Apie žiemą, nuotaikas ir sąžiningumą

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

Keistą nuotaikų kontrastą ir jų atspindį teko stebėti ir vakar. Partijos Taryboje vyravo darbinga ir net sakyčiau ryžtinga nuotaika. Kaip visada buvo diskusijų, buvo kritikos, bet jokio slogučio, jokio nusivylimo. Tuo tarpu, vakare žiūriu televizijos žinias ir negaliu atsistebėti, - atrodo, kad posėdžio metu partija vien tik pykosi ir barėsi. Atrodo, kad žurnalistai mūsų posėdį ir nuotaikas stebėjo tik per langą...

Vakar atnaujinome įžadus Sąžiningos politikos paktui. Jį dar kartą patvirtinome. Pirmą kartą jį sau ėmėme taikyti berods 2004 metais.Padorios politikos principai ir moralinės vertybės nesensta.

Atnaujintu Sąžiningos politikos paktu dar kartą įsipareigojome paprastiems dalykams: viešai pripažinti savo politines klaidas ir sąžiningos bei atviros politikos principų pažeidimus, politinėje veikloje vadovautis viešaisiais interesais ir rinkimuose piliečių suteiktu mandatu, o ne asmenine ar grupine nauda, sakyti tiesą, nepataikauti ir nedalinti piliečiams neįvykdomų pažadų. Lygiai taip pat įsipareigojome savo tarpe netoleruoti nusižengimų šiems principams.

Turiu vilties, kad tokie Sąžiningo Gyvenimo paktai taps kasdienybe ne tik politikoje, bet ir kitose viešo gyvenimo srityse, pvz. žiniasklaidoje.

Ir pabaigai ištrauka iš žinomos politologės Ainės Ramonaitės pastarųjų įvykių vertinimo, paskelbto Alfa.lt:
"„Riaušių kyla dėl politinių žaidimų. Kažkas jas skatina ir kursto, nes, matyt, nori pakeisti politinę situaciją šalyje. Tiesa, jei kas nors ką nors nori pakeisti, dabar tam susiklosčiusi palankiausia situacija, nes ramūs lietuviai jau išjudinti“, – sakė politologė.

Smulkusis verslas - kitas balsas

Šiandien tarp Delfi komentarų radau vieną įdomų tekstą, kurį tiesiog ir nukopoijavau:


STOP INTRIGOMS, 2009 01 24 15:15
KLAIPĖDOS SMULKUSIS VERSLAS SKELBIA
STOP INTRIGOMS !

„Lietuva-Europos ekonomikos tigras“... dar neseniai šmėžavo antraštės spaudoje. Šiandienos Lietuvos ekonominė padėtis greičiau primena „stimpantį katiną“. Kodėl kitos šalys sugebėjo sukaupti rezervus, kai ekonomika augo? Buvusi valdžia į tokius klausimus neturi ką atsakyti, išsimokėjo premijas ir “po mūsų nors ir tvanas”... O dabar, persirengę tiesos šaukliais, kiršina tautą kilti į kovą, reikalauti tvarkos ir teisingumo. Ir greit, per mėnesį, per dieną, tuoj pat...
Kreipiamės į savo kolegas, smulkųjį verslą atstovaujančias organizacijas, pavienius verslininkus ir visus blaiviai mąstančius Klaipėdiečius, priimti dabartinės valdančiosios koalicijos kvietimą konstruktyviam dialogui. Ne riaušėmis, ne demagogiškom kalbom per mitingus, ne lipdami per galvas vieni kitiems pasieksime tos gerovės. Sunkiu metu šaliai reikia rimties ir susitelkimo. Valdžia pasikeitė. Nedaug dar laiko prabėgo, nereikia panikuoti dėl pirmų klaidų, juolab, kad tos klaidos pripažįstamos ir bus taisomos. Jei Vyriausybė gaiš savo brangų laiką tik riaušes gesinti, kada ji priiminės mums visiems taip reikalingus, neatidėliotinus sprendimus. Ar įtampa padeda, ne-įtampa slopina dėmesį, labai vargina ir geriausi ketinimai gali likti neįgyvendinti. Kam tai naudinga? Mums, paprastiems žmonėms?
Geriau visi, kas turit idėjų, kaip gaivinti nustekentą ūkį, padėkim naujai vyriausybei, piliečių nuomonės laukiama el.paštu olia@nisc.lt . Mes pateikėm pastabas raštu, o ne mitinguodami. Buvom išklausyti ir jau daromi sprendimai. Reikia priimti krūvą neatidėliotinų įstatymų pataisų, o valdininkų armija, kuri turėtų profesionaliai rengti tas pataisas, turbūt vis dar ištikimi buvusiai valdžiai. Manome, kad tai skausmingiausias buvusių valdžioje palikimas. Kas gali paneigti, kad naujosios valdžios geri ketinimai, senų kadrų specialiai kompromituojami – įstatymų pataisose priveliant techninių klaidų, kurios sukėlė sumaištį visuomenėje ir paniką mokesčių mokėtojų gretose. 2009-uosius reikėjo pasitikti su nauju biudžetu, ir pertikrinti ar teisės normos parengtos profesionaliai, tiesiog nebuvo laiko. Kas nedirba, tas ir neklysta. Beje, Premjeras A.Kubilius atsiprašė žmonių už per skubą įsivėlusiais klaidas ir viešai pareiškė, kad jos bus pačiu artimiausiu metu ištaisytos, visi mokesčių mokėtojai ir smulkūs verslininkai, ir pensininkai tuo greit įsitikins. Sausio 23d. Vilniuje vykusiame asociacijos atstovų pasitarime Vyriausybėje, pats Premjeras aiškiai visiems girdint tai patvirtino dar kartą. Ir mes, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovai, išgirdome tikrai tai ką skelbiame. Po įvykusio susitikimo, nerimą kelia pozicija tų, kurie šalia sėdėdami girdėjo tą patį, bet noras kelti neramumus, nors atrodytų lyg ir nebėra ko mitinguoti, vis dėlto stipresnis už blaivų protą.
Klaipėdos verslininkai nepasiduokime propagandai, negriaukim savo šalies streikais ir riaušėmis. Suteikim valdžiai pasitikėjimą avansu ir padėkim kiek galim. Kito pasirinkimo nelabai turime, emocijos ir valdžios nuvertimas streikais, šalies biudžeto nepripildys. Sugrįš aštuonerius metus mus valdę “geradariai“ ir galutinai pribaigs Lietuvos ūkį. Kažkam labai knieti kuo skubiau versti vyriausybę, kad nespėtų parodyti kitokią politiką ir įtvirtinti skaidresnius valdymo metodus. Senoliai mums sakydavo “rytas protingesnis už vakarą”. Pykčio apakinti nepadarykim paslaugos tiems, kurie tuko mokesčių mokėtojų sąskaita patys ir leido tai daryti monopolistams aštuonerius metus, o dabar dreba, kad visos finansinės aferos ims kilti į paviršių.
Kviečiame susitelkti bendram tikslui, kad išgyvenę tą nelemtą krizę, galbūt pagaliau turėsim valdžią, kuri nevagia pati, ir neleidžia vogti kitiems mūsų visų uždirbto gero.

