Du rinkimai
Šiandien tradicinėje spaudos konferencijoje dviejų svarbių rinkimų rezultatus: K.Čilinsko pergalė Alytaus rajone nudžiugino, "Piliečių platformos" Lenkijoje - per daug nenuliūdino (bent kol kas). Plačiau čia..
2007-10-22
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
7 komentarai:
Sunku ką suprasti pas tuos lenkus, bet Tusko pareiškimai apie santykių gerinimą su Rusija gi irgi nedžiugina...
Kodėl nedžiugina? Aš visada už santykių gerinimą, ypač kai jis vykdomas atviromis ir teisėtomis priemonėmis.
Ar kam rupi Lietuvos interesai?
Elektros tiltas mainais už,
Mažeikių naftą,
Balstogės universiteto filialą,
Pacų rūmus
Panevezio stiklą,
Dvarčionių keramiką,
Vilniaus degtinę
ir t.t.
Lenkai žada tą patį elektros tiltą 15 metų, mes atiduodam vis naujus objektus?
Cia pateikiu 2006 metų pagrindinio Lenkijos ūkio laikraščio straipsnį: "Mainais už Mažeikius- tiltas". Ir kad Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių sutarimas, kuriame yra ši sąlyga.
Valstybės pasekretoris Tomaš Vilčak atsakydamas į Seimo nar klausimą Lenkijos Seime sako, kad
ir pigesnė Lietuvos elektra, bet didelėje Lenkijos rinkoje tai įtakos neturės, nes jos bus labai mažai.
Gazeta pravna 2006 07 04,
W zamian za Możejki – most
• O budowie połączenia energetycznego z Litwą polski rząd oficjalnie zdecyduje w październiku
• Już wiadomo, że otworzymy Litwie dostęp do polskiego rynku energii
• Zabiegamy też o włączenie nas do projektu budowy nowej elektrowni atomowej
Prace nad projektem budowy mostu energetycznego pomiędzy Polską i Litwą nabrały przyspieszenia po zakupie rafinerii w Możejkach przez PKN Orlen. Ta transakcja była największą polską inwestycją zagraniczną. Miała przy tym znaczenie nie tylko ekonomiczne, ale wiązała się z kwestią bezpieczeństwa energetycznego Polski i Litwy. Rząd Litwy obawiał się, że Możejki, jedyna rafineria w tym kraju, mogą zostać wykupione przez jeden z powiązanych z Kremlem rosyjskich koncernów naftowych. Oznaczałoby to przejęcie całego sektora naftowego kraju przez Rosjan. Z kolei wejście do Możejek silnego konkurenta byłoby poważnym zagrożeniem dla Orlenu. Litwa należy do Unii Europejskiej, więc rafineria z silnym właścicielem byłaby w stanie zagrozić pozycji firmy sprzedając w Polsce tańsze paliwa.
Wstępnie wyliczony przez EBOiR koszt mostu energetycznego z Litwą to 434 mln euro
Warunki przejęcia
Rządy Litwy i Polski ustaliły więc przejęcie rafinerii przez Polaków, pod warunkiem sfinalizowania wreszcie po kilkunastu latach dyskusji elektroenergetycznego połączenia pomiędzy obydwoma krajami. Otworzyłoby ono Litwinom nie tylko polski rynek, ale włączyło ich oraz Łotwę i Estonię do europejskiego systemu energetycznego UCTE.
Cezary Pytlos
Atsakymas į Lenkijos Seimo nario paklausimą:
Podsekretarz stanu w MG Tomasz Wilczak:
Ponieważ pan poseł Antoni Mężydło mówił również o Litwie, to chciałem powiedzieć, że przez most energetyczny polsko-litewski nie będzie można przesyłać więcej, niż 1000 megawatów energii elektrycznej, czyli zaledwie kilka procent ogólnego zużycia w Polsce. Dlatego nie grozi nam w związku z tym mostem zalew taniej energii. Na Litwie jest ona rzeczywiście tańsza
Andrius Kubilius: “Mažeikių nafta” ir strateginė partnerystė su Lenkija (pagal spaudos konferenciją 2006 12 18)
Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas
Turime suvokti, kad Lenkija buvo, yra ir bus šio regiono centras
Visų pirma noriu nuoširdžiai pasidžiaugti “Mažeikių naftos” reikalų sėkme ir pasveikinti visus...
