2007-12-29

Apie girtą krepšinį: alkoholio reklama ir krepšinis

Pastarosiomis vieno televizijos kanalo sukeltas ažiotažas dėl alkoholio reklamos kelia didelį susirūpinimą: ir dėl krepšinio transliacijų ateities, ir dėl televizijos kanalo savininkų padorumo.

Esu įsitikinęs, kad galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas nedraudžia rodyti krepšinio varžybų net ir tuo atveju jei krepšininkai ant savo marškinėlių būna užsidėję alaus gamyklos logo, ar toks prekės ženklas būna nupaišytas ant salės grindų. Esu įsitikinęs, kad sąmoningai ar nesąmoningai klysta ir Vartotojų teisių tarybos vadovas F.Petrauskas, kuris teigia, kad krepšinio varžybų transliacijų metu ekrane sušmėžuosiantys tokių ženklų vaizdai bus reklamos transliacija. Nereikia painioti pačių prekinių ženklų, kurie yra viena iš reklamos formų, ir reklamos transliacijos per televiziją, nes tai supainiojus teks uždrausti ir bet kokių meninių filmų rodymą, kur kas nors geria alų ir ant butelio matosi etiketė su alaus rūšies įvardijimu.

Pagal galiojantį Visuomenės Informavimo įstatymą reklama apibrėžiama labai aiškiai

“Reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.”

Taigi TV3 ekrane transliuojamų krepšinio varžybų metu sužmėžuosiantys alaus gamintojų prekiniai ženklai galėtų būti laikomi reklama ar paslėpta reklama tik tokiu atveju jeigu už tokį sušmėžavimą TV3 imtų atlygį iš alaus gamintojų.

Net jeigu įstatymuose dėl prekių ženklų rodymo varžybų metu yra kokių nors neaiškumų, kurių iki šiol nebuvo įžiūrėję Seimo ar Prezidentūros teisininkai, tokius neaiškumus nėra sunku nedelsiant panaikinti ir Seimas tai galėtų labai greitai padaryti.

Tačiau TV3 veiksmuose ir grubiame spaudime Seimui su susirūpinimu tenka įžvelgti piktnaudžiavimą ir televizijos galia, ir lietuvių meile krepšiniui. Tenka apgailestauti, kad tai yra daroma vardan primityvaus noro televizijai atgauti galimybę tiesiogiai transliuoti alkoholio reklamą ir taip papildyti televizijos iždą nemažais pinigais. Televizija galėtų nieko neslėpdama ir aiškiai pasakyti, kad netransliuos krepšinio varžybų tol, kol nebus leista neribotai transliuoti alkoholio reklamos. Viena iš reklamų galėtų būti labai paprasta: “Mus vienija alkoholizmas ir krepšinis”.

Toks beprecedentis televizijos ir alaus gamintojų spaudimas Seimui yra didelė klaida, kurią tikėtina netrukus įvertins ir patys žiniasklaidos priemonių savininkai. Piktnaudžiavimas žiniasklaidos galia visuomenei yra tiek pat pavojingas kaip ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

Jauna demokratija

Prieš porą dienų kalbėjau apie mūsų jaunos demokratijos bėdas. Demokratija yra valstybės gyvenimo instrumentas, kuris gali ir aprūdyti, ir atšipti.

Atrodo, kad Lietuvoje esame įsitikinę, jog mūsų demokratija yra tiesiog tobula, nes neturime cenzūros, rengiame rinkimus, veikia teismai ir t.t. Iš tiesų jeigu palyginame save su kaimynine Baltarusija ar Rusija, tai gali pasirodyti, kad mūsų demokratija yra tiesiog puiki. Tačiau jeigu palygini save su Vokietija, Britanija ar Airija, - tai akivaizdu, kad su mūsų demokratija ne viskas yra tvarkoje.

Turime daug teisingų demokratijos iškabų, tačiau po tomis iškabomis turinys dažnai yra ganėtinai seklus ir prastas. Demokratijos institucijų turinį sukuria ne iškabos, o visuomenės politinė ir pilietinė kultūra. Kaip čia neprisiminti puikios R.Putnam knygelės "Kad demokratija gyvuotų"(jeigu taip vadinasi), kur puikiai parodyta, kad demokratijos kokybę lemia ne tiek institucijos, kiek "minkštosios" (soft) vertybės: socialinis kapitalas, visuomenės asociatyvumas, bendruomeniškumas, pasitikėjimo kultūra. Pagal Putnam'ą tai ir lemia milžiniškus skirtumus tarp šiaurės ir pietų Italijų, ne tik tame kaip skirtingai funkcionuoja demokratija šiuose regionuose, bet ir tai kaip skirtingai veikia tų regionų ekonomikos - pietūs skursta, šiaurė klesti.

