Sudiev Blair'ui ir atsakymas mk dėl "naujos politikos"
Blair'as išeina. Net šiek tiek gaila (nors Blair'as ir kairysis). Kažko lyg ir truks Europoje. Labiau nei po Širako ar Šrioderio išėjimo.
Blair'as savo atėjimu į Britanijos ir Europos politiką prieš daugiau nei dešimtmetį buvo stiprus šviežio vėjo gūsis, reformavęs daugelį dalykų. Blair'as buvo tikra Britanijos 'naujoji politika' - ir savo turiniu, ir savo forma.
Tuo tarpu mk, komentuodadamas mano tekstą apie melo liūnus ir kiek tai yra susiję su postkomunistiniu periodu, išdėstė kritinę pastabą, kuri skambėjo taip: "Ir vis dėlto Lietuvoje moralinis reliatyvizmas, melas ir cinizmas gal ne tiek postkomunistinė, kiek „naujos politikos“ pagimdyta būsena.
Nuo 2000-ųjų padėtis šioje srityje tik blogėja. Todėl abejotina, kad radikalios permainos Lietuvon ateis drauge su nauja politikų karta."
Toks buvo mk atsakymas į mano viltį, kad naujoji politinė karta Lietuvoje padės atsisveikinti su postkomunistiniu reliatyvizmu ir cinizmu. Tačiau reikia suvokti, kad "naujoji politika" nebuvo naujosios generacijos produktas. Tai buvo jaunosios postkomunistinės generacijos produktas, tai yra produktas tos kartos, kuri nors ir amžiumi yra pakankamai jauna ir sovietmečiu gal ir nespėjo pabūti kokiose nors nomenklatūrinėse pozicijose, bet tik todėl, kad sovietmetis žlugo. Tai karta, kuri žlungant sovietmečiui įgijo ypatingai gyvybingų cinizmo ir moralinio reliatyvizmo bruožų - senais sovietiniais idealais nebetikėjo, jokių naujų neįgijo, tačiau kai suvokė, kad Lietuva neišvengiamai taps nepriklausoma, - ir jie tapo Lietuvos tariamais patriotais.
Tai nėra tikra naujoji karta. Po antro pasaulinio karo amerikiečių sociologai Vokietijoje pamatė, kad tikra naujoji karta ateina į visuomenės ir politinį Vokietijos gyvenimą tik apie 1965 metus, kai subrendo po karo gimusi karta, kuri jau be jokios nostalgijos galvojo apie Hitlerį.
Taigi ir mums dar teks laukti gerą dešimtmetį, kol sulauksime tikros "naujos kartos" ir tikros "naujos politikos" pasirodymo. Kitaip, jei reikėtų galvoti, kad Lietuvoje naujoji karta gali sukurti tik tokią "naują politiką", kokią matėme 2000-aisiais, turėtume iš nevilties plaukus rauti.
Aš esu nepataisomas optimistas ir tikiu, kad Lietuva dar sulauks savo Blair'o, ar bent Sarkozy. O gal būt Merkel.
5 komentarai:
Šiais gana sparčių permainų laikais vietom gana keistokas laiko atkarpų skaidymas dešimtmečiais. Tad įprastai minimus 1945-1965 metus Vokietijoj, kai iš tiesų subrendo po karo gimusi karta, nebūtinai atitinka tiek pat metų šiandieninėje Lietuvoje.
Galbūt mums dar teks laukti gerą dešimtmetį, kol sulauksime. Vadinas tuomet jau minėsim 1992 m. Konstitucijos 25-metį... Tai atitinka jau girdėtas prognozes:
Dešimtmečio pabaigoje Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime vis labiau jausis naujos, nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios kartos įtaka. Tai lems spartesnę politinės kultūros brandą bei ūkio raidą.[…]
Visuomenės pasitikėjimo valdžia ir valstybe krizė privers iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą.
("Lietuvos ateities scenarijus. 2010-2020 metai". Santrauka).
Berods tik po pusės metų po to, kai 2000-ųjų pabaigoje į valdžią atėjo „naujos, pilnos energijos ir tikėjimo reformomis, politinės jėgos“ atsitiktinai sutiktas kadaise žinomas visuomenės veikėjas su giliu liūdesiu pastebėjo: šitie dar baisesni už konservatorius. Juk ir anuomet buvo paplitusi nuomonė – tiesus ir atviras padėties vertinimas, tiesos sakymas piliečiams „dabartinio Seimo politikų generacijai yra beveik nepasiekiamas“. Ir tada buvo tikimasi, kad nauja politikų karta kažkodėl nekartos tų pačių klaidų. Ir kas iš to išėjo?
