Europos, Lenkijos ir mūsų permainos

Šiandien išskrendu kelioms dienoms į didelę konferenciją Juodkalnijoje. Balkanams reikia mūsų patirties. Mums reikia geresnio suvokimo kas ten vyksta ir supratimo, kuo galime būti naudingi. Esu įsitikinęs, kad kaip ir mūsų regione, taip ir Vakarų Balkanuose stabilumą gali garantuoti tik sparti šio regiono narystė Europos Sąjungoje. Atrodo, kad ta ima suprasti ir Briuselis. Taigi galima tikėtis, kad per sekančius dešimt metų Vakarų Balkanai su visais serbais, juodkalniečiais ir albanais bus arba ES viduje arba labai netoli to. Taigi važiuoju artimiau susipažinti su būsimais partneriais Europos Sąjungoje.

Lenkijoje didelės permainos. Jau rašiau, kad Kačinskių antieuropietiškus konservatorius keičia Tusko proeuropietiški konservatoriai. Net linksma, kiek aistrų tarp lietuviškųjų vadinamųjų liberalų sukėlė mano paskelbta informacija, kad Piliečių Platforma, kaip ir mes, yra europietiškos konservatorių šeimos nariai. Reikės perduoti Europos Liaudies Partijos vicepirmininkui J. Saryusz-Wolsky iš Piliečių Platformos (gal būt net ir būsimam Lenkijos Užsienio Reikalų ministrui), kad Lietuvoje juos atkakliai vadina liberalais.

Tiesą sakant, linkint sėkmės Tuskui, neramu kaip jiems seksis. Neramina, kai kurie pirmieji pareiškimai dėl siekių nedelsiant gerinti santykius su Rusija ir atšaldyti santykius su JAV.

Atsakant į kai kurių šio blogo komentatorių nuogąstavimus dėl mūsų santykių su lenkais, noriu pasakyti, kad visiškai sutinku su V.Laučiaus komentaru apie unijos su Lenkija poreikį, paskelbtu "alfoje". Gal išskyrus tik unijos tikslą. Mums unija reikalinga ir vardan permainų Lietuvoje. Politikos, dvasios, mentaliteto unija - taip, bet ne daugiau...