Su Rasa savaitei atvažiavome į Palangą, kur vyks tradicinė Rasos ir Bronės globojama Nacionalinė Moksleivių Akademija. Vakar spėjau sudalyvauti Tėvynės Sąjungos Klaipėdos regiono vadybininkės Agnės suorganizuotame puikiame visos Žemaitijos jaunųjų politikų konkurso finaliniame etape. Jauni gimnazistai buvo puikūs. Su Landsbergiu negalėjome atsidžiaugti kai kurių iš jų oratorystės talentu. Laimėtojai su mokytojais važiuos į Briuselį. Visus kitus pakvietėme dviem dienoms į Vilnių- "dvi dienos su Seimo nariu". Akivaizdu viena, - kai ši karta imsis realizuoti demokratiją Lietuvoje, demokratija taps žymiai sveikesne.

Bet tai nereiškia, kad iki to laiko galime sėdėti rankas sudėję ir tikėtis, kad mūsų demokratijos ligos savaime praeis. Apie tai prieš porą dienų ir kalbėjau.

Palangoje pradėjau skaityti puikią įžymiojo Francis Fukuyama knygą "The great disruption". Nuo pirmų puslapių "užkabina". Pagrindinė tezė - įvykęs lūžis pereinant iš industrinės į informacinę visuomenę reiškia tokį pat didžiulį pasikeitimą esminėse visuomenės vertybėse, socialinio kapitalo ir demokratinių institucijų funkcionavime, lūžis panašus į tą, kokį civilizacija matė, kai agrarinę visuomenę pakeitė industrinė visuomenė. Iš čia ir visos šių laikų "kultūrinės revoliucijos", tradicinių moralinių vertybių devalvacija, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis smukimas ir t.t. Bet Fukuyama žada, kad jau matosi požymiai naujos socialinės tvarkos ir sugyvenimo. Kokie, - sužinosiu perskaitęs...

Lietuva, šalia to, kad kartu su visu globaliu pasauliu neria į postindustrinę erą, su visais jos "great disruption", per paskutinius dvidešimt metų pergyveno ir savas tris gilias "revoliucijas": sugrįžimo į demokratiją, sugrįžimo į rinkos ekonomiką, ir demografinę (šeimos silpnėjimas, gimstamumo kritimas).

Gyvename įdomiais laikais. Viskas keičiasi. Tiesiog nespėji pasenti. Gal mūsų demokratijai yra lemta amžinai būti "jauna demokratija". Nežinau, ar tai yra privalumas.

2007-12-25

Šventos Kalėdos

Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!!!

Ramybės metas, - ramybės mums visiems...

Gera proga susitaikyti, - visų pirma, su savimi. Šventi žodžiai yra takas į ramybę. Ne vien kalėdinę...

Žvelgdamas į kitus, dažnai pats sau kartoju Biblijos žodžius: "Viešpatie, atleisk jiems. Jie nežino ką daro". Ir man palengvėja.

Žvelgdamas į save, nerandu aiškesnių žodžių, kaip tie, kuriuos ir šiandien per mišias kartojau: "Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, - bet tark žodį, ir mano siela pasveiks".

Viešpatie, tark žodį...

2007-12-20

Socialdemokratų manevrai III

Vienas iš naujųjų socialdemokratų ideologų, - Algis Paleckis, pagrasino, kad jis ir jo bendraminčiai nacionalizuos "Lietuvos Rytą". Galėtum sakyti, kad tai tik eilinis juokdario rolės nevengiančio jaunojo marksisto pareiškimas, kažkuo atkartojantis jo dvasinio lyderio R.Pakso idėjas.

Bet reikalas yra rimtesnis.

Pastaruoju metu nesu didelis "Lietuvos Ryto" mylėtojas, ir "Lietuvos Rytas" mūsų nemėgsta. Iš tiesų daug kas pastaruoju metu šiame laikraštyje yra nesąžiningo, nešvaraus ir neskanaus. Tačiau tai laikraščio savininko pasirinkimas, apie kurio vertę turi spręsti visų pirma skaitytojas.

Grasinimas nacionalizavimu tik iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingai. Įsivaizduokime situaciją, kad kitame Seime susidaro jaunųjų marksistų, paksistų ir darbiečių valdančioji koalicija. Kodėl tokia koalicija negalėtų eksproprijuoti "Lietuvos Ryto". Po to, pvz. LNK. Panašaus politinio veikimo pavyzdžių šiandieniniame pasaulyje yra nemažai - kaimyninė Rusija, Chavezo Venesuela. Ir vietiniams žmonėms tai visai patinka. Tokie pavyzdžiai užkrečia savo paprastumu.

Gal tai ir per daug makabriškas scenarijus. Bet esminis klausimas, kaip į tai reaguos socialdemokratų vadovybė: laikys tokius pareiškimus partinės "vidinės demokratijos" aukštuma, nuleis juokais, ar vaizduos, kad tai yra jų nacionaliniai manevrai - bandymas į savo pusę prisivilioti ir tą rinkėją, kuriam tokie pareiškimai patinka.

Tačiau kyla klausimas, kas tada yra socialdemokratų partija - jei tokie vieno iš lyderių, vadovaujančio vienam iš svarbiausių skyrių, pareiškimai neprieštarauja partijos programai. Ir jei tokį lyderį remia visas LSDP Vilniaus miesto skyrius, tai kodėl jo negali paremti visa LSDP partija.

