2009-01-24

Mes dirbame (kalba pasakyta TS-LKD Taryboje)

Tarp prasto paveldo, sudėtingos dabarties ir šviesesnės perspektyvos

Per mėnesį ir 14 dienų nuveikėme daug. Atsakomybę prisiėmėme sudėtingu metu. Tai darome drąsiai, nedvejodami, nes žinome, kad Lietuvos žmonės yra išsiilgę sąžiningos, kitokios, padorios ir atsakingos politikos, o mes turime aiškų planą, kaip ją sugrąžinti.
Praėjo tik šiek daugiau kaip mėnuo (nors per tą mėnesį turėjome ir ilgas kalėdines bei Naujų metų šventes), o mes jau aiškiai parodėme, kad skirtingai nuo ankstesnių valdžių netrypčiojame vietoje, o ryžtingai traukiame Lietuvą iš paveldėtos ekonominės, energetinės ir korupcijos pelkės, siekiame drąsiai žengti pirmyn, valstybės ryžtingos modernizacijos keliu.
Paveldėjome nelengvą palikimą ir finansine, ir dvasine prasme. Turėjome dėti milžiniškas pastangas, kad patvirtintume šalies finansų stabilizavimo planą, taip vadinamą krizės įveikimo planą , tuo pačiu- šių metų biudžetą. Tik dėl to sausio mėnesį nors ir sunkiai, bet laiku išmokėjome pensijas. Dar daugiau, tik dėl to galime drąsiai tvirtinti, kad litas išliks stabilus, bus išvengta devalvavimo pavojaus.
Dvasine prasme paveldas taip pat sunkus- žmonės nusivylę, nieku netikintys, pripratę prie stagnacijos. Nors ir nori tvarkos, bet naudojasi netvarka. Ir visa tai reikia išjudinti, reikia pakeisti, reikia sutvarkyti, reikia modernizuoti.
Per pirmąjį mėnesį mes parodėme, kad susitelkę galime padaryti labai daug, kad tai, ką pažadėjome rinkėjams, darome, kad nepataikausime oligarchams ir būsime lygiai teisingi visiems. Tuo galime pagrįstai didžiuotis. Kai kas mūsų tokio gebėjimo veikti ir išsigando. Todėl tiek pagiežos ir pasipriešinimo.
Be abejo, padarėme ir klaidų. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Klaidas pripažįstame ir jas taisome - toks mūsų veiklos principas. Bet svarbiausia, kad mes nesirengiame sustoti. Lietuva turi sustabdyti stagnaciją. Be abejo, langai sveikesni gali išlikti stagnacijos metu, bet ekonomika, moderni šalies ateitis ir stagnacija yra nesuderinami.

Ekonominė situacija ir perspektyva: svarbiausieji darbai

Žinia, šie metai yra globalios recesijos metai. Recesija – tai ekonominės pakalnės metai - viskas rieda žemyn. Vien žodžiais tokių dalykų nepakeisi, kiek bekartotum, kad Lietuvoje, skirtingai nuo viso pasaulio, viskas yra gerai.
Pasaulio ekonomikos lėktuvas sparčiai leidžiasi. Bumbtelėjimas gali būti labai skaudus, bet gal ir sveikas dalykas visai globaliai ekonomikai. Kad nesijaustume visiškai nelaimingi, tik keletas skaičių lyginant mus su kitais. Europos Komisija praneša, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 4 nuošimčiais, latvių – beveik 6, estų – 5, Didžiosios Vokietijos ekonomika – 3 nuošimčiais. Pasaulio stipriausia ir moderniausia Singapūro ekonomika – 5 nuošimčiais. Taigi, laikmetis yra toks, kai dėl visa ko reikia ieškoti pagalvės, kuri apsaugotų nuo skaudaus bumbtelėjimo.
Ta pagalvė – tai Vyriausybės planas, kaip stabilizuoti valstybės finansus ir kaip skatinti ekonomiką. Ir mes tokius planus turime. Vieną planą jau įgyvendinome, dabar imamės kito – ekonomikos stiprinimo plano.
Šis planas pagrįstas sąmoningu, racionaliu optimizmu. Europos Komisija prognozuoja, kad kiti metai Lietuvos ekonomikai dar bus sudėtingi, tačiau 2011 metais ekonomikos augimas Lietuvoje jau viršys 4 nuošimčius. Neseniai Vyriausybės patvirtinta Konvergencijos programa rodo, kad 2011 metais būsime įvykdę ir Mastrichto kriterijus, t.y. būsime netoli galimybės ir Lietuvoje įsivesti eurą. Kaip žinote, tais metais Lietuvoje vyks ir Europos krepšinio čempionatas. Turime laimėti šį čempionatą, ir tai dar labiau padidins ekonominį augimą. O po to ateis ir 2012 metai, kai vyks Seimo rinkimai. Mes jiems būsime tinkamai pasiruošę.
Taigi, mūsų užduotis – su mažiausiais nuostoliais Lietuvos ekonomiką atvesti iki pergalingų 2011 metų.
To pasieksime įgyvendinę du naujus didelius tikslus- Ekonomikos gaivinimo planą ir Energetikos sugrąžinimo visuomenei planą.

