Tikėjimas ir politika (mano kalba Maldos Pusryčiuose)

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jūsų Eminencija Kardinole, gerbiamasis Denis Hastert, visada mums išliksiantis neprilygstamu Kongreso Pirmininku, kolegos Seimo ir Vyriausybės nariai,

Seimo nariui, partijos pirmininkui nėra lengva Maldos Pusryčiuose skaityti ištrauką iš švento Rašto ir ją komentuoti, kai pasirinkta Maldos pusryčių tema yra „Tikėjimas ir politika“. Turėjau ilgai galvoti, kaip man pristatyti savo pasirinktą švento Rašto ištrauką, bet ir Kardinolas, ir ypač Prezidentas savo įžanginiais žodžiais man labai palengvino mano užduotį. Prezidentas priminė filmą, kurį mes visi šių pusryčių dalyviai vakar vakare žiūrėjome: „Amazing Grace“. Filmą apie britų politiką, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje po ilgos politinės kovos pasiekusį, kad Britanija uždraustų prekybą vergais. Jis turėjo du didelius tikėjimus: Dievu ir visų žmonių lygybe, kuri yra nesuderinama su vergove. Šis tikėjimas lėmė visą jo gyvenimą, visą kankinamai sunkų jo politinį darbą, kai iš pradžių Britų parlamente jis turėjo tik 16 sekėjų, o baigė turėdamas tik 16 priešininkų. Todėl kalbėdamas apie tikėjimą ir politiką, aš noriu visų pirma kalbėti apie tikėjimą ir darbą, nes politika visų pirma yra politinis darbas. Rinkdamasis, kokią švento rašto vietą šiandien Jums paskaityti aš ir sustojau prie Jokūbo laiško, prie tos 2 dalies, kuri taip ir vadinasi „Tikėjimas ir darbai“:

Jokūbo laiškas
„2.Tikėjimas ir darbai
14 Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? 15 Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, 16 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!17 Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.18 Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. 19 Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba. 20 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas? /..../24 Jūs matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. 25 Taip pat ir paleistuvė Raaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 26 Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.“

Ir dar viena citata iš Šv.Rašto, iš Pauliaus Laiško Žydams, kuri pasako – kas yra tikėjimas:
„Žyd 11 1 Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“.

Taigi, ką sako šie Evangelijos žodžiai, kuriuos galima pakartoti labai trumpai: Tikėjimas įrodo tikrovę, kurios nematome ir laiduoja mums tai, ko viliamės. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų yra negyvas.

Tai yra esmė mūsų gyvenimo. Tai yra mūsų laimingo gyvenimo esmė, nes palaiminti yra tie, kurie tiki. Kaip ir kitais atvejais Evagelija yra neprilygstamas gyvenimo vadovas., pralenkiantis bet kokius šiandieninius moderniausius vadybos ar politikos vadovėlius.

Jeigu nėra tikėjimo, nėra ir tikrų darbų. O be realių darbų, nėra ir tikro tikėjimo. Tikėjimo aukščiausiuoju, tikėjimo, kad visi žmonės yra lygūs, ir todėl negali būti vergovės, tikėjimo, kad Lietuva gali būti laisva, ir todėl net ir tremtis nėra baisi.

Tikėjimas vizija, kurios negalime pamatyti ir negalime parodyti, bet kurios viliamės, tikėjimas ir darbai tokią viziją paverčia tikrove, - tai sako Evangelija.

Tikėjimas yra Evangelijos pagrindinė tema. Visas krikščioniškas mokymas paprastam žmogui sako: tikėk, kad kitas gyvenimas bus geresnis ir savo darbais siek jo. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad politiku, valstybės veikėju, valstybės lyderiu gali būti tik tas, kuris tiki, kad yra Pažadėtoji žemė ir kuris jos siekia, kuris savo tautą veda į tą Pažadėtąją žemę.