Mes dirbame (kalba pasakyta TS-LKD Taryboje)

Tarp prasto paveldo, sudėtingos dabarties ir šviesesnės perspektyvos

Per mėnesį ir 14 dienų nuveikėme daug. Atsakomybę prisiėmėme sudėtingu metu. Tai darome drąsiai, nedvejodami, nes žinome, kad Lietuvos žmonės yra išsiilgę sąžiningos, kitokios, padorios ir atsakingos politikos, o mes turime aiškų planą, kaip ją sugrąžinti.
Praėjo tik šiek daugiau kaip mėnuo (nors per tą mėnesį turėjome ir ilgas kalėdines bei Naujų metų šventes), o mes jau aiškiai parodėme, kad skirtingai nuo ankstesnių valdžių netrypčiojame vietoje, o ryžtingai traukiame Lietuvą iš paveldėtos ekonominės, energetinės ir korupcijos pelkės, siekiame drąsiai žengti pirmyn, valstybės ryžtingos modernizacijos keliu.
Paveldėjome nelengvą palikimą ir finansine, ir dvasine prasme. Turėjome dėti milžiniškas pastangas, kad patvirtintume šalies finansų stabilizavimo planą, taip vadinamą krizės įveikimo planą , tuo pačiu- šių metų biudžetą. Tik dėl to sausio mėnesį nors ir sunkiai, bet laiku išmokėjome pensijas. Dar daugiau, tik dėl to galime drąsiai tvirtinti, kad litas išliks stabilus, bus išvengta devalvavimo pavojaus.
Dvasine prasme paveldas taip pat sunkus- žmonės nusivylę, nieku netikintys, pripratę prie stagnacijos. Nors ir nori tvarkos, bet naudojasi netvarka. Ir visa tai reikia išjudinti, reikia pakeisti, reikia sutvarkyti, reikia modernizuoti.
Per pirmąjį mėnesį mes parodėme, kad susitelkę galime padaryti labai daug, kad tai, ką pažadėjome rinkėjams, darome, kad nepataikausime oligarchams ir būsime lygiai teisingi visiems. Tuo galime pagrįstai didžiuotis. Kai kas mūsų tokio gebėjimo veikti ir išsigando. Todėl tiek pagiežos ir pasipriešinimo.
Be abejo, padarėme ir klaidų. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Klaidas pripažįstame ir jas taisome - toks mūsų veiklos principas. Bet svarbiausia, kad mes nesirengiame sustoti. Lietuva turi sustabdyti stagnaciją. Be abejo, langai sveikesni gali išlikti stagnacijos metu, bet ekonomika, moderni šalies ateitis ir stagnacija yra nesuderinami.

