Šioje šalyje nėra ramios vietos fizikams su dešiniuoju pusrutuliu.
Tik ką pažiūrėjome su Rasa "Šioje šalyje nėra vietos senukams". Už ką davė Oskarus, - sunku pasakyti. Labai savotiškas filmas. Tikrai neholivudinis. Kraupiai slegiantis.Moralė - gyvenimas žiaurus ir nieko pakeisti negali.
Parėjęs namo skaitau internete, kad Vyriausybė paskyrė Aleksandrą Abišalą vadovauti deryboms su ES dėl galimybės atidėti Ignalinos II bloko uždarymą ar surasti kitus būdus spręsti Lietuvos energetinio saugumo problemas, kurios kils po 2009 metų. Užduotis šiek tiek primenanti šerifo iš filmo vaidmenį - sustabdyti negailestingą žudiką, ko padaryti niekam nepavyksta ir šerifas nieko pakeisti negali. Bet jis stengiasi.
Po mūsų kritikos ir Memorandumo dėl energetinės situacijos 2010 metais, Vyriausybė irgi puolė stengtis. Ir surado fiziką.
Dar vienas fizikas, mąstantis dešiniuoju pusrutuliu, imasi sunkiai įmanomos misijos. Aleksandras mūsų fizikos fakultetą baigė du metai prieš mane. Tarpe tarp mūsų kursų mokslus baigė P.Malakauskas. Du metai po manęs - J.Razma ir a.a. pulk. V.Pociūnas.
Galima pajuokauti, kad šiais laikais susiklostė tradicija, - kai reikia propagandisto, tai ieškoma aukštosios partinės mokyklos absolvento, o kai reikia sunkų darbą nuveikti - ieškoma fiziko. Ir dar su išvystytu dešiniuoju pusrutuliu.
Nepaisant to, kad Vyriausybė savo nepadarytų darbų naštą bando perkelti ant fiziko pečių, tai Vyriausybės nuo atsakomybės neišgelbės. Nors Aleksandro pasirinkimą ir jo paties apsisprendimą reikia pasveikinti.
4 komentarai:
Kaip politikui ir fizikui reikėtų būti tikslesniam: A.Abišalą VU baigė 1 metais anksčiau, o a.a. V.Pociūnas 1 metais vėliau nei pats. Dėl mąstymo dešiniuoju pusrutuliu - medicinoje yra žinoma, kad dešinysis pusrutulis yra atsakingas už kairiosios žmogaus kūno pusės funkcionavimą. Tad toks politinių pažiūrų dešinumo apibūdinimas - gana dviprasmiškas.
p. Kubiliui dėl pragmatiškos politikos.
Nuostata "nebemojuokim kumščiais" yra pavojinga vienu aspektu: jei pripažįstam, kad tai yra afera ir valstybės pinigų išplovimas konkrečiai grupei specialiai sukurtomis sąlygomis, tą pripažindami teisėtu atliekam kitą veiksmą, tolygų nusikalstamu būdu uždirbtų pinigų legalizavimui. Toks precedentas iš esmės pakeistų visuomenės nuostatas dėl ypač didelių pinigų ar turto disponavimo valstybėje, paliekant visišką laisvę politikų veiksmams. Tada niekas negali reikalauti imbraso stadiono sutarčių teisėtumo įvertinimo, o vieną dieną sužinosim, kad valstybė su savo nuožiūra parinktais privačiais investuotojais privatizavo geležinkelius, paštą, valstybinę žemę ar dar ką nors.
Prisidengiant "ypatinga skuba" buvo proteguota konkreti verslo grupuotė, o siekdami užmaskuoti veiksmo esmę, Leo "kūrėjai" vietoj pirkimo-pardavimo pasirinko apsikeitimą turtu. Tokie veiksmai gali ir turi būti įvertinti.
maurui,
Liūto atžvilgiu stengiuosi laikytis ne pragmatiškos, o nuoseklios pozicijos:
1. Praeitų metų vasarą balsavau už Atominės Elektrinės įstatymą. Lygiai taip pat balsavo ir didžioji dalis konservatorių. Nors ir turėjome abejonių, bet laikėmės nuostatos, kad ir toks būdas, kurį pasirinko Vyriausybė (vėl apjungti visą energetiką į vieną darinį)gali būti naudojamas atominės elektrinės statybai.