Ekonomikos gaivinimo planas – turime ambicingą tikslą artimiausiu metu patvirtinti pagalbos verslui planą, kurio finansinė apimtis siektų iki 4 mlrd. Lt. Pagrindinės tokio plano sudėtinės dalys yra šios: Ekonomikos skatinimo fondas: (iki 3 mlrd. kreditinių resursų, naudojamų mikrokreditams smulkiam verslui, rizikos kapitalo instrumentams ir kreditams); Iki 1 mlrd. Lt namų renovacijai- pagreitintas ES pinigų panaudojimas; ,,Verslo saulėtekis“ – radikalus biurokratinių sąlygų verslui gerinimas.

Energetikos sugrąžinimo visuomenei planas – Naujoji Energetikos ministerija turi vieną svarbiausią uždavinį- aiškiai įrodyti, kad energetika Lietuvoje tarnauja ne kokiems nors oligarchams, ,,gazpromams“ ar dar kam nors, o visuomenei. Pasipriešinimo gali būti nemažai, bet mes to nebijome.

Šiemet laukia dar keletas didelių darbų: aukštojo mokslo reforma, didelės reformos sveikatos sistemoje, nuoseklus ir sistemingas korupcijos šalinimas.

Visuomenės sutarimas: kitokia Lietuva

Visus šiuos darbus galime įvardinti labai paprastai- kitokios Lietuvos kūrimas. Visa šis kitokios Lietuvos kūrimas vyksta tokioje aplinkoje, kurią turime aiškiai suvokti. Šią aplinką apibrėžia keli ryškiausi bruožai: ilgą laiką Lietuva blaškėsi tarp sovietinės praeities ir ateities, tarp tiesos ir netiesos. Labai dažnai nugalėdavo praeitis ir netiesa. Mes turime ryžtingai su tuo atsisveikinti. Kažkam tai yra ir bus pakankamai skausminga.
Būtent tai, kad mes ryžtingai siekiame atsisveikinti su praeitimi, su iš tos praeities ateinančiu netvarkos įpročiu- su blato, kyšio, mokesčių nemokėjimo, privilegijų įpročiu, - būtent tai ir susilaukė daugiausia pasipriešinimo.
Žinome, kad mus vadina arogantiškais, pasipūtusiais, nesikalbančiais. Gal tai turi ir šiek tiek tiesos, tačiau kartu tai yra ir gana keista, nes ir iki naktinių posėdžių ir dabar nieko daugiau nedarau, tik tariuosi ir kalbuosi. Kalbuosi su visais, kurie nori kalbėtis. Nes yra tokių, kurie nori tik mitinguoti.
Susitarimui reikia vieno – noro susitarti, o ne ultimatumų. Susitarimas yra kompromisų menas, o ne ultimatumų vėzdas.
Vakar visą dieną kalbėjausi su turgaus prekeiviais, ūkininkais ir prekybininkais. Ir nepaisant to, kad sutarėme ir dėl bendrų komisijų steigimo, sprendžiant prekybos turguose reikalus, ir dėl smulkaus verslo mokesčių įstatymų taisymo, Smulkaus verslo asociacijos vadovė p. Z.Sorokienė, buvusi K.Prunskienės sąrašo kandidatė, vis tiek vasario 3 d. organizuoja mitingą. Gerbiama Sorokienė, matyt, mitingo negali neorganizuoti, nes kažkam jo labai reikia.
Sutarimo paieška dėl tokio partnerių elgesio tikrai nepalengvėja. Vyriausybė ieškos sutarimo, bet tai priklausys ir nuo mūsų partnerių pastangų ieškoti sutarimo. Vyriausybė nenuolaidžiaus tiems, kurie gąsdinimais ir ultimatumais nori išsaugoti tik sau naudingą netvarką- ar turguose, ar mokesčiuose, ar energetikoje.
Mes ieškojome, ieškome ir ieškosime sutarimo. Kitą savaitę organizuojame du didelius forumus– „Dialogo su Lietuva“ ir Verslo forumą. Sutarimui vardan pažangos yra reikalinga mūsų telkianti ir atvira lyderystė ir mes ją realizuosime. Klysdami, klupdami, kartais nusivildami arba nuvildami, bet nepavargdami.
Ir pabaigai: partija turi būti tokios lyderystės priekyje. Tai yra mūsų svarbiausia užduotis.