Galiu lažintis, kad A.Paleckis jau rytoj pareikš, kad dėl nacionalizavimo jis tik pajuokavo ir tokiu būdu norėjo tik atkreipti dėmesį savo pasipiktinimą dienraščiu, tačiau yra dalykų, kuriais demokratinėje valstybėje yra nejuokaujama. Nes sekantis žingsnis - tariamas "juokavimas" proletariato diktatūra, arba neomarksistiniu anarchizmu. Paleckis jau nebetoli to, kas paskutiniame "Verslo klasės" numeryje rašoma apie XIX a. kairuoliškąjį anarchizmą (įžangą į šiuolaikinį terorizmą). Nenustebsiu jei jaunasis Če Gevaros gerbėjas netrukus pakartos XIX a. į JAV emigravusio vokiečių anarchizmo teoretiko Johanno Mosto, knygos "Revoliucinis karas" autoriaus, žodžius: "Kovojant su vagių santvarka, teisėtos visos priemonės. Kuo aukščiau taikinys, į kurį nutaikytas šūvis ar dūris, tuo didesnis jo propagandinis efektas"

Tikslas pateisina priemones...Dėmesį į save atkreipė. Šustauskas irgi atkreipdavo..

Socialdemokratų manevrai II

Socialdemokratai, kartu su visa valdančia koalicija, šiandien jau pasakė, kad jie priešinsis Seimo rinkimų paankstinimui. Taigi - kaip ir reikėjo spėti - Premjero pareiškimas, kad jis remia opozicijos siūlymą surengti ankstesnius rinkimus, buvo eilinis "blefas". Taigi pasidarė aišku, kad Seime surinkti reikalingus 85 balsus už ankstesnius rinkimus, praktiškai yra neįmanoma.

Ką gi, mes, matydami kokios ekonominės, finansinės, energetinės problemos kils kitais metais, tokių problemų sprendimui siūlėme racionaliausią išeitį, - ankstesnius rinkimus, tačiau ir Prezidentas, ir visa valdančioji mažumos koalicija atsisakė tokia išeitimi pasinaudoti. Taigi ir Prezidentas, ir Premjeras, ir visa valdančioji koalicija prisiėmė visą atsakomybę už tas pasekmes, kurias gali valstybės gyvenime sukelti didelių problemų ir silpnos, mažumos Vyriausybės kombinacija.

Klausimas tik vienas, - ką opozicija turės atsakyti, kai po poros mėnesių valstybei įklimpus į gilią krizę, žmonės paklaus, kodėl jūs būdami opozicijoje laiku nesustabdėte šios ir Prezidento, ir valdančios koalicijos klaidos. Opozicija negali prisiimti atsakomybės už vyriausybės veiklą ar už išeičių iš krizių paiešką, marga opozicija negali prisiimti atsakomybės už valdžios formavimą, bet yra atsakinga, jeigu leidžia mažumos koalicijai ir jos Vyriausybei skandinti šalį vis gilesnėje krizėje.

Vieną išeitį buvome pasiūlę. Ja nepasinaudota. Kas toliau?

2007-12-18

Socialdemokratų manevrai

Laikraščiuose šiandien išspausdintos didžiulės paklodės Vyriausybės pasigyrimų. Kiekviename dienraštyje vis po skirtingą paklodę, - mažiausia vieno tokio plakato kaina 10 000 litų. Nerandant mokytojų atlyginimams pinigų, toks išlaidavimas panašus į puotą maro metu.

Tuo pat metu ministras Navickas bandė pateikti Seimui iš naujo tą patį Dujų įstatymą, siūlydamas atsisakyti dujų kainų reguliavimo. Akivaizdus viešųjų ryšių žaidimas - po naujų metų, kai Gazpromas padidins visoms Baltijos valstybėms kainas, socialdemokratai bandys šaukti, kad tai yra pasekmė to, kad opozicija nepritarė jų pasiūlytoms Dujų įstatymo pataisoms.

Vakare pasigirdo, kad Kirkilas pritarė ankstesnių rinkimų idėjai, nors dar vakar TV Forumo laidoje kategoriškai tam prieštaravo. Tai visiškai nereiškia, kad socdemai nuoširdžiai remia ankstesnių rinkimų idėją. Tikėti bent vienu jų pareiškimu darosi nebeįmanoma. Tą patyrė jau ne tik mokytojai...

Vyriausybės nebėra, yra tik viešųjų ryšių agentūra.

Apie viską po truputį

Šiandieninė spaudos konferencija - apie viską po truputį...

2007-12-13

Briuselis: energetika, EPP, finansai

Dvi dienas praleisiu Briuselyje. Vyks iškilmingas EPP Tarybos posėdis, skirtas Lisabonos (Reformų) sutarties pasirašymui. Ta proga pasinaudodamas susitikau su komisaru A.Priebalgsu, atsakingu už energetiką. Įdomiai, naudingai ir vertingai pasikalbėjome. Pranešiau žinią,kurią vakar patvirtino Seimo Europos reikalų komitetas, kad Lietuva remia Europos Komisijos parengtą Trečiąjį energetikos direktyvų paketą. A.Priebalgs neslėpė savo pasitenkinimo šia žinia. Aptarėme ir situaciją, kuri gali susiklostyti Baltijos regiono energetikoje po 2009 metų. Optimizmo pokalbis nesuteikė, bet sužinojau, kad Rusijai jau šiandien trūksta elektros energijos, todėl Rusija sumažino savo tradicinius elektros energijos tiekimus į Suomiją. Taigi tikėtis galimybių pirkti trūkstamą elektrą po 2009 m. iš Rusijos - nelabai yra.