2. Priėmus įstatymą, Vyriausybė pradėjo derybas su Maxima dėl Nacionalinio investuotojo formavimo. Labai greitai paaiškėjo, kad Vyriausybė yra visiškai nepasirengusi deryboms: turto vertinimas keitėsi per dieną po du kartus, nes Vyriausybė nebuvo sutvarkiusi elektros tarifų, tik derybų metų paaiškėjo, kad Vyriausybė nežino kaip įvertinti Kruonio HAE ir Kauno HES, ir šiaip jau Vyriausybė elgėsi kaip nedidelis priedas prie NDX, o Ž.Marcinkevičius - kaip tikrasis Premjeras.Mes griežtai ir viešai kritikavome Vyriausybės klaidos, ir todėl kai kurios iš jų buvo ištaisytos.
3. Kai Seimui buvo pateiktos derybinės sutartys, pamatėme ir pirmieji kritiškai pasakėme, kad jose nėra garantinio mechanizmo, jog "liūtas" tikrai statys atominę elektrinę. Pradėjome reikalauti, kad būtų grįžta prie derybų ir tai pataisyta. Vyriausybė atsisakė tai daryti. Tada griežtos krtikos dėka pavyko pasiekti, kad būtų pataisytas pats Atominės elektrinės įstatymas ir kad tokių garantijų atsirastų įstatyme.
4. Už įstatymą nebalsavome, nes Vyriausybė balsavimą dėl įstatymo pavertė ir balsavimu už sutartis, kurios liko blogos ir kurios tiek pat svarbios kaip ir įstatymas. Sutartyse yra tokių dalykų, kurių nereguliuoja įstatymas.
5. Prezidentas pasirašydamas įstatymą, pareikalavo, kad sutartys būtų privalomai taisomos, ir kiek galima suprasti, dabar Vyriausybė jau sutinka tai daryti. Taigi Prezidentas pasiekė tai, ko mums nepavyko padaryti svarstymų Seime metu.
6. Toliau mums labai svarbu pasiekti, kad atominė elektrinė su liūto pagalba tikrai būtų statoma, todėl Seime inicijavau Energetikos projektų priežiūros grupę.
7. Labai svarbu yra matyti ir kitas Lietuvos energetikos problemas, pvz. gyvenimą po 2010 sausio 1 d. Tokių problemų liūto buvimas ar nebuvimas niekaip nesprendžia. Todėl būtų blogai, jeigu visą dėmesį ir toliau skirtume tik liūto reikalams, nes tai tik padėtų Vyriausybei pridengti savo neveiklumą sprendžiant kitas energetikos problemas.
8. Su liūtu matau tik vieną reikalą, kurį reikia Konstituciniame Teisme išsiaiškinti - ar tai, kad NDX atėjo į liūtą be konkurso - yra konstitucinė nuodėmė ar ne. Manau, kad ne, bet į tai turi atsakyti KT. Gal būt nuodėmė buvo leisti Maximai pigiai nusipirkti VST, bet tai jau Brazausko nuodėmės klausimas.
Taigi stengiuosi būti nuoseklus. Man daug kas nepatiko Maximos ir Vyriausybės veiksmuose visų derybų metu, bet tai nereiškia, kad vien dėl to aš turiu keisti savo nuostatas, kurios visada buvo nuoseklios. Visą laiką stengiuosi elgtis atsakingai - o tai reiškia, kad ne vien kritikuoju, bet ir ieškau kaip ištaisyti tas klaidas, kurių Vyriausybė pridaro. Už tai kartais esu kritikuojamas. Bet tai manęs nežeidžia, nes esu įsitikinęs, kad esu teisus.
Kaip ten bebūtų, „zanudiškumas“ nėra toks jau geras dalykas... Juk nėra būtina visąlaik prisimint, kuriais metais tas ar kitas žymus veikėjas baigė Fizikos fakultetą. Svarbiau suvokt, kodėl jų yra gana daug. Galbūt dėl to, jog SSKP istorijos ten nedėstė doc. B.Sudavičius ir šiaip požiūris į „visuomeninius mokslus“ ir tuo pačiu prisitaikėliškumas tarp fizikų buvo gerokai menkesnis, užtat „fizikų dienos“ minėtam Sudavičiui ir kt. kėlė tam tikrų rūpesčių.
Rašyti komentarą