13 komentarų:

Vytautas rašė...

Būtų gerai, kad žmonės peržiūrėtų seimo tinklalapyje kaip buvo balsuota už vienus ar kitokius įstatymus praėjusioje seimo kadencijoje, kokios partijos palaikė socdemų neatsakingą politiką ir daug aiškiau būtų kas atsakingas už susidariusią situaciją. Tik bėda ta, kad žmonės balsuoja rinkimuose remdamiesi tokiais pat argumentais kaip ir pirkdami prekes- emocijom. Prisiperka, o paskui galvoja, kad nelabai man šios prekės ir reikia. Na, prekę dar yra galimybė grąžinti, o išrinkto politiko artimiausius keturis metus nebepakeisi. Manau būtų visai pravartu mokyklose per etikos ir filosofijos pamokas mokyti kaip atsirinkti kuris politikas elgiasi taip, kaip ir kalba, jei sako, kad kažkam nepritaria arba pritaria, tai ištikrųjų ir seime balsuoja taip pat. Kol kas žmonės kvailinami kaip reikiant. "Blogai daro tas, kas kvailina mane. Tačiau aš darau dar blogiau, jei leidžiu kvailinti save".

Aivaras rašė...

Laikykitės ir eikite į priekį, klaidų bus, bet tikiu kad jas stengsitės ištaisyti. Tad nesigailiu, kad balsavau už Jūsų partiją ir tikiuosi jog ji išliks iniciatyvi ir išklausanti, o svarbiausi turinti viziją naudingą Lietuvai ir ją įgyvendinanti. Sėkmės!

Antanas rašė...

Gerb. p. premjere dabartinė situacija nėra lengva. Tačiau visa, kas reikalinga tai esminių pagrindinių sprendimų priėmimas. Jie turi orientuotis į pagrindinius žmonių poreikius sveikatos sektoriuje, ekonomikos ir finansų sektoriuose, socialiniame sektoriuje taip pat realizuojant kainų priežiūrą įstatymu lygiu, bei silpnų socialinių žmonių grupių interesų gynimą bei esminių poreikių užtikrinimą. Šiuo metu labai svarbu vienas kito palaikymas ir būtinų nors skaudžių bet neišvengiamų sprendimų priėmimas.

Ejmootis rašė...

Andriau,

Nenoriu pasirodyti pataikaujanciu, taciau pasakysiu trumpai.

Esu 24 metu, neseniai baiges universiteta(bus aisku, kas raso).

Visiskai tikiu tuom ka darai (galbut ne visada idealiai) As 10 metu laukiau sitos akimirkos, gyvenau ja diena nakti. Pilnai palaikau tavo reformas, tikiuosi, kad priesiski komentarai ir pikta zmoniu israiska nesustabdys tavo veiksmu.

Jei kada sudvejosi, atsimink, kad dar liko tie, kurie tiki, kad ne visa Lietuva yra parsidavusi pinigams ir gyvena tik sia akimirka, negalvodama apie ateiti.

Butu labai idomu su Jumis susitikti ir pabendrauti (draugai mane vadina Jusu advokatu:) ), taciau kaip jau minejau, as tikiu, kad Jus sugebesite pakeisti musu politikos, ekonomikos ir visos Lietuvos krypti.

Sekmes tolimesniame darbe!

Eimantas

Anonimiškas rašė...

Šio tinklaraščio komentaruose jau esu pakankamai kategoriškai pasisakęs dėl ekonomikos, lito devalvavimo ir šios vyriausybės perspektyvų, jeigu rizika bus nesuvaldyta.

Savo bloge šiandien išvardinau penkias neatidėliotinas, radikalias, į absurdo naikinimą orientuotas reformas, kurių galėtų krizės akivaizdoje imtis valdančioji koalicija. Absurdas, žinote, yra neleistina prabanga, ir naikinti jį galima drąsiai, nesibijant visuomenės protestų.