Trumpai pasikalbėjau su EPP pirmininku W.Martens. Sveikino Lietuvoje planuojamą dviejų EPP partijų - Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų apsijungimą.

Rytoj pietausiu su D.Grybauskaite. Struktūrinių fondų įsisavinimas, ir ne tik gamtosaugoje, - lieka dideliu galvos skausmu.

Spaudos konferencija: ar galima išeitis be Prezidento

Šiandien spaudos konferencijoje įvertinau Prezidento atsakymą į mano laišką ir tai, kaip aš matau išeitį iš krizės

2007-12-11

Londonas: lietuviai ir britų konservatoriais.

Nuo šeštadienio iki vakar kartu su Rasa buvome Londone: susitikimai su lietuviais ir britų konservatoriais. Ambasadorius V.Ušackas pasistengė, kad dienos būtų pilnai užimtos.

Lietuviai Londone darosi vis labiau organizuoti. Pokalbis su Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvių Komercijos rūmų nariais buvo smagus ir nuteikiantis optimistiškai, - lietuviai energingai globalizuojasi (pasaulinio garso kompanijose tampa viceprezidentais) arba sėkmingai su savo verslu įsitvirtina Londone. 150 000 lietuvių Didžiojoje Britanijoje yra galinga jėga - todėl siūliau jiems bent vieną-du savo atstovus deleguoti į būsimąjį Seimą - garantavau, kad TS juos įtrauktų į savo sąrašą.

Pirmadienį, turėjau visą pusdienį pokalbių su britų konservatorių lyderiais. Malonu buvo pasimatyti su senu pažįstamu, iš Lietuvos kilusiu seru Malcolm Rifkind, buvusiu gynybos ir užsienio reikalų ministru, lygiai kaip gerai pasikalbėjome su konservatorių šešėliniais Europos reikalų (Mark Francois), energetikos (Charles Hendry), kultūros (Ed Vaizey) bei užsienio reikalų (William Hague) ministrais. Nors mūsų požiūriai į Europos Sąjungą ir skyriasi, tačiau kitose temose radome daug sutarimo. Aptarėme energetiką, Rusiją, Baltarusiją ir visą rytų kaimynystę. Telefonu kalbėjausi ir su D.Cameroon, konservatorių lyderiu. Tarp kitų dalykų išdėsčiau ir mūsų nerimą dėl to, kas gali įvykti Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Su konservatoriais pietavome istoriniame konservatorių Carltono klube, kur šeimininkas ne tik parodė visas istorines sales, bet ir supažindino su keturiais klube dirbančiais lietuviais. Net ir aerouoste pirmos patarnautojos pabandę paklausti kelio link vartų, atradome, kad ir ji yra iš Lietuvos.

Taigi Londonas darosi vis artimesnis...

2007-12-07

Kas valstybės ekonomines problemas suvokia paviršutiniškai: Fitch agentūra ar premjeras?

Šiandien tarptautinė reitingų agentūra Fitch paskelbė, kad įvertinusi Lietuvos ekonomikos būklę, agentūra nutarė sumažinti Lietuvos kredito reitingų perspektyvą nuo stabilios iki negatyvios. Tai reiškia, valstybė ir verslas bus priversti brangiau skolintis.

Taigi debesų kiekis virš Lietuvos perspektyvos vis tirštėja. Apie tai jau kurį laiką rašo ir kiti ekspertai. Ne taip senai rašiau apie "kelio pabaigos" prognozes. Šiandien galima perskaityti ir žinutę, kad Estijoje infliacija pasiekė 9 proc.

Premjeras ramiai paaiškino, kad Fitch agentūra atliko tik paviršutiniška analizę. Labai panašiai premjeras kalbėjo ir apie "Transparency International" atliktą Lietuvos korupcijos lygmens vertinimą. Pagal premjerą, Lietuvoje blogai yra ne su korupcija, bet su TI atliekamu korupcijos vertinimu.

O po to premjeras eina į televiziją ir nelabai rišliai aiškina, kad Vyriausybė nedevalvuos lito. Po tokių užkeikimo tik dar daugiau nerimo turėjo atsirasti.

Įdomu, kas turi įvykti valstybės finansų sistemoje, kad Vyriausybė pripažintų, jog bent šiokių tokių problemų yra ir pradėtų kalbėti apie tų problemų priežastis ir galimus sprendimų būdus.

Paviršutiniška yra aiškinti, kad Fitch agentūra atliko paviršutinišką įvertinimą.

Pakeliui iš Sofijos - energetika Balkanuose ir Lietuvoje

Rašau iš Prahos aerouosto. Pagaliau radau normalų internetą.