Štai ir šįmet gegužės 1 vėl paskelbta:
12. Privalo ateiti politiškai atsakinga, veikli bei viešajam interesui atstovaujanti nauja politikų karta. („Naujoji kairė 95“ Manifestas. Bernardinai.lt). Ar šis keistokas ~ 30-mečių pasirašytas dokumentas – jau „naujosios generacijos produktas“? Ar reikia laukti, kai prabils gimę po 1988-ųjų?
Tik vienas mazas pastebejimas kad siuolaikineje politikoje kaire ir desine yra labai jau realiatyvus dalykas. Blairas UK kairysis manau yra gerokai desinesnis nei daugelis prancuzu desiniuju (pvz. Sarkozy).
UK - liberali darbo teise, itin maza parama zemes ukiui (lyginant su kitom EU15 salim) ir Blairui tai tiko. Butu labai gerai Sarkozy Prancuzijoje pavyktu nors kiek apnaikinti socializma. Bet manau kai tik palies ukininkus tures keliu blokada po visa sali. Kai palies priemiescius - tures dar vien liepsnojancia revoliucija
Kodėl Kubilius toks nepatriotiškas ir žiūri tik Sarkozy ar Blairas ar pan. Manau, kad ir tarp lietuvių yra ne blogesnių, kaip minėti užsieniečiai. Beje, kaip su ta akicija "Būk labiau lietuviu" ar pan?
Matot, koks reikalas, perskaičiau užvakar „Lietuvos ryte“ doc. Ainės Ramonaitės pranešimo „Santaros-Šviesos“ konferencijoj atpasakojimą. Galbūt nieko įdomesnio toj konferencijoj nebuvo,išskyrus jau girdėtus jaunos docentės padejavimus „apie neįgalią visuomenę, politikos prasmę ir socialinės inžinerijos galimybes“.
Bet štai lyg ir kažkas naujesnio: Lietuvoje maždaug prieš 10 metų išnyko gyvybinga socialinė skirtis, galinti suburti besivaržančias partijas. Vietoj jos radosi ydinga valdžios ir visuomenės priešprieša, vedanti į susvetimėjimą be jokios alternatyvos.[…]
meškos paslaugą, sugriovusią produktyvią politinių partijų opoziciją ir pakirtusią pilietinį aktyvumą, padarė ir pati „Santara-Šviesa“, kai jos atstovai palaikė „Naujosios politikos“ bloko formavimąsi.
Šis žingsnis, politologės A.Ramonaitės nuomone, sujaukė šalies politinę sistemą, nes nutraukė gyvybingą, istorinių emocijų pagrindu atsiradusį konfliktą tarp „brazauskininkų“ ir „landsbergininkų“.
Išnykęs politinis konfliktas atvedė visuomenę į politinę apatiją, nes neatsirado naujų esminių požymių, kurių pagrindu galėtų burtis vienos ar kitos partijos šalininkai.
Kažkiek tiesos čia pasakyta. Iš sovietmečio paveldėta viršininkų baimė, nenoras turėt su jais kokių nors reikalų. Daugelis įsitikinę, kad šiuo metu niekas nieko nei nori, nei gali pakeist, tad belieka plaukt pasroviui.
Bet kuo čia dėta 1998-2000 m. politinė krizė Lietuvoje? Jeigu jos išvengtume, tai pasyvumas, susitaikymas su esama padėtimi nebūtų suvokiamas kaip visuomenės norma?
yra viena, taip sakant, ne visai maloni "smulkmena" kalbant apie kokybiskai naujos politines kartos ir situacijos Lietuvoje atsiradima.
nevalia pamirsti, kad mes gyvename ne Antarktidoje (beveik kai kuriais poziuriais jau geriau butu Lietuva ten). kazin kas butu isauge ir uzauge Vokietijoje, jei:
-VFR butu turejusi demokratiskai pereinama i viena puse siena su kokia "postfasistine" valstybe;
-jei tie postfasistai butu mokeje pensijas ir ne tik jas visam sluoksniui gyventoju ir "pilieciu";
-jei VFR butu apipilta totaline propaganda visais imanomais kanalais;
-jei zymi dalis verslininku butu tiesiog tureje galimybe prasigyventi ir gyventi, taip pat ir pralobti vien is biznio su tais "postfasistais";
-jei amerikieciai nebutu nuolat, aktyviai, be dideliu ceremoniju ir paistymu apie zmogaus teises "dezinfekave" visos Vokietijos dirvos, vandens ir oro...
ir dar visa eile punktu...
reikia tureti labai lakia fantazija norint isivaizduoti, kaip galejo, sakykim, kokie NSDAP veikejai ar gestapo vyrukai "isvystyti" didelius verslus VFR po karo... :)
nepamirskime, kieno duris priversti klebenti eidami isidarbinti musu "naujos politiku kartos"atstovai
Rašyti komentarą