Sulaikymas - kaip tai supranta Rusija ir Ukraina
Nuogąstavimai, kad mūsų paskelbtoji "Rusijos sulaikymo strategija" nesulauks rimtų diskusijų, nepasitvirtino. Pakankamai nemažai gerų, gilių, nors dažnai ir kritiškų komentarų pasirodė įvairioje, ypač internetinėje žiniasklaidoje. Yra apie ką pagalvoti ir pamąstyti, kaip neleisti diskusijai užgesti.
Sureagavo ir Rusijos spauda. "Regnum" išsivertė visą strategiją ir patalpino savo internete. Po to pasirodė ir komentarai. Sakyčiau, kad labai savotiški ir tuo įdomūs. Gegužės 22 rusiškas dienraštis "PBK daily" atspausdino V.Jaduchos komentarą, pavadintą "Europos kurstytojai", kurį būtų vertą visą paskaityti. Kaip nebūtų keista, rusų analitikai mūsų parengtą dokumentą analizuoja rimčiau nei tai daroma Lietuvoje. Pabandysiu pateikti keletą neverstų citatų:
"Эксперты связывают его ["Rusijos sulaikymo strategija"] появление с реализацией планов США по созданию буфера между РФ и Европой и по развалу энергетического альянса ЕС с Россией. По сути, это начало конца ЕС: под давлением его новых членов Западная Европа превращается в «Восточную Америку».
Dar viena įdomi citata:
"Рекомендуется принять меры по снижению популярности русскоязычных СМИ, «взращивать литовский патриотизм» и не допускать избрания президентов, лояльных к РФ."
Šioje citatoje atkreipčiau ypatingą dėmesį į tai, kad Rusijos ekspertai konstatuoja, jog mūsų strategijoje siūlomas svarstymas kaip būtų geriau Lietuvoje rinkti Prezidentą reiškia tik vieną - yra siūloma neleisti rinkti Rusijai lojalių Prezidentų. Tai reiškia, kad ligšiolinė sistema Rusijos manymu leisdavo Rusijai Lietuvoje turėti Rusijai lojalius Prezidentus. Negaliu ginčyti su tokia Rusijos ekspertų išvada.
Na ir dar viena įdomi citata, kurioje rusų ekspertas cituoja vokiečių ekspertą:
«Подобные планы ведут к свертыванию умеренной линии ФРГ, возглавляющей Евросоюз, — заметил РБК daily эксперт Германского совета по внешней политике Александр Рар. — Германия во многом ориентировала Европу на Евразию, но, боюсь, Брюссель под давлением новых членов начнет скатываться к политике сдерживания. Это ведет к отказу от Североевропейского газопровода, развалу энергетического альянса и созданию трансатлантической Европы».
Taigi, taigi, - pasirodo mes su savo strategija sėkmingai bandome sugriauti Gazpromo ir Šrioderio dujų vamzdžio Baltijos jūroje planus.
Na ir pabaigai žodžiai, kurie tiesiog glosto strategijos autorių savimeilę:
Пока это лишь проект, однако эксперты не сомневаются в его серьезности.«Это чисто американский план, — сказал РБК daily директор Международного института политической экспертизы Евгений Минченко. — Его тезисы предполагают создание санитарного коридора между Россией и Европой и мощного проамериканского блока внутри ЕС во главе с новой региональной державой в лице Польши. Он должен противостоять Франции и Германии, навязывая им свою волю при поддержке США. При этом создание новой Речи Посполитой для США важнее западных стандартов демократии».
Štai pasirodo, kokio masto dokumentą mes parengėme!!!
Kažkaip savo gebėjimų taip aukštai nevertinome, su amerikiečiais savo kartais gal ir naivių idėjų nederinome, bet jeigu Rusijos ekspertai visu rimtumu analizuoja mūsų strategijos globalias pasekmes, tai gal reikės dar kokių "strategijų" parašyti.
O jeigu rimtai, tai diskusijų, - tiek lietuviškų, tiek tarptautinių rezultatus reikia sukratyti savo galvoje ir tada pabandyti pereiti prie konkretesnių temų, susijusių su Rusijos sulaikymu, plėtojimo. Europa skelbia beveik "apmąstymų periodą" santykiuose su Rusija. Mes turime ir Lietuvoje taip pat turėti "apmąstymų periodą". Savo strategijos projektu tai ir pradėjome. Dabar reikia jau diskusijų konkrečiomis temomis:
a)ko galime laukti iš Rusijos?
b)kokios ES mums reikia - vieningos, su vieninga energetikos ir santykių su Rusija politika, ar tokios kaip dabar - su kiekvienos šalies "liberum veto" teise ir teise vesti separatines derybas su Rusija?
c)kaip mums apginti savo informacinę erdvę nuo vis stiprėjančios rusiškos informacinės invazijos?;
d)kaip tvarkyti savo vidaus gyvenimą, kad gebėtume stabdyti politinės sistemos eroziją ir gaivintume visuomenės imunitetą "protų okupacijai"?.