Dvi dienos Sofijoje prabėgo labai greitai. Sofija nesužavėjo - atrodo, kad per paskutinius porą šimtų metų miestas architekto neturėjo. Vaizdai kaip Vilniuje prieš 15 metų - apleista ir jokio blizgesio. Bukareštas kitoks - akivaizdžiai matosi kad prieš karą buvo tikras "mažasis Paryžius", nors Čaušesku trečdalį senamiesčio ir išgriovė.

Įdomiausia kelionės į Balkanus dalis - pokalbiai apie energetiką ir naujų branduolinių reaktorių statybą ir Rumunijoje, ir Bulgarijoje. Rumunijoje planuojama pastatyti du kanadiečių gamybos CANDU tipo reaktorius (po 700 MW), Bulgarijoje - du rusiško tipo WIWER (? nežinau tikslaus sutrumpinimo) 1000 MW galios reaktorius.

Įdomiausia, kad ir Rumunijoje, ir Bulgarijoje naujiems reaktoriams statyti nėra kuriami kokie nors "trigalviai slibinai", o stato veikiančios, ir pagal Europos direktyvas suskaldytos energetikos bendrovės. Rumunijoje tai daro valstybinė generacijos kompanija, kuri valdo tik veikiančią branduolinę jėgainę ir įmonę, kuri gamina jai branduolinį kurą, Bulgarijoje tai ruošiasi daryti Bulgarijos Elektros kompanija, kuri valdo tik perdavimo tinklus. Ir vienu, ir kitu atveju valstybinės kompanijos steigia naujas bendroves branduolinių jėgainių statybai, tose bendrovėse numato išlaikyti nemažiau 51 proc. akcijų, o likusiai daliai tarptautinėje spaudoje (FT, Economist) skelbia tarptautinius konkursus investuotojų pritraukimui. Ir vieni, ir kiti džiaugėsi, kad dalyvauja daug žymių kompanijų, - nuo EON iki ČEZ. Nei bulgarai, nei rumunai branduolinių jėgainių statybos finansavimui nesiruošia duoti jokių valstybinių garantijų. Pinigus skolinsis įsteigtos kompanijos. Rumunijoje valstybinės kompanijos įnašas bus veikiančios branduolinės jėgainės, šalia kurios statomi nauji reaktoriai, infrastruktūra.

Taigi, yra apie ką pagalvoti...

2007-12-05

Laiškas Prezidentui

JE Lietuvos Respublikos Prezidentui
Valdui Adamkui

2007 m. gruodžio 5 d.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

kreipiuosi į Jus būdamas labai sunerimęs dėl kai kurių valstybės reikalų šiandieninės būklės, taip pat dėl to, kad ateityje situacija gali dar pablogėti. Ypatingą susirūpinimą kelia vis akivaizdesnis faktas, kad problemos (energetikos, valstybės finansų ir kt.), su kuriomis susiduria ir artimiausiu metus susidurs mūsų šalis, tampa vis sunkesnės, o parlamento mažumos koalicijos sudaryta Vyriausybė vis aiškiau atsiskleidžia kaip nesugebanti išmintingai, skaidriai ir, svarbiausia, efektyviai su jomis tvarkytis.

Su dideliu nerimu stebiu, kad iki šiol Vyriausybė nesiėmė jokių realių diplomatinių veiksmų, jog su Europos Komisija ir Europos Sąjungos šalimis būtų kryptingai tariamasi, kaip įveikti sudėtingą energetikos srities situaciją, kuri visame Baltijos šalių regione gali susiklostyti jau 2010 metais, kai 2009 metų pabaigoje Lietuva uždarys antrąjį Ignalinos AE reaktorių. Kiek suprantu, Vyriausybė artimiausiu metu rengiasi imtis tik vieno vangaus žingsnio - užsakyti tarptautinę nepriklausomų ekspertų studiją apie Baltijos valstybių energetikos būklę po 2009 metų. Tik po to žadama imtis kokių nors diplomatinių žingsnių. Tačiau tai tėra savęs apgaudinėjimas, jei ne visuomenės apgaulė, nes tokią studiją numatoma baigti apie 2008 metų vidurį, o tai reiškia, kad ką nors pakeisti tuo metu jau bus per vėlu. Mat mums apsispręsti būtina iki 2008 metų vidurio, kai reikės sudaryti naujas sutartis dėl branduolinio kuro Ignalinos AE pirkimo, jeigu norėtume, kad ji galėtų veikti 2010 metais ir gerokai ilgiau.

