Lisabona: karštis, vėjas ir Europa
Antrą dieną leidžiu Lisabonoje, nacionalinių parlamentų Europos Reikalų komitetų pirmininkų standartiniame susirinkime.
Lisabonoje, skirtingai nei Vilniuje, visą laiką saulėta, nelyja, bet ir ne karšta, nes pučia tikrai stiprus vėjas. Vakar vakarieniavome garsiajame Lisabonos okeanariume, pradžioje prisižiūrėję ryklių, rajų ir kitokių nepažįstamų žuvų.
Šiandien buvo daug diskusijų, nelabai vertingų ir dažnai jau anksčiau girdėtų. Atsiliepiant į vieno mano tekstų komentatoriaus piktas pastabas, kad tokiuose susitikimuose lietuviai tik miega ir neišnaudoja galimybių rūpintis Lietuvos reikalais, norėčiau pastebėti, kad verta pabūti bent keliuose tokiuose renginiuose, kad suvoktum, jog tokių renginių pagrindinis tikslas ir rezultatas yra ne tai, kas tokiuose forumuose buvo oficialiai pasakyta ar nutarta, bet tai kiek buvo išnaudota galimybių neformaliems pokalbiams, susitikimams, pažintims ir draugystėms rastis. Todėl drįstu tvirtinti, kad naudingiau už oficialias diskusijas yra neformalios vakarienės ar pietūs, kur gali žymiai daugiau ir sutarti, ir nutarti, negu posėdžių salėje.
Europos Sąjunga susideda lyg iš dviejų dalių: visų pirma tai oficialių konferencijų, kalbų ir nutarimų Europa, pasižyminti “oro virpinimo” ir “popierių gadinimo” nesustabdoma infliacija, kurioje perdėtas aktyvumas gali tik išsekinti kitų kantrybę, ir “neformalioji Europa” – tai neformalių draugysčių, bendrų idėjų ir iniciatyvų Europa, kurioje pagrindinis privalumas – mokėjimas bendrauti, suprasti kitų interesus ir gebėjimas kitus paversti savo interesų gynėjais.
Todėl, kad ir kiek nuobodžiai pasikartojantys būna “oficialiosios Europos” renginiai, ypač kai juose dalyvauja visų 27 ES valstybių atstovai ir kai kalbama vis apie tuos pačius dalykus : Lisabonos strategiją, migraciją, subsidiarumą sprendžiant ES reikalus, bet dalyvauti tokiuose renginiuose yra verta dėl “neformaliosios Europos” reikalų.
Beje, portugalai, atrodo, yra įsitikinę, kad jiems iki metų pabaigos pavyks sėkmingai pravesti Tarpvyriausybinę konferenciją dėl naujos konstitucinės sutarties. Nesigąsdina net ir lenkų “burbuliavimo”. Gal galvoja, kad lenkai bus paskendę savo vidinėse politinėse problemose ir užmirš Europos reikalus. Bet gali būti ir atvirkščiai, - jeigu šiandieninė politinė krizė Lenkijoje pasibaigs neeiliniais rinkimais, gali būti ir taip, kad rinkimų įkarštis vers Lenkijos politikus dar karščiau ginčytis su Europos Sąjunga ar Vokietija.
Tuo tarpu, dar ir dar kartą galiu pakartoti savo įsitikinimą, kad Lietuvai reikia, jog Europoje būtų daugiau Europos.
2 komentarai:
Tie 0 komentarai kiek nesmagiai žiūrisi. Juo labiau, kad kokias 2-3 dienas Vilniuje matyt nebus visą laiką saulėta, nelyja, bet ir ne karšta. Bent man tų 20 laipsnių šilumos pakanka. Nesitikiu, jog per karščius čia gali pūst tikrai stiprus vėjas. Esame tolokai nuo Atlanto.
Netikėtų naujienų per tas tris dienas irgi neatsirado. Vyriausybė švenčia veiklos „jubiliejų“ ir paskelbė apie nuveiktus darbus.
/www.lrvk.lt/14_vyr_dok/1_metai/Darbai.html/
V.Landsbergis „L. žiniose“ vėl beviltiškai siūlo lengvo žodžio, viešo čiulbėjimo skrajūnams „Užkaskite tą propagandos maitą“, o štai V.Radžvilas jau senokai įžvelgia, jog „Virš Lietuvos - vienpartinės sistemos šešėlis“.
Šios (ir praeitos 2000-2004) kadencijos Seimų veikla daugelį verčia manyti, kad partijos Lietuvoje – saujelės išrinktųjų būdas kuo ilgiau valdyti visuomenę ir neatsakyti už to valdymo pasekmes. Todėl V.Radžvilo paraginta visuomenė turėtų pagaliau atsibusti, nusimesti nuo savęs visas tas partijas. Į Seimą tuomet, kaip ir 1990, būtų renkami tik vienmandatinėse apygardose visuomenės pripažinti ir / ar kokiu nors būdu jai nusipelnę žmonės. Partijos tokiu atveju paverčiamos savotiškais intelektualų klubais, panašiais į „Baltijos kelią“. Juk geresnio parlamento už Aukšč. Tarybą neturėjome. Kol šitaip nebus padaryta, iš skandalų neišbrisime ir dar nežinia kiek ilgai tuose „barščiuose“ rūgsime.
O jei rimtai, ir paskendę savo vidinėse politinėse problemose lenkai, ir kiti į rytus nuo Vokietijos esantys europiečiai kažkodėl jokiais būdais nepajėgia surengti išankstinių rinkimų netgi, kai labai prispiria. Manau, kad ir šįkart nieko neišeis su tuo samorozwiązanie Sejmu.
Netgi ir tuo atveju, kai dauguma tų rinkimų lyg ir nori, nes Lenkijos Seimas šiuo metu yra toks, kur anot Janinos Paradowskos: „poziom dyskusji, zwłaszcza w wykonaniu posłów układu rządzącego oraz innych, w różny sposób z układem stowarzyszonych był dramatyczny. Prowincjonalizm, głupota, pewność siebie w wygłaszaniu największych bzdur, kompletna nieznajomość Unii Europejskiej, a wszystko to zaprawione patosem, wiarą ojców naszych i Bóg wie jeszcze czym.“
/paradowska.blog.polityka.pl/
Galbūt kam nors įdomu nagrinėti skirtumus ir panašumus tarp A.Lepperio ir A.Pekeliūno. Vis dėlto Lenkijoje nebuvo įsteigta „Naujoji politika“, neišsirutuliojo kokia nors Darbo partija vien tam, kad sėkmingiau „įsisavintų“ Europos Sąjungos paramos pinigus...
Rašyti komentarą