Visa tai reikalauja konkrečių atsakymų. Taigi pasiraitojus rankoves, teks jų ieškoti ir rašyti.
O šalia - malonus sutapimas. Paskutiniame "Foreign Affairs" (viename populiariausių tarptautinės politikos žurnalų) numeryje paskelbtas Julijos Tymošenkos straipsnis "Containing Russia" ("sulaikant Rusija"). Per Google nėra sunku rasti kopiją. Jeigu kas nori po ranką turėti suvestinę apie Rusijos ekonomikos ir ypač energetikos perspektyvas - šį tekstą verta turėti po ranka, nors daugelį dalykų teko jau anksčiau skaityti. Kokių nors radikaliai naujų politinių idėjų neradau, bet vistiek smagu, kad keliame tą pačią mintį - kaip sulaikyti Rusiją. Ir adresatas tas pats - Vakarai, nors mes daug dėmesio skyriame ir savo vidaus reikalams.
Taigi Rusijos sulaikymo reikalas įgauna vis daugiau tarptautinio skambesio. Svarbu tik, kad mes Lietuvoje neišsigąstume ir nepradėtume ieškoti būdų kaip save sulaikyti nuo diskusijų apie Rusijos sulaikymą.
Taigi, taigi...
3 komentarai:
Kaip politinė strategija, ji yra nebloga. Kas bus su ekonomine? Pvz., švedų pavyzdžiu skatinti alternatyvius kuro šaltinius ir ekologines transporto priemones. Šitų dalykų pasigedau, o šiaip šaunu - estų pavyzdžiu rusams į kaktą, deja, kitokių švelnesnių būdų jie nesupranta...
>>>Štai pasirodo, kokio masto dokumentą mes parengėme!!!
Rusijos komentatoriai reaguoja į jūsų paruoštą strategiją dėl jos galimos įtakos santykiams tarp Europos ir Rusijos. Ši įtaka galima, visų pirma, dėl ES šalių veto teisės.
>>>a)ko galime laukti iš Rusijos?
Rusija su entuziazmu atsilieps į šią strategiją, kaip į priešiškos politikos ženklą. Rusijoje norima ir ieškoma "priešų". Jūsų strategija gerai atitinka išorinio "priešo" planus. Ironiška, kad ši priešų paieška naudojama vidinėms Rusijos problemoms spręsti. Nacionalizmo ir patriotizmo stiprinimas buvo Putino administracijos kursas nuo pat jos veiklos pradžios. Čečėnijos krizė Rusijoje buvo priimta kaip ženklas, kad Rusija stovi ant dezintegracijos slenksčio. Dėl šios priežasties, būtina buvo stiprinti Rusijos, kaip vientiso darinio įvaizdį, visų pirma pačių rusų akyse. Žiūrint į Rusiją objektyviai, jie turi teisę siekti išsaugoti savo valstybingumą ir tautiškumą. Lietuvos, kaip nacionalinio darinio, atžvilgiu,į Rusiją galima žiūrėti tik kaip į grėsmę Lietuvos besivystančiai demokratijai bei nepriklausomybei. Milžiniški Rusijos gamtos resursai lemia žmogaus, kaip kūrėjo, menkavertiškumą - kam stengtis dėl žmonių jeigu vertę galima iškasti iš žemės? Vėl gi, Putino administracija pati tai supranta, bet Rusijos bėdai, gamtiniai resursai ir jų eksplotacija yra objektyvi jėga formuojanti visuomenines vertybes. Dėl šios priežasties, nacionalizmas, istoriniai įvykiai ir išoriniai "priešai" lieka pagrindiniais faktoriais stabilizuojančiais visuomenę. Iš šių bendrų samprotavimų galima daryti išvadą, kad Rusija išoriniuose santykiuose ieškos ekonominės bei nacionalistinės naudos ir tuo bus ypač pavojinga artimiems kaimynams.
>>>b)kokios ES mums reikia - vieningos, su vieninga energetikos ir santykių su Rusija politika, ar tokios kaip dabar - su kiekvienos šalies "liberum veto" teise ir teise vesti separatines derybas su Rusija?
Iš aukščiau parašytų minčių seka, kad Lietuvai ES reikalinga kaip grupė šalių apjungtų bendrais interesais ir galinti tuos interesus įgyvendinti išorinės politikos ir ekonominių veiksnių dėka. Šiuo metu dažnai apie ES kalbama pagrinde kaip į idealų įgyvendinimą, tačiau užmirštama, kad jos įkūrimas buvo grynai pragmatinis žingsnis. Tik pragmatiški ir bendri siekiai padarys ES atsparią tiek Rusijos tiek ir Amerikos savanaudiškiems siekiams. Lietuvai ir kitoms mažoms šalims reikėtų užmiršti iliuzijas, kad jos pačios gali išspresti išorines politines bei ekonomines problemas. Dėja, didesnėms ES šalims daug sunkiau atsikratyti šia iliuzija. Tačiau, šioms ES šalims reikėtų priminti, kad praėjusiame šimtmetyje pagrindiniuose istoriniuose virsmuose išlošdavo tik pasaulyje stipriausios šalys. Mažosios ES šalys, ir visų pirma naujosios narės, turėtų kartu siekti šio bendro pragmatiškumo nes tai yra vienintelis ES stabilumo garantas.
