Melo liūnai
Sukrečiantys Liudvikos Pociūnienės žodžiai apie tai, ką ji perskaitė Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo byloje.
Ir negali suprasti, kam reikėjo tiek melo ir pamazgų ant žuvusiojo išpilti. Susidaro vaizdas, kad melas Lietuvos valstybėje ir valdžioje tampa įprastine norma ir tiesiog būtina gyvenimo dalimi. O prisimenant visą pociadą - dar liūdniau, kad visoje toje melo epopėjoje ne paskutinį vaidmenį vaidino ir valstybės vadovai, iki paskutiniųjų gindami "valstybininkų" melo monopolį.
Blogiausia, kad prie tokios melomanijos visi priprantame ir tai jau nebestebina.
Postkomunistinė būsena tuo ir pasižymi: moraliniu reliatyvizmu, melu ir cinizmu. Ir tai, o ne kokios nors Vyriausybės klaidos yra labiausias atsibodę ir įkyrėję. Tai šaukte šaukiasi esminių permainų.
Esminis klausimas - kaip tuos liūnus, melo liūnus išvalyti? Norisi lyg ir kokio vienetinio veiksmo, apsivalymo akto, po kurio viskas taptų švariau ir skaidriau. Bet kaip tas Archimedas,norėjęs Mėnulį išjudinti, niekaip negali rasti to vienintelio atsparos taško ir sverto, į kurį atsirėmęs tuos liūnus išvalytum.
Tada belieka tik senkančios kantrybės likučiai mažiems žingsniams ir mažoms pergalėms siekti, tikintis, kad radikalios permainos ateis kartu su nauja karta.
4 komentarai:
Ir vis dėlto Lietuvoje moralinis reliatyvizmas, melas ir cinizmas gal ne tiek postkomunistinė, kiek „naujos politikos“ pagimdyta būsena.
Nuo 2000-ųjų padėtis šioje srityje tik blogėja. Todėl abejotina, kad radikalios permainos Lietuvon ateis drauge su nauja politikų karta.
lalylalalailalylalai mums reikia naujo vado.
Taip dainavo Radioshow, taip yra ir dabar. Reikia naujo jauno veido, ale didvyrio, herojaus visuomenės akyse, kuris išvestų tautą iš neteisybės, skurdo ir plėšikavimo. Pakso2, už kurį kaimo bobutės būtų pasiryžusios galvas padėti.
Visuomenė pernelyg nebrandi, kad protingais, logiškais argumentais įtikintum ją. Reikia paskaičiuoto populizmo (ambicingų, bet ne tuščių pažadų), skambių šūkių. Kaip darbo partija parodė, užtenka pusmečio, kad turėtum valdžią. Tik su visiška valdžia, galima būtų visą purvą išversti. Tačiau rizika - prie ko netinkamas žmogus gali privesti, ne ką mažesnė. Bet, manyčiau, kad Lietuva jau baigia pasiruošti šiai rizikai..
V. Pociūno žūtis: ar išlaikysime padorumo egzaminą?www.lrt.lt
2007 birželio mėn. 26 d. 10:46
Citata "K. Masiulis: Aš mėginau aiškintis su politikais, ar man liudyti. Man buvo pasakoma, kad ten yra pakankamai daug tos informacijos, kurią aš turiu, ir man tikrai nereikia ten kištis. Aš nenorėjau, kad Vytautas Pociūnas po mano liudijimo dar būtų niekinamas kaip kurmis, kuris kitiems nešiojo informaciją." tai iš laidos "Rytai-Vakarai" Klausimas. Labai įdomu kas tie politikai kurie pasiūlė nesikšt, kad liudijimų per daug. Manau, kad Kęstutis Masiulis nebėgo nei pas socdemus, nei pas darbiečius. Manau , kad taip jį paprotino konservatoriai. Aplamai jūsų p. Kubiliau ir konservatorių pozicija V.Popciūno žūties atveju labai dviprasmiška. Žmogus jautė didelį pavojų.Citata išlaidos "Rytai- vakarai "Noriu pacituoti dvi Vytauto Pociūno telefonu išsiųstas žinutes. Jos siųstos prieš porą metų, kai pulkininkas buvo stumiamas iš tarnybos. 2005-ųjų rugsėjo 10 dieną jis rašė: “Mane pakišinėja, mane pakas”. Tų pačių metų spalio 27 dieną: “Stogas nevažiuoja. Bandysiu įrodyti, kad aš nepralaimėjau ir manau, kad kiti supras”. Štai liudijimas, kurį galime perskaityti parlamentinio tyrimo medžiagoje - buvęs Vytauto Pociūno vadovas liudija Seimo nariams: “Tai čia antras atvejis, kai Vytą mačiau tokį nesavą, juodą. Paskambino, sako: galiu atvažiuoti? Vasara buvo. Matyt, mėnuo, pusantro ar du iki žūties... Atvažiavo, papasakojo Burkovskio [iš VSD atleisto pareigūno] istoriją. Sako: viskas, man trūko – aš daugiau nebegaliu ir viską padarysiu, kad visi viską žinotų. Taip pasakė ir paskui po pusantro mėnesio tas įvyko. Tai antrą kartą gyvenime šaltas prakaitas per nugarą nubėgo"
Ką jūs padarėt? Kiek žinoma V. POciūnas kreipėsi ir į jus. Ar pagelbėjote jam tada ? Kodėl tokie patriotai kaip Pociūnas paliekami vieni kovoti su KGB išgamomis? Ką jūs ir jūsų partija nuveikė šioje srityje? Ar tik sugebate pilti vandenį ant Kirkilo malūno?
Irenai,
Jūs klausėte: "Ką jūs padarėt? Kiek žinoma V. POciūnas kreipėsi ir į jus. Ar pagelbėjote jam tada ?".
Labai teisingi klausimai, kurie po Vytauto žūties ir man sąžinę graužė. Aš tą liudijau ir Seimo komisijai- Vytautas buvo atėjęs ir skundėsi, kad jaučiasi išstumiamas, bet į mano klausimą, - ar mes, konservatoriai Seime, turėtume imtis kokių nors veiksmų, jis atsakė, kad jis prašo to nedaryti, nes tai pakenks pačiam VSD.O tuo metu jis jautėsi lojaliu Lietuvos ir VSD tarnautoju. Dabar galėčiau pasakyti, - "o, šventas naivume", bet tai jau postfactum. Nenoriu savęs teisinti, bet būtų blogai, jei Irena galvotų, kad mes vieninteliai esame kalti, blogio neatpažinę laiku. Savo komentare ir sakiau, kad pripratimas prie melo ir cinizmo yra didelė bėda. Tame tarpe ir mūsų.
Rašyti komentarą