Jalta - nuo Stalino iki Klintono
Nuo ketvirtadienio popietės iki šio vakaro laiką leidau Ukrainoje. Neturėjau kada prisėsti prie kompiuterio, todėl jaučiuosi kaltas.
Kryme, Jaltoje, dayvavau jau ketvirtoje “Jaltos konferencijoje”, kurią organizuoja visai įdomi organizacija , skambiai pasivadinusi “JES” (Jalta European Strategy). Tikslas – parengti ir įgyvendinti strategiją, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare. Organizacija respektabili, nors jos steigėjas ir fundatorius yra vienas iš garsiųjų Ukrainos “oligarchų” – Viktoras Pinčiukas, buvusio prezidento Kučmos žentas. Organizacijos vadovybėje - įvairių Europos šalių politikai, jų tarpe ir mūsų kaimynas A.Kvasnievskis.
Organizacija ar pats Pinčiukas yra tikrai įtakingi, nes šių metų konferencijoje dalyvavo Klintonas, Šrioderis, Slovėnijos premjeras Janda, Černomyrdinas, Nemcovas, Juščenka ir visa krūva esamų ir buvusių politikų, analitikų, bankininkų. Įskaitant tai, kad konferencija vyko garsiuose Livadijos rūmuose, kur 1945 pavasarį Stalinas, prie išlikusio stalo padiktavo Čerčiliui ir Ruzveltui pokarinės Europos padalijimą.
Strategijos tikslas paprastas – Ukraina 2020 metais Europos Sąjungos narė. Tai ir diskutavome. Strategija atrodo pakankamai įtikinamai. Mažiau įtikinamai atrodė Ukrainos politikai, kurie viešai riejosi ir kaltino vieni kitus. Neatrodo, kad ir po naujų rinkimų jie gebės geriau sutarti. Nors gal už jų stovintys stambieji verslininkai paskatins susitarimą vardan narystės Europos Sąjungoje. Tokių požymių atsiranda – Pinčiukas jau seniai bando būti tikru proeuropiečiu, Jaltoje išgirdau, kad ir už Janukovičiaus stovintis garsusis Acmetovas taip pat keičiasi į gerąją pusę.
Bet ne tik diskutavome. Įdomu buvo stebėti ir stebėtis.
Klintonas - puikus oratorius. Moka bendrauti labai paprastai. Šrioderis dar vis pasiputęs, bet kai tik pasirodė Klintonas, Šrioderio didybė užgeso čia pat, nes niekas į jį nebekreipė dėmesio. Aplink Klintoną nuolat buriavosi jaunos merginos. Matyt, kažką tokio jis turi.
Jalta – gražus miestelis, bet sovietmečio architektūros labai sugadinta.
Ukrainoje po gero dešimtmečio spręsis Europos geopolitinė ateitis. Įdomu - ar Jalta Europos istorijoje išliks tik kaip 45-ųjų Jalta.
7 komentarai:
Džiugu matyti dienoraščio autorių sveiką ir kupiną įdomių įspūdžių sugrįžusį iš tolimos kelionės.
Galbūt dėl nuovargio atsirado ir kažkiek stebina „Respublikos“ propaguojama rašyba, „Borisas“ o ne Viktoras Pinčiukas (Головуючий: Віктор Пінчук, засновник та член Ради YES), Slovėnijos premjeras turbūt J.Janša (Krystyna Janda – garsi lenkų aktorė). Tad visgi turėtų būt „YES” (Yalta European Strategy) – yes-ukraine.org/.
pinchukfund.org jau galima rasti
„Jaltos konferencijos“ įrašus.
Bent man jau seniai ranka nekyla rašyti Klintonas, Šrioderis, Čerčilis ir Ruzveltas ir kt.
Pastaba dėl Pinčiuko vardo visiškai teisinga. Dėkoju. Dėl kitų pastabų nesiginčiju, nes taip ir nežinau, kokios yra pskutinės lietuviškos rašybos taisyklės. Todėl rašau taip, kaip tuo momentu išeina...
Gal rašyti taip, kaip tuo momentu išeina verčia ne išmoktos taisyklės, o ilgametis, nuo mokyklos laikų išlikęs įpratimas? Turbūt tai pagrindinė priežastis, dėl ko sunkokai prigyja naujoji europietiška svetimvardžių rašymo tradicija, niekaip neišeina nusikratyt svetimvardžių savinimosi (perrašos neva pagal tarimą, o iš tiesų pagal sovietlaikio instrukcijas tipo иностранные имена в русском тесте).
Kaip ten bebūtų, nė viena iš dviejų dabartinių rašybų neturėtų būti ramstoma įstatymų pataisomis ar kokiais administraciniais nutarimais. Ir šį, ir kitus „kalbinius“ ginčus (panašių juk būta ir kitose šalyse) turėtų išspręsti laikas bei smarkiai pagausėję tarptautiniai kontaktai.
Beje, ar toje Jaltos konferencijoje buvo bent vienas Lietuvos žinaisklaidos atstovas?
Kintonas turi labai stiprią charizmą;) Kaip ir JFK, ar Reigans.
Nieko keisto, jog pykstasi - juk Lietuvoje per pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo ir tas pats buvo, kiek Vyriausybių apturėjome.
...net susijuokiau skaniai,-
niekaip neišeina nusikratyt svetimvardžių savinimosi (perrašos neva pagal tarimą, o iš tiesų pagal sovietlaikio instrukcijas tipo
иностранные имена в русском тесте).
:) svetimvardziai kaip kokios razinos "rusiskoje tesloje"... :DDD
gal yra taip- laikas neisvengiamai nesa pokycius ir i kalba? kas is sios dienos kalbininku galetu man irodyti, kad ir po 50 metu dar bus paprastuose komentaruose rasomos ir didziosios raides?
gal ta didzioji mase- tame tarpe siu dienu klystantieji- kuria ateities kalbos normas? ar tik kalbininkai?
Prieš kokius 10 metų Lietuvoje ėmė plisti nauja supaprasinta internetinė rašyba. Dėl Win95 kūrėjų nerangumo lietuviškas bei kt. Rytų Europos kalbų kodavimai liko neįdiegti. LitWin ir pan. programiniai priedai elektrolaiškų atveju neveikdavę.
tad tokią „normą“ sukūrė nepalankios aplinkybės, o ne tu dienu klystantieji.
Iš tikrųjų „laikas neisvengiamai nesa pokycius ir i kalba“, bet tik jau ne tokius radikalius. Kol kas bet kokie mėginimai įteisinti bet kokius paprastinimus atsimuša į sveiku protu paremtą konservatyvumą. Manau, kad „ir po 50 metu dar bus [...] rasomos ir didziosios raides“, užtat švepla lietuviška rašyba gal visiškai pranyks.
Dar daugiau, tekste bus aiškiai skiriamas brūkšnelis - ir brūkšnys – (alt+0150), kaip ir ikiinternetiniais laikais kabutės lietuviškoje klaviatūroje atsiras kabutės „“ (alt+0132, alt+0147).
Dabar gi lrytas.lt komentaruose po ' ir " programiškai įterpiamas tarpas, bet šitaip atpratinti nuo tų simbolių vartojimo turbūt nepavyks.
Rašyti komentarą