Ekonomika ir finansai: kelio pabaiga?
Šiais metais esu ne vieną kartą rašęs apie liūdnas mūsų ekonomikos ir finansų perspektyvas. Deja, liūdnos prognozės atrodo išsipildo su kaupu. Todėl ir rašau, perfrazuodamas "Baltic economy watch" vieną iš tekstų - apie kelio pabaigą. Šiandien apie vis skaudesnes ekonomikos problemas kalbėjau spaudos konferencijoje. Įdomu, kad lygiagrečiai panašius dalykus savo eilinėje apžvalgoje teigė ir Gitanas Nausėda.
P.S. jau parašęs šį tekstą, išgirdau, kad Jungtinėse Valstijose dar du stambiausi bankai "Lehman Brother's" ir "Merill Lynch" liaudiškai tariant - nusibaigė. Tai kas toliau, kas mūsų laukia? Kažkaip vis neramiau žiūrėti į lietuvišką, ypač valdžios ramų abejingumą. Tokiais būna tik arba iš viso viskam abejingi, arba nieko nebesuprantantys..
2 komentarai:
Turbūt nepasakyta nieko labai naujo, kritika kirkilui, ūkio augimas slopsta. Piešiamas mano galva nelabai realus kelias jau dabar imti idėjas ir tartis su šadžium - ką jis gali tartis be savo partijos palaiminimo?
Vienai minčiai norėčiau paprieštarauti -
"Lietuvos skaičiai kol kas šiek tiek geresni tik todėl, kad kaip paprastai Lietuvos ekonominiai procesai atsilieka maždaug pusmečiu nuo Latvijos ar Estijos."
Jei pasižiūrėsite į BVP (kurio dėka surenkamas ir biudžetas) struktūrą, ji skiriasi nuo Latvijos ir Estijos. Nes skiriasi ekonomikos sektoriai "sunešantys" BVP. Pvz. EE ir LV neturi "Mažeikių naftos", kuri pradėjusi veikti pilna jėga ir skatinama aukštų produkcijos kainų, pastarąjį pusmetį "truktelėjo" LT BVP augimą aukštyn.
Šiaip apokaliptinės nuotaikos prieš rinkimus padeda politinėje kovoje, bet svarbu atsiminti vieną dalyką - tos nuotaikos greit atsisuks prieš mus pačius per vartotojų nuotaikas. O infliacija, kurios pvz. Finhill siūlo nebestabdyti, iš tiesų panašu kad aprims, nes infliacijos lūkesčiai sumažėję ir kitose šalyse, o ją labiausiai įtakos dalykai kurių neišvengsi (šilumos ir elektros kaina)- nebent seimas ką nors iškirstų, patvirtintų didžiulį biudžeto deficitą ar pan.
Akivaizdu, kad Kubiliaus vyriausybė bankams neabejinga.
Skandinavų bankų "gelbėjimo” įteisinimas perėjo į svarstymo stadiją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto Finansinio tvarumo įstatymo projektą Nr. XIP-640.
Ką, kada ir nuo ko ruošiamės gelbėti už 3 mlrd. Lt. mokesčių mokėtojų pinigų? (primenu, kad 2009 m. valstybės biudžeto įstatymo pataisomis (žr. 5 str.) kelias vyriausybės sprendimu "apsipirkti" bankų akcijomis jau atidarytas). Jei neišsiaiškinsime dabar, po to bus vėlu - jau turime atvejį, kai visuomenei nesuvokiant kas vyksta, po Seimo nario rentų triukšmeliu ir "branduolinės valstybės" pompa 2007 m. vasarą buvo prastumtas Atominės elektrinės įstatymas, atvėręs kelią "ypatingos skubos tvarka" kirkilo vyriausybei kartu su VP10 įvykdyti vagystę, žinomą kaip "Leo LT".
Šemetos aiškinamajam rašte painiai aiškinama, kam apskritai reikalingas Finansinio tvarumo įstatymas:
"...būtų sudarytos galimybės Lietuvos Respublikos Vyriausybei esant reikalui imtis veiksmų, reikalingų bankų, kurių finansinė būklė galėtų sutrikdyti sklandų visos bankų sistemos funkcionavimą ir turėtų neigiamos įtakos šios sistemos stabilumui, veiklos užtikrinimui(...)"
Palaukite minutę. Net jei nuo vaikystės svajojome ką nors išgelbėti, pirma atsakykime sau į keletą klausimų.
Ar bankai - verslas? Taip.
Ar verslas turi teisę bankrutuoti? Taip.
Kokia bankų verslo esmė? Rizikos valdymas.
Gal valstybė ypač gerai valdo bankus ar kitas įmones? Ne. Patirties ir išvogtų įmonių bankrotų turime daugiau negu reikia.
Bankai nesugebėjo tinkamai valdyti savo verslo? Taip atsitinka, rinkoje išlieka geriausiai išmanantys savo verslą profesionalai. Kodėl nemokšiškai besitvarkančius verslininkus turi gelbėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai - tie, kurie profesionaliai dirbo savo darbą, paklodami iki 3 mlrd.Lt. savo ateities mokesčių, jei bankų vadovai, valdybos ir akcininkai jais nesirūpino?
Juolab kad visai neseniai šie bankai patys pareiškė - viskas gerai, mums gelbėjimo priemonių nereikia. Cituoju :"didieji Lietuvoje veikiantys bankai atsiuntė informacinius laiškus, kuriuose garantuoja "sėkmingą bankų veiklą". Lietuvos komercinius bankus kontroliuojantys bankai atsiuntė patvirtinimo pranešimus, vadinamuosius „letter of comfort“, kuriuose jie „sutinka, kad jų antrinės bendrovės atitiktų visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus“. ( "Verslo žinios" 2009.03.10 Vietoje stabilizavimo fondo – bankų laiškai).
Toks įstatymas sudaro sąlygas išskirtiniam valdžios įsikišimui, išleidžiant didžiulius mokesčių mokėtojų pinigus privačiam verslui gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita, todėl jis neturi būti svarstomas ir teikiamas priėmimui.
Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymų ir pastabų laukia iki 2009-06-17.
Raginu visus, kas nėra pasiruošęs savo mokesčiais gelbėti skandinavų verslininkų, išsiųsti savo nuomonę ar tiesiog visą aukščiau pateiktą tekstą adresu:
El. paštas possek@lrs.lt">
Seimo posėdžių sekretoriatas
Rašyti komentarą