti televizijos iždą nemažais pinigais. Televizija galėtų nieko neslėpdama ir aiškiai pasakyti, kad netransliuos krepšinio varžybų tol, kol nebus leista neribotai transliuoti alkoholio reklamos. Viena iš reklamų galėtų būti labai paprasta: “Mus vienija alkoholizmas ir krepšinis”.

Toks beprecedentis televizijos ir alaus gamintojų spaudimas Seimui yra didelė klaida, kurią tikėtina netrukus įvertins ir patys žiniasklaidos priemonių savininkai. Piktnaudžiavimas žiniasklaidos galia visuomenei yra tiek pat pavojingas kaip ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

Jauna demokratija

Prieš porą dienų kalbėjau apie mūsų jaunos demokratijos bėdas. Demokratija yra valstybės gyvenimo instrumentas, kuris gali ir aprūdyti, ir atšipti.

Atrodo, kad Lietuvoje esame įsitikinę, jog mūsų demokratija yra tiesiog tobula, nes neturime cenzūros, rengiame rinkimus, veikia teismai ir t.t. Iš tiesų jeigu palyginame save su kaimynine Baltarusija ar Rusija, tai gali pasirodyti, kad mūsų demokratija yra tiesiog puiki. Tačiau jeigu palygini save su Vokietija, Britanija ar Airija, - tai akivaizdu, kad su mūsų demokratija ne viskas yra tvarkoje.

Turime daug teisingų demokratijos iškabų, tačiau po tomis iškabomis turinys dažnai yra ganėtinai seklus ir prastas. Demokratijos institucijų turinį sukuria ne iškabos, o visuomenės politinė ir pilietinė kultūra. Kaip čia neprisiminti puikios R.Putnam knygelės "Kad demokratija gyvuotų"(jeigu taip vadinasi), kur puikiai parodyta, kad demokratijos kokybę lemia ne tiek institucijos, kiek "minkštosios" (soft) vertybės: socialinis kapitalas, visuomenės asociatyvumas, bendruomeniškumas, pasitikėjimo kultūra. Pagal Putnam'ą tai ir lemia milžiniškus skirtumus tarp šiaurės ir pietų Italijų, ne tik tame kaip skirtingai funkcionuoja demokratija šiuose regionuose, bet ir tai kaip skirtingai veikia tų regionų ekonomikos - pietūs skursta, šiaurė klesti.

Su Rasa savaitei atvažiavome į Palangą, kur vyks tradicinė Rasos ir Bronės globojama Nacionalinė Moksleivių Akademija. Vakar spėjau sudalyvauti Tėvynės Sąjungos Klaipėdos regiono vadybininkės Agnės suorganizuotame puikiame visos Žemaitijos jaunųjų politikų konkurso finaliniame etape. Jauni gimnazistai buvo puikūs. Su Landsbergiu negalėjome atsidžiaugti kai kurių iš jų oratorystės talentu. Laimėtojai su mokytojais važiuos į Briuselį. Visus kitus pakvietėme dviem dienoms į Vilnių- "dvi dienos su Seimo nariu". Akivaizdu viena, - kai ši karta imsis realizuoti demokratiją Lietuvoje, demokratija taps žymiai sveikesne.

Bet tai nereiškia, kad iki to laiko galime sėdėti rankas sudėję ir tikėtis, kad mūsų demokratijos ligos savaime praeis. Apie tai prieš porą dienų ir kalbėjau.

Palangoje pradėjau skaityti puikią įžymiojo Francis Fukuyama knygą "The great disruption". Nuo pirmų puslapių "užkabina". Pagrindinė tezė - įvykęs lūžis pereinant iš industrinės į informacinę visuomenę reiškia tokį pat didžiulį pasikeitimą esminėse visuomenės vertybėse, socialinio kapitalo ir demokratinių institucijų funkcionavime, lūžis panašus į tą, kokį civilizacija matė, kai agrarinę visuomenę pakeitė industrinė visuomenė. Iš čia ir visos šių laikų "kultūrinės revoliucijos", tradicinių moralinių vertybių devalvacija, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis smukimas ir t.t. Bet Fukuyama žada, kad jau matosi požymiai naujos socialinės tvarkos ir sugyvenimo. Kokie, - sužinosiu perskaitęs...