Kas dar nepavargo nuo "krizenimo", kviečiu apsilankyti. Komentarai pageidautini.

http://anarchistas.lt/2009/01/reformos-neatitinka-laikmecio-issukiu/

Lilija rašė...

Man labai gaila. Perskaičiau vakar dienos naujienas lietuvos tinklalapiuose ir pasidarė labai liudna. Pagaliau į valdžia atėjo žmonės kurie dirba. Bet jie greičiausiai dirbs nebeilgai. Jau formuojamos kažkokios naujos koalicijos, jau vyksta labai agresyvios povandeninės srovės. Gal po kurio laiko, kai situacija stabilizuosies bus formuojama nauja dauguma ir vėl bus tas pats kas buvo prie Kirkilo. Valdžia tik sėdės, priims vieną-kitą įstatymą spaudžiama žmonių ir nieko neveiks :( Sprendžiant pagal mūsų spaudą turbūt net visos kadencijos nebeišbusitė p. Kubiliui. Labai liudna, jus man patinkat kaip politikas :(

Vaidas rašė...

Premjere, gražiai tas jūsų planas skamba popieriuje, tik gaila, kad popierinė realybė labai dažnai skiriasi nuo tikrosios.

Kad ir šiuo aspektu pažiūrėjus: Valstybė kiekvienais metais galima sakyti išvaisto 10mln. žiniasklaidai, kurios pasirinkimo principai archajiški ir visada galima suregzti kokį pritaikymą.

Vakar naktį bevažiuodami iš Vln į Kauną, su kolega aptarėm, kad Lietuva realiai niekur neina. Neturi ji jokio aiškaus plano, strategijos, ji tiesiog būna.

Todėl ir aš kartais, nors esu iniciatyvus ir pan. susimąstau: o ką man ta Lietuva duoda, kad aš čia gyvenu ir kur mes kartu su ja einam?

Žinom tik vieną: perėmėm krūvą amerikoniškų blogųjų sąvybių, kol turėjom amerikonišką prezidentą, bet tik tiek.
+
dar ant kiekvieno kampo Lietuvoje valstybinių institucijų rengiami pritaikyti viešieji pirkimai http://www.pdfontour.com/blog/2009/04/viesieji-pirkimai-ziniasklaidoje-ar-imanomas-skaidrus-procesas/

Tai kur logika, jei pas mus daržovėm tiekimo sutartį pasirašant mokam viešą paslaptį - otkatą.

Šūdas, ne valstybė, ir gaila, kad nebandoma spręsti situacijos iš esmės...

O visokie valdininkėliai, kurie kažką blogo padaro, arba nusišalina ir sakoma, kad atitinkamas pareigūnas jau nedirba, arba aspimeta nieko blogo nedarančiu, nors ilgametis jo darbų bagažas sako ką kita.

Premjere, jūs rimtai, darykit ką nors, imkitės priemonių, būdami valdžioje ne grėbliu švaistykitės tvarkydami miestą, o eikite spręsti tikrų problemų. Šiukšles surinks žmonės, o promintis darbo metu su sodo ir daržo įrankiais, kaip daro jūsų partinis Kaune, tikrai ne aukščiausių pareigūnų pareiga, kai yra krūva problemų, kurios liečia paprastus žmones.

vija rašė...

Ar jūs tvirtai įsitikinęs, kad tai ką darote yra reikalinga kraštui

Vidas rašė...

DELFI, 2009 10 22 08:29
Kubiliui pranasauju vagnoriaus likima. Visa jo beda tame, kad labai trosko valdzios, nes pries rinkimus i Parlamenta negirdejo siulymu atgal sugrazinti Landzbergi ir taip issaugoti Konservatoriu partija nuo daugumos atsitiktiniu rinkeju balsu ir sekanciuose rinkimuose, po krizes, tureti absoliucia dauguma...
Kubilius kaip politiko karjera krypsta i gedinga zlugima.

Unknown rašė...

Kas man is tos laimes ir is tos garbes, jei as vienas dziaugsiuos, o simtai - liudes?

Unknown rašė...

gal jei nedirbtumet lietuvai butu lengviau!

Unknown rašė...

o,gal jei nedirbtumet LT suklestetu?!

NT Lietuvoje rašė...