Lygiai taip pat tenka nerimauti dėl Vyriausybės gebėjimo tinkamai rengtis naujos atominės elektrinės statybai. Teko ne vieną kartą viešai dėstyti kritines pastabas, kad Vyriausybė nepakankamai pasirengė derėtis dėl nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimo. Iš to kyla nuogąstavimų, kad Vyriausybė nesugebės tinkamai ginti valstybės interesų. Ne vieną kartą priekaištavome Vyriausybei, jog ji skiria per mažai dėmesio ir kitiems darbams, kuriuos būtina atlikti, norint tinkamai pasirengti atominės elektrinės statybai. Vis daugiau abejonių kelia ir tas faktas, kad didelę įtaką šiai Vyriausybei turintys asmenys (“Lietuvos Energijos” valdybos pirmininkas prof. J.Vilemas, Lietuvos Socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas Prezidentas A.Brazauskas, UAB “NDX Energija” savininkai) viešai dėsto nuostatas, jog naujos atominės elektrinės statybą reikią atidėti žymiai vėlesniam laikui arba tos statybos iš viso atsisakyti. Nesant aiškios politinės valios ir teisinių garantijų, kad nauja atominė elektrinė tikrai nedelsiant bus statoma, kyla pagrįstų klausimų, kokiu tikslu iš viso yra kuriamas pats nacionalinis investuotojas. Toks neaiškumas ir neapibrėžtumas visus svarbiausius strateginius energetikos srities sprendimus, įskaitant naujų konvertorių statybą Lietuvos savarankiškumą apsaugančioje vietoje, gali nukelti mažiausiai metams.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
ir Jums, ir mums akivaizdu: mūsų valstybės finansų sistema ir visa šalies ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį. Kasdien vis labiau trūksta darbo jėgos, dėl to sparčiai kyla atlyginimai, pasaulio rinkose brangsta energetikos ištekliai ir kai kurios kitos žaliavos, o viso to padarinys - prie dviženklių skaičių artėjanti infliacija bei sparčiai didėjantis einamosios sąskaitos deficitas. Tai verčia mus su dideliu nerimu ir susirūpinimu žvelgti į visų ateinančių metų perspektyvą. Deja, nebeturime vilties, kad dabartinė Vyriausybė imsis būtinų ryžtingų veiksmų, veikiausiai apsiribos vien tik žodžiais. Tai skausmingai panašu į mūsų visų atsimenamus 1999 metus. Eiliniai Seimo rinkimai numatomi tik kitą rudenį, tad dar bemaž visus metus Lietuvoje neturėsime Vyriausybės, kuri galėtų priimti veiksmingus, galbūt nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, kad šalies ekonomika ir finansai išvengtų bręstančios krizės.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Jūsų politinė išmintis, valia bei Jūsų turimos konstitucinės teisės šiandien turi lemiamos svarbos ieškant pačių protingiausių sprendimų, galinčių padėti šaliai išvengti galimų krizių ir sunkių bei ilgalaikių padarinių, kuriuos gali sukelti Vyriausybės klaidos ar negebėjimas efektyviai veikti.
Išreiškęs susirūpinimą tik dėl dalies svarbių problemų ir iššūkių, su kuriais Lietuva susiduria šiandien ir susidurs artimiausiu metu, drįstu klausti: ar Jus tenkina tai, kaip šiuo metu klostosi Lietuvos reikalai; ar Jus tenkina tai, kaip Vyriausybė sprendžia kylančias vis sunkesnes problemas; ar Jus tenkina Vyriausybės gebėjimas veikti, priimti reikalingus sprendimus ir juos veiksmingai bei skaidriai įgyvendinti?

Stengiuosi būti objektyvus, nesiekiu šiandieninės Vyriausybės perdėtai kritikuoti, tačiau įsitikinu, kad jai ir jos vadovams vis sunkiau dorotis su kasdien sunkėjančiomis problemomis. Nesiimu ir spręsti, ar yra galimybių iš esmės pertvarkyti Vyriausybę ir jos darbą, nes tai šiuo metu nuo mūsų nepriklauso.

Esu įsitikinęs, kad geriausia išeitis iš šios situacijos būtų išankstiniai Seimo rinkimai, surengti 2008 metų vasario ar kovo mėnesį. Tai leistų pasitikėjimo mandatą gavusiai naujai Vyriausybei, neslegiamai artėjančių rinkimų, neatidėliojant imtis būtinų darbų.

Sklandžiausiai paankstinti rinkimus būtų galima, jeigu Jūs sutiktumėme pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta Respublikos Prezidento teise skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Noriu priminti, kad būtent taip 2005 metais pasielgė Vokietijos Prezidentas H.Koleris, kai tuometinio kanclerio G.Šrioderio, siekusio neeilinių rinkimų, prašymu Bundestagas pareiškė nepasitikėjimą jo vadovauta Vyriausybe.

Esu įsitikinęs, tokiam Jūsų ryžtui pritartų ir Vyriausybė, ir didžioji dalis Seimo narių, ir Lietuvos visuomenė. Manau, kad tokį suderintą sprendimą būtų galima įgyvendinti iš karto po to, kai bus patvirtintas 2008 metų nacionalinio biudžeto įstatymas, kuriam turime nemažai esminių kritinių pastabų.

Gerbdamas Jūsų išmintį ir Jūsų apsisprendimą
bei linkėdamas geriausios kloties -


Tėvynės Sąjungos pirmininkas A.Kubilius

Bukarestas: terra incognita II

Didziausi ispudziai is Bukaresto, - tai neisivaizduojami eismo kamsciai. Europoje tokiu nesu mates. Siandien pokalbius su politikais ir biurokratais baigeme 18 val, tada 1.5 val vaziavome 6 km iki musu vilos, kur per 10 min persirengeme ir tada per 1.5 val. grizome atgal i miesto centre esanti restorana.