Lietuva, šalia to, kad kartu su visu globaliu pasauliu neria į postindustrinę erą, su visais jos "great disruption", per paskutinius dvidešimt metų pergyveno ir savas tris gilias "revoliucijas": sugrįžimo į demokratiją, sugrįžimo į rinkos ekonomiką, ir demografinę (šeimos silpnėjimas, gimstamumo kritimas).

Gyvename įdomiais laikais. Viskas keičiasi. Tiesiog nespėji pasenti. Gal mūsų demokratijai yra lemta amžinai būti "jauna demokratija". Nežinau, ar tai yra privalumas.

Šventos Kalėdos

Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!!!

Ramybės metas, - ramybės mums visiems...

Gera proga susitaikyti, - visų pirma, su savimi. Šventi žodžiai yra takas į ramybę. Ne vien kalėdinę...

Žvelgdamas į kitus, dažnai pats sau kartoju Biblijos žodžius: "Viešpatie, atleisk jiems. Jie nežino ką daro". Ir man palengvėja.

Žvelgdamas į save, nerandu aiškesnių žodžių, kaip tie, kuriuos ir šiandien per mišias kartojau: "Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, - bet tark žodį, ir mano siela pasveiks".

Viešpatie, tark žodį...

Socialdemokratų manevrai III

Vienas iš naujųjų socialdemokratų ideologų, - Algis Paleckis, pagrasino, kad jis ir jo bendraminčiai nacionalizuos "Lietuvos Rytą". Galėtum sakyti, kad tai tik eilinis juokdario rolės nevengiančio jaunojo marksisto pareiškimas, kažkuo atkartojantis jo dvasinio lyderio R.Pakso idėjas.

Bet reikalas yra rimtesnis.

Pastaruoju metu nesu didelis "Lietuvos Ryto" mylėtojas, ir "Lietuvos Rytas" mūsų nemėgsta. Iš tiesų daug kas pastaruoju metu šiame laikraštyje yra nesąžiningo, nešvaraus ir neskanaus. Tačiau tai laikraščio savininko pasirinkimas, apie kurio vertę turi spręsti visų pirma skaitytojas.

Grasinimas nacionalizavimu tik iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingai. Įsivaizduokime situaciją, kad kitame Seime susidaro jaunųjų marksistų, paksistų ir darbiečių valdančioji koalicija. Kodėl tokia koalicija negalėtų eksproprijuoti "Lietuvos Ryto". Po to, pvz. LNK. Panašaus politinio veikimo pavyzdžių šiandieniniame pasaulyje yra nemažai - kaimyninė Rusija, Chavezo Venesuela. Ir vietiniams žmonėms tai visai patinka. Tokie pavyzdžiai užkrečia savo paprastumu.

Gal tai ir per daug makabriškas scenarijus. Bet esminis klausimas, kaip į tai reaguos socialdemokratų vadovybė: laikys tokius pareiškimus partinės "vidinės demokratijos" aukštuma, nuleis juokais, ar vaizduos, kad tai yra jų nacionaliniai manevrai - bandymas į savo pusę prisivilioti ir tą rinkėją, kuriam tokie pareiškimai patinka.

Tačiau kyla klausimas, kas tada yra socialdemokratų partija - jei tokie vieno iš lyderių, vadovaujančio vienam iš svarbiausių skyrių, pareiškimai neprieštarauja partijos programai. Ir jei tokį lyderį remia visas LSDP Vilniaus miesto skyrius, tai kodėl jo negali paremti visa LSDP partija.

