Pasitikėjimo reikalai
Šiandien spaudos konferencijoje kalbėjau ir apie mokytojus, ir apie energetiką. Abu reikalai tampriai susiję su elementaraus pasitikėjimo reikalais. Mokytojai nebe pasitiki ministre Žakaitiene, energetikos reikaluose negalime pasitikėti pačiu Premjeru. Kai valstybės reikalų tvarkyme nebėra esminio komponento - pasitikėjimo, tai esminių problemų nebesprendžia jokie daliniai sprendimai: ar dėl mokytojų atlyginimų 2009-2011 metais, ar dėl kokių nors Vyriausybės judesių derybose dėl Ignalinos II bloko reikalų.
Keista, kad valdžiai pasitikėjimo jos veikla klausimai visai neberūpi. Jeigu rūpėtų, tai švietimo ministrė nelauktų streikų pradžios ir pati pasitrauktų. Energetikoje, kur dalis visuomenės ir politikų bandė ir dar vis bando liūtą sulaikyti įsitvėrę už jo uodegos, Vyriausybė, jeigu norėtų stiprinti visuomenės pasitikėjimą, turėtų sudaryti galimybes tai pačiai visuomenei laikyti liūtą už stipraus plieninio pavadėlio, ir dar pakaustyto aštriais spygliais. Bet Vyriausybei tai jau neberūpi...
Kaip nerūpi ir tai, o kaip gyvenimas klostysis po jos...
3 komentarai:
Iš tikrųjų vyriausybė bijo pasitikrinti savo pasitikėjimą Seime ir nepadarytų darbų naštą bando perkelti ant visokių komisijų pečių. Su atsakomybe, kuri galbūt ateis tik po rinkimų ne itin siejas. Tuo pačiu ir Aleksandro Abišalos pasirinkimas galėtų atrodyt šitaip:
Jums greitai ateitis parodys —
Kovos už taiką [liūtą] dienomis
Ir Misipisės juodaodis,
Ir indas eina su mumis.
(E.Mieželaitis. „Pakilusi žemė“, V., 1951, p. 174).
Tad šiuo metu dar nėra aišku, ar tą „jo paties apsisprendimą“ reikia sveikinti.
Štai ir šio dienoraščio autorius pagaliau suvokė, jog Kirkilas paskyrė A.Abišalą vadovauti kažkokiai Energetinio saugumo komisijai, <…> kuri turėtų šnekėtis su Briuseliu.
Bet šita priešrinkiminė iniciatyva atsirado ir pasitikėjimo nesuteikia būtent dėl to, kad sudėtingesni ir populiarumo nesuteikiantys dalykai būtų permesti kitiems. Na, o A.Abišalai diplomatinis rangas tikriausia pravers.
Rašyti komentarą