Daug gerų ir svarbių žodžių penktadienio proga buvo pasakyta apie Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę ir jos autorius, architektus bei kūrėjus. Visi yra nusipelnę pagyrimų. Stebiuosi savo žodžių, pasakytų pavasarinės Lietuvos-Lenkijos parlamentinės asamblėjos Varšuvoje metu, greitu ir efektyviu išsipildymu. Tuo metu abi šalis paraginau drąsiai kurti “Energetinę Žečpospolitą”, kaip regiono energetinio saugumo garantą, ir tokios Žečpospolitos pagrindai buvo padėti penktadienį. Jeigu įvertinti ir tai, kad per pastarąsias savaites su Lenkija buvo sutarta ir dėl Ignalinos AE statybos, ir dėl elektros tilto tiesimo, tai belieka tik gėrėtis tokia sparčia pažanga ir su nuostaba savęs klausti – kas toliau?
Į tai atsakymas yra vienas – dujos. Bendri projektai apsirūpinant dujomis.
Tai buvo sutarta????????
Visų pirma, dveji rinkimai.
Na, o apie „revoliucinės Lenkijos piliečių nuotaikas“ (šios dienos „laiko ženklai“, lrytas.lt) ir tam tikrų Lietuvos veikėjų džiūgavimą bus galima nuodugniau aiškintis kiek vėliau, aistroms atslūgus.
Manau, kad prognozė: panašiai gali atrodyti ir visi kitų metų rinkimai – Tėvynės sąjunga prieš neskaidrius, Rusijai lojalius populistus kiek skubota ir galbūt netgi paviršutiniška.
Aišku viena, Lenkijos dabartinė būklė, kai Seime tik keturios frakcijos – rožinė svajonė. Jai įgyvendinti Lietuvoj prireiks ne vienerių rinkimų. Juk dabar net formaliai skirtingose stovyklose esančius Lietuvos politikus sieja vadinamasis pragmatizmas, pakeitęs bet kokius principus, vertybes, idealus, o apklausos rodo, kad ties 5 proc. riba – 7-8 partijos, tarp jų gal ir Lenkų rinkimų akcija.
Iš nacionalinės žiniasklaidos pranešimų tikrai ne tik sunku ką suprasti pas tuos lenkus, bet jei šiuo metu nepraleidžiama eilinė proga apjuodinti Tėvynės sąjungą, tai dar nereikštų, jog dirbama Uspaskicho naudai. „Valstybininkų“ interesai vis dėlto kiti. Turbūt bus įvairiais būdais siekiama po rinkimų dabartinę mažumos koaliciją paversti stabilesne dauguma. O tam reikia, kad už Tėvynės sąjungą, Pakso ir Uspaskicho partijas balsuotų kuo mažiau. Iš čia randas A.Rudomanskio ir pan. „laiškai redaktoriui“ (lrytas.lt).
Niekas Alytuje į gerą pausę nepasikeis ir per seimo rinkimus V.Uspaskich turės kozirį, kurį patys koncervatoriai jam suteiks- jis galės agituoti nebalsuoti už koncervatorius, o balsuoti už darbo partiją, nes štai išrinkote koncervatorių Čilinską ir kas pasikeitė į gerą?Atsakymas vienas: NIEKO.Norite gyventi geriau, norite kad Alytus klestėtų kaip Kėdainiai, balsuokite už Darbo partiją.Ir žmonės balsuos, nes Uspaskichas sakys teisybę, o koncervatoriai vėl giedos savo tą pačią giesmę, atseit jis populistas, nors tą įrodančių faktų nėra.
Rašyti komentarą