Tikėk ir siek, tikėk ir liudyk darbais savo tikėjimą, tikėk ir vesk tautą link savo tikėjimo – tai yra Evangelijos žodis. Be realaus siekimo, be realaus vedimo, be realių darbų tikėjimas yra tik tuščia svajonė. Nes tikrasis tikėjimas yra ta mūsų viduje esanti nerami dvasia, kuri neleidžia mums nurimti, kuri neleidžia vien tik svajoti ir abejingai stebėti pro šalį tekančią kasdienybę.

Kaip fizikas, galiu pasakyti, kad tikėjimo ir darbų santykis yra toks pat kaip galios ir darbo santykis: kuo didesnė galia, tuo greičiau ir geriau darbas yra padaromas. Tikėjimas yra viso mūsų gyvenimo varomoji galia. Gyvenimas be tikėjimo yra kaip kūnas be dvasios. Dvasia ir atsiskleidžia per tikėjimą. Gebėjimas tikėti yra tai kas žmogų atskiria nuo kitų būtybių.

Pažiūrėkime į savo kasdienybę, ir pamatysime kiek šios šventos, bet paprastos tiesos apie tai, kad be tikėjimo nėra tikrų darbų, o be darbų nėra tikro tikėjimo, kiek jos yra svarbios ir svarios mūsų gyvenime. Nesenai teko skaityti Jack Welsh, buvusio General Electric vadovo, pripažinto visame pasaulyje vadybos guru knygą, kurioje jis aiškina, kad žmones į darbą jis priimdavo, remdamasis jo išrastu „4E“ ir „1P“ principu. Mano įsitikinimu, šie principai yra paremti evangeline tiesa apie tikėjimo ir darbų vienovę. J.Welsh keliami reikalavimai darbuotojams buvo labai paprasti, bet kartu labai gilūs.

Pirmas „E“ – „energy“, energija – tai yra ar žmogus tiki tuo, ką daro, ar jo akys spinduliuoja tikėjimo energiją; antras „E“ – „energize“ , tai yra ar žmogus sugeba savo energija užkrėsti kitus, ar jis sugeba savo tikėjimu patraukti kitus paskui save, iš pradžių gal ir turėdamas tik 12 ar 16 pasekėjų; trečias „E“ – tai „edge“ – „briauna“, ar žmogus gali savo tikėjimą paversti aiškiais, kartais ir sunkiais ar nepopuliariais, „taip“ ar „ne“ sprendimais; ketvirtas, paskutinis „E“ – „execute“, įvykdyk, - realiais darbais paliudyk savo tikėjimą, ir vienintelis „P“ po keturių „E“ yra „passion“ – tai pasija, aistra: tikėjimas be aistros yra ne tikėjimas, darbas be aistros yra darbas be tikėjimo.

Taigi paklauskime kiekvienas savęs, kiek mes savo kasdienybėje, savo kasdieniuose darbuose gyvename pagal J.Welsh‘o „4E“ ir „1P“ principus ir žinosime ne tik tai, ar J.Welsh būtų mus priėmęs į „General Electric“, bet ir tai - ar gyvename pagal Jokūbo laiške išdėstytą pamokymą apie tikėjimo ir darbų vienovę.

Tikėjimas yra galingiausia varomoji jėga. Palaiminti yra tie, kurie tiki. Tikėjimas yra laimingo gyvenimo esmė. Net jeigu paskui tavo tikėjimą seka tik 12 ar 16, kaip vakar dienos filme, net jeigu tave už tavo tikėjimą nukryžiuoja, tu esi laimingas. Nes laimė yra siekti „Laimės žiburio“ , o ne sėdėti jį apsikabinus. Tauta yra laiminga ir susitelkusi, kol ji vedama tikėjimo eina į Pažadėtąją žemę, bet dažnai pasimeta, kai į Pažadėtąją žemę ateina. Nes nebeturi kuo tikėti.

Todėl trumpą šios dienos Evangelijos komentarą aš baigsiu klausimu: kokia Pažadėtąja Žeme savo tautai mes tikime ir kokiais darbais mes tokį savo tikėjimą paliudysime?

Padėk mums, Viešpatie, rasti tinkamą atsakymą į šį paprastą klausimą.