>>>c)kaip mums apginti savo informacinę erdvę nuo vis stiprėjančios rusiškos informacinės invazijos?;
Kadangi pagrindinės informacinės Rusijos priemonės yra valstybės rankose, ši invazija nėra atsitiktinis ar ekonomiškai pagrįstas veiksmas. Dėl žymiai pagerėjusios finansinės Rusijos padėties, sunku konkuruoti su šiuo antplūdžiu. Galima būtų svarstyti keletą būdų apriboti informacijos transliavimą. Vienas, tai mokesčio už užsienio kanalų, nepriklausančių ES, retransliaciją įvedimas. Šis mokestis galėtų būti nukreiptas remti valstybinę TV ir radiją. Kitas būdas, sukurti ES iniciatyvą bendram pramoginių ir žinių kanalų kūrimui, kurie būtų verčiami į ES šalių kalbas. Ši iniciatyvą galėtų būti iškelta su Europos kultūros išsaugojimo šūkiu, siekiant atsispirti JAV masinės kultūros ir Rusijos informacinių priemonių įtakai.
>>>d)kaip tvarkyti savo vidaus gyvenimą, kad gebėtume stabdyti politinės sistemos eroziją ir gaivintume visuomenės imunitetą "protų okupacijai"?.
Tai labai plati tema liečianti istorines, kultūrines bei ekonomines sąlygas dabartinėje Lietuvoje. Bendrai kalbant, demokratinė sistema apsunkina ilgalaikių programų bei siekių įgyvendinimą dėl istoriškai dažnos politinių jėgų kaitos. Politinės sistemos vystymas kaip tik ir reikalauja tokių ilgalaikių projektų bei siekių. Politinių bei visuomenės vertybių sistemos yra neatsiejamos nuo ekonominių veiksnių. Jeigu analizuoti praėjusį, istoriškai trumpą, nepriklausomybės laikotarpį, tai išryškėja veiksniai formavę ar iki šiol formuojantys politikų valią ir santykius. Galima viltis, kad pasibaigus ES paramai ateis laikotarpis, kai Lietuvoje pagrindiniu vertės kūrėju taps žmogus, o ne turto privatizavimas, ES parama, žemės atgavimas ir t.t. Jeigu Lietuvoje nebūtų įmonių gigantų naudojančių Rusijos gamtinius išteklius, tai Lietuvoje tikrai galima būtų tikėtis periodo, kai verslo ir, atitinkamai, politikos sluoksnių dėmesys bus nukreiptas į žmogų. Jeigu žmogus su savo kūrybiniais sugebėjimais tampa vieninteliu vertės šaltiniu, aktyvieji visuomenės sluoksniai negali ignoruoti švietimo, sveikatos bei saugumo sąlygų, būtinų kūrybiniam potencialui realizuoti.
Puikus GS komentaras. Gilus ir įžvalgus. To ir norisi, - kai kalbame apie Rusiją. Nors komentaro autorius lyg ir kritiškai vertina "Rusijos sulaikymo strategijos" projektą, sakydamas, kad jo pasirodymas naudingas Rusijai, siekiančiai konflikto su kaimynais, tačiau toliau pateikia visa eilę svarių argumentų, kodėl tokia strategija yra reikalinga.
Ne visai galiu sutikti su paskutiniu sakiniu
"Jeigu žmogus su savo kūrybiniais sugebėjimais tampa vieninteliu vertės šaltiniu, aktyvieji visuomenės sluoksniai negali ignoruoti švietimo, sveikatos bei saugumo sąlygų, būtinų kūrybiniam potencialui realizuoti."
Toks sakinys skamba labai jau liberaliai - atrodo, kad tik žmogus, individas yra neprilygstama vertybė. Ir tik juo reikia rūpintis, ir tik taip bus kuriamas valstybės saugumas, tame tarpe ir sulaikant Rusiją.
O kaip šeima, bendruomenė, valstybė - ar tai nėra vertybės, kuriomis reikia rūpintis ir kurias reikia ginti.
Ar nėra taip, kad daugelis mūsų visuomenės problemų, kurias vadiname "valstybės erozijos problemomis" šiandien ir kyla todėl, kad išmokę pašlovinti asmens laisvę, vis dar neišmokstame lygiai taip pat rūpintis ir tuo kas yra "bendra".
Žmogus niekada nebus vienintelis vertės šaltinis, nes "vertė", "vertybė" niekada nebus vien tik individo apsisprendimas
Rašyti komentarą