Ignalina: referendumas ar sutarties įgyvendinimas?

Po ilgos ir nuoseklios mūsų kritikos, kad valdžia nieko nedaro dėl energetinės situacijos 2010 sausio 1d ir po nesenai mūsų paskelbto Memorandumo, kažkas pajudėjo:

1. Vakar Seimo Europos Reikalų komitete ministras V.Navickas ir viceministras A.Ignotas pripažino, kad mūsų memorandume pateikti skaičiai yra tikslūs, tai yra kad uždarius Ignalinos II bloką 2010 sausio 1 d Lietuvos vartotojai mokės už elektrą ne 33 cnt/kwh kaip dabar, o visus 59 cnt/kwh. A.Ignotas pripažino, kad mūsų paklaida yra tik 0.3 cnt/kwh. Taip pat pripažino, kad negalima Briuselyje sakyti, jog elektra kainuos 59 cnt/kwh, o Lietuvos vartotojus guosti, kad ta kaina bus tik 40 cnt/kwh, kaip kad daro premjeras.

2. Premjeras paskyrė A.Abišalą vadovauti kažkokiai Energetinio saugumo komisijai, kuri turėtų rūpintis mūsų Memorandume keltomis problemomis ir kuri turėtų šnekėtis su Briuseliu. Tačiau pradžia šitos iniciatyvos pasitikėjimo neįkvepia - Premjero pastangomis komisija įkurta taip atmestinai, kad akivaizdu, jog Premjeras rūpinasi tik vienu,- kaip šią nepopuliarią problemą iki rinkimų permesti ant kieno nors galvos. Rezultatas tokios pastangos pačiam Premjerui visiškai nerūpi, jam rūpi, kad ne jis būtų kaltinamas dėl galimos nesėkmės. O nesėkmė prasideda nuo to, kaip tokia komisija kuriama - dabar visą mėnesį aiškinsimės, kaip "civiliokas" Abišala gali vadovauti viceministrams Paviloniui ar Dainiui.

3. Liberalų Sąjūdis paskelbė, kad jie inicijuos referendumą dėl Ignalinos II bloko neuždarymo. Jeigu bus klausiama paprastai, neinformuojant visuomenės apie galimas ES sankcijas Lietuvai už sutarčių nevykdymą, tai būtų tas pats, kaip klausti - ar Jūs norite, kad elektra kainuotų 33 cnt/kwh, o ne 59 cnt/kwh. Būtų sunku Lietuvoje rasti ką nors, kas sutiktų už elektrą mokėti beveik dvigubai daugiau. Kažin ar toks referendumas dėl geresnio gyvenimo turėtų didelę prasmę?

4. Gal būt yra kitas kelias - reikalauti, kad ir ES, o ne vien mes įgyvendintume Lietuvos stojimo į ES sutartį. O sutartyje yra įdomių nuostatų. Pavyzdžiui jos 37straipsnis :

" Article 37
1. If, until the end of a period of up to three years after accession, difficulties arise which are serious and liable to persist in any sector of the economy or which could bring about serious deterioration in the economic situation of a given area, a new Member State may apply for authorisation to take protective measures in order to rectify the situation and adjust the sector concerned to the economy of the common market."

o garsusis Protokolas Nr 4 "Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje" baigiasi štai tokia nuostata:

" Article 4
Without any prejudice to the provisions of Article 1, the general safeguard clause referred to in Article 37 of the Act of Accession shall apply until 31 December 2012 if energy supply is disrupted in Lithuania."

Taigi, sulyginus Sutarties 37 straipsnį ir Ignalinos Protokolo 4 straipsnį, akivaizdu jog esant 37 straipsnyje numatytoms ekonominėms problemoms ("difficulties arise which are serious and liable to persist in any sector of the economy or which could bring about serious deterioration in the economic situation of a given area") Lietuva turi teisę prašyti leidimo taikyti apsaugos priemones. Kaip nurodo Ignalinos Protokolas, tokį prašymą Lietuva gali pateikti iki 2012.12.31.

Be abejo yra tam tikrų teisinių neaiškumų, nes Ignalinos Protokolo 4 straipsnis veikia tik tuo atveju, jei "sutrinka energijos tiekimas" ("if energy supply is disrupted in Lithuania"). Tačiau ar energijos pabrangimas dvigubai nėra savo pasekmėmis tolygus energijos tiekimo sutrikimui. Ar toks pabrangimas pats savaime nėra "tiekimo sutrikimas"?

Taigi pats laikas pradėti kietą kalbą su ES - reikalaujant paaiškinti, kaip ES vykdys savo pasirašytą sutartį. Reikia klausti labai paprastai - kas ES manymu turi įvykti su energijos tiekimu Lietuvoje, kad Lietuvai būtų leista pasinaudoti Ignalinos protokolo 4 straipsniu ir Stojimo sutarties 37 straipsniu? Kokias apsaugos priemones ES Lietuvai leistų taikyti, esant Ignalinos Protokolo 4 straipsnio sąlygoms? Jeigu tarp tų apsaugos priemonių gali būti taikomas ir laikinas Ignalinos AE II bloko veiklos pratęsimas, tai kodėl tai negali būti leista taikyti ir tuo atveju, kai Ignalinos II bloko uždarymas gali sukelti katastrofinių ekonominių pasekmių dėl elektros energijos dvigubo pabrangimo. O ar nepatikimas Rusijos dujų tiekimas gali būti laikomas grėsme energetikos tiekimui? Ir t.t. - tai yra ES mums turi atsakinėti kaip jie vykdys sutarties nuostatas dėl ekonominio saugumo, o ne mes jiems turime aiškintis, kaip mes įgyvendinsime Protokolo nuostatas dėl Ignalinos II bloko uždarymo.

Esu įsitikinęs, kad su ES būtų žymiai lengviau tartis ne dėl to, kad Lietuvai būtų leista nevykdyti Stojimo sutarties, bet dėl to, kad ES preciziškai vykdytų savo įsipareigojimus, Lietuvai duotus sutartyje ir jos papildomuose protokoluose.

Todėl gal verčiau būtų organizuoti ne referendumą, kurio rezultatai būtų traktuojami kaip Lietuvos pasiryžimas laužyti Stojimo Sutartį, o gausią Lietuvos žmonių Peticiją Briuseliui, reikalaujant, kad ES preciziškai vykdytų Stojimo Sutartyje duotus Lietuvai įsipareigojimus ir taip kaip numatyta Sutarties 37 straipsnyje neleistų Lietuvai pakliūti į gilią ekonominę krizę.