Tiesa sakant is visu siandieniniu pokalbiu galiu tokiu velyvu metu pamineti tik viena dalyka - poziuri i Moldova. Zinia, kad Moldova etniskai yra rumunu zeme, bet siandieniniu rumunu politiku demesys Moldovai yra kazkoks pribleses. Kodel, - dar reikes aiskintis.

Rytoj po pietu persikeliame i Sofija - dar viena terra incognita.

2007-12-03

Bukarestas: terra incognita

Siandien su Seimo Europos Reikalu delegacija pradejome vizita Rumunijoje, Bukraeste. Po dvieju dienu persikelsime i Bulgarija. Bukareste, kuriame lankausi pirma karta, apgyvendino kazkokiuose ypatinguose Sveciu namuose, kurie orginaliai buvo pastatyti Causesku nomenklaturai. Tokios Rumunijos Turniskes, tik zymiai prabangesnes. Rasau is man skirtu apartamentu, kuriuos sudaro net trys kambariai, neskaitant vonios kambario. Rasau apartamentu kompiuteriu, todel nera lietuvisku raidziu.

Susitikimai prasideda tik rytoj, todel siandien po gana varginancios keliones apziurejome miesta. Esu nustebes. Be abejo tai tris kartus uz Vilniu didesnis miestas, bet as isivaizdavau, kad pateksime i apleista, Causesku sudarkyta miesta, tuo tarpu maciau labai grazu, labai zalia miesta, su daugybe XIX a. pabaigos - XX a.pradzios moderno architekturos pastatu. Nei labai daug siukskliu, nei labai daug apsileidimo, nei cigonu perteklius. Grazus Centrines Europos didmiestis, su didziuliais priemestiniais prekybos centrais ir neisivaizduojamais transporto kamsciais. Vakrieniavome kazkokioje senoje milziniskoje vokieciu aludeje, kurios Vilnius paprasciausiai turetu pavydeti. Taigi Bukarestas: tera incognita - nezinoma zeme. Paprasciausiai esu nustebes.

2007-12-02

Tikėjimas ir politika (mano kalba Maldos Pusryčiuose)

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jūsų Eminencija Kardinole, gerbiamasis Denis Hastert, visada mums išliksiantis neprilygstamu Kongreso Pirmininku, kolegos Seimo ir Vyriausybės nariai,

Seimo nariui, partijos pirmininkui nėra lengva Maldos Pusryčiuose skaityti ištrauką iš švento Rašto ir ją komentuoti, kai pasirinkta Maldos pusryčių tema yra „Tikėjimas ir politika“. Turėjau ilgai galvoti, kaip man pristatyti savo pasirinktą švento Rašto ištrauką, bet ir Kardinolas, ir ypač Prezidentas savo įžanginiais žodžiais man labai palengvino mano užduotį. Prezidentas priminė filmą, kurį mes visi šių pusryčių dalyviai vakar vakare žiūrėjome: „Amazing Grace“. Filmą apie britų politiką, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje po ilgos politinės kovos pasiekusį, kad Britanija uždraustų prekybą vergais. Jis turėjo du didelius tikėjimus: Dievu ir visų žmonių lygybe, kuri yra nesuderinama su vergove. Šis tikėjimas lėmė visą jo gyvenimą, visą kankinamai sunkų jo politinį darbą, kai iš pradžių Britų parlamente jis turėjo tik 16 sekėjų, o baigė turėdamas tik 16 priešininkų. Todėl kalbėdamas apie tikėjimą ir politiką, aš noriu visų pirma kalbėti apie tikėjimą ir darbą, nes politika visų pirma yra politinis darbas. Rinkdamasis, kokią švento rašto vietą šiandien Jums paskaityti aš ir sustojau prie Jokūbo laiško, prie tos 2 dalies, kuri taip ir vadinasi „Tikėjimas ir darbai“:

Jokūbo laiškas
„2.Tikėjimas ir darbai
14
Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? 15 Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 16 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!17 Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.18 Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. 19 Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba. 20 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas? /..../24 Jūs matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. 25 Taip pat ir paleistuvė Raaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 26 Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.“

Ir dar viena citata iš Šv.Rašto, iš Pauliaus Laiško Žydams, kuri pasako – kas yra tikėjimas:
Žyd 11 1 Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“.

Taigi, ką sako šie Evangelijos žodžiai, kuriuos galima pakartoti labai trumpai: Tikėjimas įrodo tikrovę, kurios nematome ir laiduoja mums tai, ko viliamės. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų yra negyvas.

Tai yra esmė mūsų gyvenimo. Tai yra mūsų laimingo gyvenimo esmė, nes palaiminti yra tie, kurie tiki. Kaip ir kitais atvejais Evagelija yra neprilygstamas gyvenimo vadovas., pralenkiantis bet kokius šiandieninius moderniausius vadybos ar politikos vadovėlius.