Galiu lažintis, kad A.Paleckis jau rytoj pareikš, kad dėl nacionalizavimo jis tik pajuokavo ir tokiu būdu norėjo tik atkreipti dėmesį savo pasipiktinimą dienraščiu, tačiau yra dalykų, kuriais demokratinėje valstybėje yra nejuokaujama. Nes sekantis žingsnis - tariamas "juokavimas" proletariato diktatūra, arba neomarksistiniu anarchizmu. Paleckis jau nebetoli to, kas paskutiniame "Verslo klasės" numeryje rašoma apie XIX a. kairuoliškąjį anarchizmą (įžangą į šiuolaikinį terorizmą). Nenustebsiu jei jaunasis Če Gevaros gerbėjas netrukus pakartos XIX a. į JAV emigravusio vokiečių anarchizmo teoretiko Johanno Mosto, knygos "Revoliucinis karas" autoriaus, žodžius: "Kovojant su vagių santvarka, teisėtos visos priemonės. Kuo aukščiau taikinys, į kurį nutaikytas šūvis ar dūris, tuo didesnis jo propagandinis efektas"

Tikslas pateisina priemones...Dėmesį į save atkreipė. Šustauskas irgi atkreipdavo..

Socialdemokratų manevrai II

Socialdemokratai, kartu su visa valdančia koalicija, šiandien jau pasakė, kad jie priešinsis Seimo rinkimų paankstinimui. Taigi - kaip ir reikėjo spėti - Premjero pareiškimas, kad jis remia opozicijos siūlymą surengti ankstesnius rinkimus, buvo eilinis "blefas". Taigi pasidarė aišku, kad Seime surinkti reikalingus 85 balsus už ankstesnius rinkimus, praktiškai yra neįmanoma.

Ką gi, mes, matydami kokios ekonominės, finansinės, energetinės problemos kils kitais metais, tokių problemų sprendimui siūlėme racionaliausią išeitį, - ankstesnius rinkimus, tačiau ir Prezidentas, ir visa valdančioji mažumos koalicija atsisakė tokia išeitimi pasinaudoti. Taigi ir Prezidentas, ir Premjeras, ir visa valdančioji koalicija prisiėmė visą atsakomybę už tas pasekmes, kurias gali valstybės gyvenime sukelti didelių problemų ir silpnos, mažumos Vyriausybės kombinacija.

Klausimas tik vienas, - ką opozicija turės atsakyti, kai po poros mėnesių valstybei įklimpus į gilią krizę, žmonės paklaus, kodėl jūs būdami opozicijoje laiku nesustabdėte šios ir Prezidento, ir valdančios koalicijos klaidos. Opozicija negali prisiimti atsakomybės už vyriausybės veiklą ar už išeičių iš krizių paiešką, marga opozicija negali prisiimti atsakomybės už valdžios formavimą, bet yra atsakinga, jeigu leidžia mažumos koalicijai ir jos Vyriausybei skandinti šalį vis gilesnėje krizėje.

Vieną išeitį buvome pasiūlę. Ja nepasinaudota. Kas toliau?

Socialdemokratų manevrai

Laikraščiuose šiandien išspausdintos didžiulės paklodės Vyriausybės pasigyrimų. Kiekviename dienraštyje vis po skirtingą paklodę, - mažiausia vieno tokio plakato kaina 10 000 litų. Nerandant mokytojų atlyginimams pinigų, toks išlaidavimas panašus į puotą maro metu.

Tuo pat metu ministras Navickas bandė pateikti Seimui iš naujo tą patį Dujų įstatymą, siūlydamas atsisakyti dujų kainų reguliavimo. Akivaizdus viešųjų ryšių žaidimas - po naujų metų, kai Gazpromas padidins visoms Baltijos valstybėms kainas, socialdemokratai bandys šaukti, kad tai yra pasekmė to, kad opozicija nepritarė jų pasiūlytoms Dujų įstatymo pataisoms.

Vakare pasigirdo, kad Kirkilas pritarė ankstesnių rinkimų idėjai, nors dar vakar TV Forumo laidoje kategoriškai tam prieštaravo. Tai visiškai nereiškia, kad socdemai nuoširdžiai remia ankstesnių rinkimų idėją. Tikėti bent vienu jų pareiškimu darosi nebeįmanoma. Tą patyrė jau ne tik mokytojai...