Gerb. premjere, ka Jūs manote apie dabartinę situaciją nekilnojamo turto rinkoje Lietuvoje, dėl kurios burbulo įvyko ši pasauline krize. Lietuvoje kol kas vyksta visiška betvarkė šitame sektoriuje. Valstybe neturi savo politikos šia tema. Dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose namuose, daug moka už šildyma, situacija tokia, kad dujos gali dar brangti ir gal net labai, žiūrint kokia bus situacija pasaulio karštuosiuose taškuose. Daugiabučių renovacija praktiškai nevyksta, o jos vykdyti gal ir nėra prasmės, kadangi kol bankui išsimokesi gal jau tą namą reikes ir griauti. Ypač stambiaplokščius namus, kadangi apdengus namus akmens vata ir apdailos plokšte, pablogėja išorės sienų ventiliacija, kaupiasi kondensatas ir žymiai padidėja blokų sujungimo mazgų korozija. Juk ir sovietmeciu šie namai buvo statomi kaip laikini, ilgiausiai 50 -iai metų. Naujos statybos daugiabučiai dėl statybinių firmų pelnų vaikymosi pastatyti nekokybiškai, tankiai užstatyti ir t.t. žodžiu tikrai daug problemų. Vienintelė išeitis lietuviams statytis nedidelius ekonomiškus privačius namus.
Tačiau čia vyksta visiškas chaosas, miestų plėtra privačių namų klausimu vyksta be visiško valstybės reguliavimo. Vyksta totalinė spekuliacija žemės sklypais, verslininkai kuria privačių namų rajonus, žmogus nusiperka sklypą ir paliekamas likimo valiai. Vyksta statybos sklypuose be kelių, be komunikacijų. Iš to ir problemos, kad nėra mokyklų, darželių, miesto trnsporto, žmonės, gyvenantys tokiuose kelių namų kvartalėliuse dažnai gan nutolusiuose nuo miesto turi daug problemų su vaikų auginimu ir darbais, o mieste ir arčiausiuose priemieščiuose žemės dirvonuoja, kadangi per didelės jų kainos. Aš manau, kad daugiabučių renovavimo programą reikėtų bent dalinai keisti į miestų privačių gyvenamųjų rajonų plėtimosi programą, arba žmonių kėlimosi į privačius namus programą. Ir čia reikalinga valstybės politika. Šitą veiklą turėtų labiau organizuoti ir koordinuoti savivaldybės. Juk visam civilizuotam pasaulyje municipalitetai superka žemes numatomose miestų plėtros vietose,projektuoja miestų kvartalus, tiesia gatves, kloja tinklus o po to parduoda arba ilgam laikui išnuomuoja sklypus namų statybai. Kodėl tai nevyksta pas mus, kodėl viskas palikta privaciu asmenų ir veslininkų rankose? Kad vykdyti šią programą reikėtų:
1. Įvesti visuotinį NT mokestį, kad sumažinti nevertingo ir neekonomiško būsto kainas, būsimo NT burbulo grėsmę, sukaupti lėšas miestų plėtrai ir esamo tvarkymui.
2. Įvesti didelį žemės sklypų gyvenamai statybai mokestį, kad sumažinti jų kainas, ir spekuliacijas. Laisvų žemės plotų kad ir tam pačiam Vilniuje ir primiesčiuose pilna, visur tik kabo lentelės. Spekuliantai supirko pigiai žemes, mokesčių nemoka, niekas nevyksta.
3. Priimti reikalingus įstatymus, kad šią veiklą galėtų vykdyti savivaldybės.
4. Šiai programai pritraukti Europos sąjungos lėšas.
Kiekvienas lietuvos pilietis turi turėti galimybę statytis gyvenamą namą, o ne tik labai turtingi sluoksniai, nes seni daugiabučiai jau baigia savo resursą, kai kur jau reikia galvoti apie jų griovimą, o ne renovavimą. Juk jeigu dar taip staigiai kils energijos kainos, tai žmonė pames tuos senus daugiabučius likimo valiai. O kiek lėšų sunaudojama šildymo kompensavimui, kurias butų nukreipti šios programos realizavimui. Kiekvienas lietuvis statytusi sau namą, jeigu nereikėtų mokėti šimtų tūkstačių kažkam už žemės sklypą ir būtų pilna infrastuktūra. Gryžtų ir emigrantų pinigai, kurių daugelio svajonė užsidirbus namus statytis Lietuvoje, tačiau kai tokia betvarkė daug kam rankos nusvyra ir daugelis perkasi ar statosi užsienyje.