Jeigu nėra tikėjimo, nėra ir tikrų darbų. O be realių darbų, nėra ir tikro tikėjimo. Tikėjimo aukščiausiuoju, tikėjimo, kad visi žmonės yra lygūs, ir todėl negali būti vergovės, tikėjimo, kad Lietuva gali būti laisva, ir todėl net ir tremtis nėra baisi.

Tikėjimas vizija, kurios negalime pamatyti ir negalime parodyti, bet kurios viliamės, tikėjimas ir darbai tokią viziją paverčia tikrove, - tai sako Evangelija.

Tikėjimas yra Evangelijos pagrindinė tema. Visas krikščioniškas mokymas paprastam žmogui sako: tikėk, kad kitas gyvenimas bus geresnis ir savo darbais siek jo. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad politiku, valstybės veikėju, valstybės lyderiu gali būti tik tas, kuris tiki, kad yra Pažadėtoji žemė ir kuris jos siekia, kuris savo tautą veda į tą Pažadėtąją žemę.

Tikėk ir siek, tikėk ir liudyk darbais savo tikėjimą, tikėk ir vesk tautą link savo tikėjimo – tai yra Evangelijos žodis. Be realaus siekimo, be realaus vedimo, be realių darbų tikėjimas yra tik tuščia svajonė. Nes tikrasis tikėjimas yra ta mūsų viduje esanti nerami dvasia, kuri neleidžia mums nurimti, kuri neleidžia vien tik svajoti ir abejingai stebėti pro šalį tekančią kasdienybę.

Kaip fizikas, galiu pasakyti, kad tikėjimo ir darbų santykis yra toks pat kaip galios ir darbo santykis: kuo didesnė galia, tuo greičiau ir geriau darbas yra padaromas. Tikėjimas yra viso mūsų gyvenimo varomoji galia. Gyvenimas be tikėjimo yra kaip kūnas be dvasios. Dvasia ir atsiskleidžia per tikėjimą. Gebėjimas tikėti yra tai kas žmogų atskiria nuo kitų būtybių.

Pažiūrėkime į savo kasdienybę, ir pamatysime kiek šios šventos, bet paprastos tiesos apie tai, kad be tikėjimo nėra tikrų darbų, o be darbų nėra tikro tikėjimo, kiek jos yra svarbios ir svarios mūsų gyvenime. Nesenai teko skaityti Jack Welsh, buvusio General Electric vadovo, pripažinto visame pasaulyje vadybos guru knygą, kurioje jis aiškina, kad žmones į darbą jis priimdavo, remdamasis jo išrastu „4E“ ir „1P“ principu. Mano įsitikinimu, šie principai yra paremti evangeline tiesa apie tikėjimo ir darbų vienovę. J.Welsh keliami reikalavimai darbuotojams buvo labai paprasti, bet kartu labai gilūs.

Pirmas „E“ – „energy“, energija – tai yra ar žmogus tiki tuo, ką daro, ar jo akys spinduliuoja tikėjimo energiją; antras „E“ – „energize“ , tai yra ar žmogus sugeba savo energija užkrėsti kitus, ar jis sugeba savo tikėjimu patraukti kitus paskui save, iš pradžių gal ir turėdamas tik 12 ar 16 pasekėjų; trečias „E“ – tai „edge“ – „briauna“, ar žmogus gali savo tikėjimą paversti aiškiais, kartais ir sunkiais ar nepopuliariais, „taip“ ar „ne“ sprendimais; ketvirtas, paskutinis „E“ – „execute“, įvykdyk, - realiais darbais paliudyk savo tikėjimą, ir vienintelis „P“ po keturių „E“ yra „passion“ – tai pasija, aistra: tikėjimas be aistros yra ne tikėjimas, darbas be aistros yra darbas be tikėjimo.

Taigi paklauskime kiekvienas savęs, kiek mes savo kasdienybėje, savo kasdieniuose darbuose gyvename pagal J.Welsh‘o „4E“ ir „1P“ principus ir žinosime ne tik tai, ar J.Welsh būtų mus priėmęs į „General Electric“, bet ir tai - ar gyvename pagal Jokūbo laiške išdėstytą pamokymą apie tikėjimo ir darbų vienovę.

Tikėjimas yra galingiausia varomoji jėga. Palaiminti yra tie, kurie tiki. Tikėjimas yra laimingo gyvenimo esmė. Net jeigu paskui tavo tikėjimą seka tik 12 ar 16, kaip vakar dienos filme, net jeigu tave už tavo tikėjimą nukryžiuoja, tu esi laimingas. Nes laimė yra siekti „Laimės žiburio“ , o ne sėdėti jį apsikabinus. Tauta yra laiminga ir susitelkusi, kol ji vedama tikėjimo eina į Pažadėtąją žemę, bet dažnai pasimeta, kai į Pažadėtąją žemę ateina. Nes nebeturi kuo tikėti.

Todėl trumpą šios dienos Evangelijos komentarą aš baigsiu klausimu: kokia Pažadėtąja Žeme savo tautai mes tikime ir kokiais darbais mes tokį savo tikėjimą paliudysime?

Padėk mums, Viešpatie, rasti tinkamą atsakymą į šį paprastą klausimą.