Pakeliui iš Sofijos - energetika Balkanuose ir Lietuvoje

Rašau iš Prahos aerouosto. Pagaliau radau normalų internetą.

Dvi dienos Sofijoje prabėgo labai greitai. Sofija nesužavėjo - atrodo, kad per paskutinius porą šimtų metų miestas architekto neturėjo. Vaizdai kaip Vilniuje prieš 15 metų - apleista ir jokio blizgesio. Bukareštas kitoks - akivaizdžiai matosi kad prieš karą buvo tikras "mažasis Paryžius", nors Čaušesku trečdalį senamiesčio ir išgriovė.

Įdomiausia kelionės į Balkanus dalis - pokalbiai apie energetiką ir naujų branduolinių reaktorių statybą ir Rumunijoje, ir Bulgarijoje. Rumunijoje planuojama pastatyti du kanadiečių gamybos CANDU tipo reaktorius (po 700 MW), Bulgarijoje - du rusiško tipo WIWER (? nežinau tikslaus sutrumpinimo) 1000 MW galios reaktorius.

Įdomiausia, kad ir Rumunijoje, ir Bulgarijoje naujiems reaktoriams statyti nėra kuriami kokie nors "trigalviai slibinai", o stato veikiančios, ir pagal Europos direktyvas suskaldytos energetikos bendrovės. Rumunijoje tai daro valstybinė generacijos kompanija, kuri valdo tik veikiančią branduolinę jėgainę ir įmonę, kuri gamina jai branduolinį kurą, Bulgarijoje tai ruošiasi daryti Bulgarijos Elektros kompanija, kuri valdo tik perdavimo tinklus. Ir vienu, ir kitu atveju valstybinės kompanijos steigia naujas bendroves branduolinių jėgainių statybai, tose bendrovėse numato išlaikyti nemažiau 51 proc. akcijų, o likusiai daliai tarptautinėje spaudoje (FT, Economist) skelbia tarptautinius konkursus investuotojų pritraukimui. Ir vieni, ir kiti džiaugėsi, kad dalyvauja daug žymių kompanijų, - nuo EON iki ČEZ. Nei bulgarai, nei rumunai branduolinių jėgainių statybos finansavimui nesiruošia duoti jokių valstybinių garantijų. Pinigus skolinsis įsteigtos kompanijos. Rumunijoje valstybinės kompanijos įnašas bus veikiančios branduolinės jėgainės, šalia kurios statomi nauji reaktoriai, infrastruktūra.

Taigi, yra apie ką pagalvoti...