Vyriausybės nebėra, yra tik viešųjų ryšių agentūra.

Apie viską po truputį

Šiandieninė spaudos konferencija - apie viską po truputį...

Briuselis: energetika, EPP, finansai

Dvi dienas praleisiu Briuselyje. Vyks iškilmingas EPP Tarybos posėdis, skirtas Lisabonos (Reformų) sutarties pasirašymui. Ta proga pasinaudodamas susitikau su komisaru A.Priebalgsu, atsakingu už energetiką. Įdomiai, naudingai ir vertingai pasikalbėjome. Pranešiau žinią,kurią vakar patvirtino Seimo Europos reikalų komitetas, kad Lietuva remia Europos Komisijos parengtą Trečiąjį energetikos direktyvų paketą. A.Priebalgs neslėpė savo pasitenkinimo šia žinia. Aptarėme ir situaciją, kuri gali susiklostyti Baltijos regiono energetikoje po 2009 metų. Optimizmo pokalbis nesuteikė, bet sužinojau, kad Rusijai jau šiandien trūksta elektros energijos, todėl Rusija sumažino savo tradicinius elektros energijos tiekimus į Suomiją. Taigi tikėtis galimybių pirkti trūkstamą elektrą po 2009 m. iš Rusijos - nelabai yra.

Trumpai pasikalbėjau su EPP pirmininku W.Martens. Sveikino Lietuvoje planuojamą dviejų EPP partijų - Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų apsijungimą.

Rytoj pietausiu su D.Grybauskaite. Struktūrinių fondų įsisavinimas, ir ne tik gamtosaugoje, - lieka dideliu galvos skausmu.

Spaudos konferencija: ar galima išeitis be Prezidento

Šiandien spaudos konferencijoje įvertinau Prezidento atsakymą į mano laišką ir tai, kaip aš matau išeitį iš krizės

Londonas: lietuviai ir britų konservatoriais.

Nuo šeštadienio iki vakar kartu su Rasa buvome Londone: susitikimai su lietuviais ir britų konservatoriais. Ambasadorius V.Ušackas pasistengė, kad dienos būtų pilnai užimtos.

Lietuviai Londone darosi vis labiau organizuoti. Pokalbis su Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvių Komercijos rūmų nariais buvo smagus ir nuteikiantis optimistiškai, - lietuviai energingai globalizuojasi (pasaulinio garso kompanijose tampa viceprezidentais) arba sėkmingai su savo verslu įsitvirtina Londone. 150 000 lietuvių Didžiojoje Britanijoje yra galinga jėga - todėl siūliau jiems bent vieną-du savo atstovus deleguoti į būsimąjį Seimą - garantavau, kad TS juos įtrauktų į savo sąrašą.

Pirmadienį, turėjau visą pusdienį pokalbių su britų konservatorių lyderiais. Malonu buvo pasimatyti su senu pažįstamu, iš Lietuvos kilusiu seru Malcolm Rifkind, buvusiu gynybos ir užsienio reikalų ministru, lygiai kaip gerai pasikalbėjome su konservatorių šešėliniais Europos reikalų (Mark Francois), energetikos (Charles Hendry), kultūros (Ed Vaizey) bei užsienio reikalų (William Hague) ministrais. Nors mūsų požiūriai į Europos Sąjungą ir skyriasi, tačiau kitose temose radome daug sutarimo. Aptarėme energetiką, Rusiją, Baltarusiją ir visą rytų kaimynystę. Telefonu kalbėjausi ir su D.Cameroon, konservatorių lyderiu. Tarp kitų dalykų išdėsčiau ir mūsų nerimą dėl to, kas gali įvykti Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Su konservatoriais pietavome istoriniame konservatorių Carltono klube, kur šeimininkas ne tik parodė visas istorines sales, bet ir supažindino su keturiais klube dirbančiais lietuviais. Net ir aerouoste pirmos patarnautojos pabandę paklausti kelio link vartų, atradome, kad ir ji yra iš Lietuvos.

Taigi Londonas darosi vis artimesnis...