Ekonominė situacija ir perspektyva: svarbiausieji darbai

Žinia, šie metai yra globalios recesijos metai. Recesija – tai ekonominės pakalnės metai - viskas rieda žemyn. Vien žodžiais tokių dalykų nepakeisi, kiek bekartotum, kad Lietuvoje, skirtingai nuo viso pasaulio, viskas yra gerai.
Pasaulio ekonomikos lėktuvas sparčiai leidžiasi. Bumbtelėjimas gali būti labai skaudus, bet gal ir sveikas dalykas visai globaliai ekonomikai. Kad nesijaustume visiškai nelaimingi, tik keletas skaičių lyginant mus su kitais. Europos Komisija praneša, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 4 nuošimčiais, latvių – beveik 6, estų – 5, Didžiosios Vokietijos ekonomika – 3 nuošimčiais. Pasaulio stipriausia ir moderniausia Singapūro ekonomika – 5 nuošimčiais. Taigi, laikmetis yra toks, kai dėl visa ko reikia ieškoti pagalvės, kuri apsaugotų nuo skaudaus bumbtelėjimo.
Ta pagalvė – tai Vyriausybės planas, kaip stabilizuoti valstybės finansus ir kaip skatinti ekonomiką. Ir mes tokius planus turime. Vieną planą jau įgyvendinome, dabar imamės kito – ekonomikos stiprinimo plano.
Šis planas pagrįstas sąmoningu, racionaliu optimizmu. Europos Komisija prognozuoja, kad kiti metai Lietuvos ekonomikai dar bus sudėtingi, tačiau 2011 metais ekonomikos augimas Lietuvoje jau viršys 4 nuošimčius. Neseniai Vyriausybės patvirtinta Konvergencijos programa rodo, kad 2011 metais būsime įvykdę ir Mastrichto kriterijus, t.y. būsime netoli galimybės ir Lietuvoje įsivesti eurą. Kaip žinote, tais metais Lietuvoje vyks ir Europos krepšinio čempionatas. Turime laimėti šį čempionatą, ir tai dar labiau padidins ekonominį augimą. O po to ateis ir 2012 metai, kai vyks Seimo rinkimai. Mes jiems būsime tinkamai pasiruošę.
Taigi, mūsų užduotis – su mažiausiais nuostoliais Lietuvos ekonomiką atvesti iki pergalingų 2011 metų.
To pasieksime įgyvendinę du naujus didelius tikslus- Ekonomikos gaivinimo planą ir Energetikos sugrąžinimo visuomenei planą.

Ekonomikos gaivinimo planas – turime ambicingą tikslą artimiausiu metu patvirtinti pagalbos verslui planą, kurio finansinė apimtis siektų iki 4 mlrd. Lt. Pagrindinės tokio plano sudėtinės dalys yra šios: Ekonomikos skatinimo fondas: (iki 3 mlrd. kreditinių resursų, naudojamų mikrokreditams smulkiam verslui, rizikos kapitalo instrumentams ir kreditams); Iki 1 mlrd. Lt namų renovacijai- pagreitintas ES pinigų panaudojimas; ,,Verslo saulėtekis“ – radikalus biurokratinių sąlygų verslui gerinimas.

Energetikos sugrąžinimo visuomenei planas – Naujoji Energetikos ministerija turi vieną svarbiausią uždavinį- aiškiai įrodyti, kad energetika Lietuvoje tarnauja ne kokiems nors oligarchams, ,,gazpromams“ ar dar kam nors, o visuomenei. Pasipriešinimo gali būti nemažai, bet mes to nebijome.

Šiemet laukia dar keletas didelių darbų: aukštojo mokslo reforma, didelės reformos sveikatos sistemoje, nuoseklus ir sistemingas korupcijos šalinimas.

Visuomenės sutarimas: kitokia Lietuva

Visus šiuos darbus galime įvardinti labai paprastai- kitokios Lietuvos kūrimas. Visa šis kitokios Lietuvos kūrimas vyksta tokioje aplinkoje, kurią turime aiškiai suvokti. Šią aplinką apibrėžia keli ryškiausi bruožai: ilgą laiką Lietuva blaškėsi tarp sovietinės praeities ir ateities, tarp tiesos ir netiesos. Labai dažnai nugalėdavo praeitis ir netiesa. Mes turime ryžtingai su tuo atsisveikinti. Kažkam tai yra ir bus pakankamai skausminga.
Būtent tai, kad mes ryžtingai siekiame atsisveikinti su praeitimi, su iš tos praeities ateinančiu netvarkos įpročiu- su blato, kyšio, mokesčių nemokėjimo, privilegijų įpročiu, - būtent tai ir susilaukė daugiausia pasipriešinimo.
Žinome, kad mus vadina arogantiškais, pasipūtusiais, nesikalbančiais. Gal tai turi ir šiek tiek tiesos, tačiau kartu tai yra ir gana keista, nes ir iki naktinių posėdžių ir dabar nieko daugiau nedarau, tik tariuosi ir kalbuosi. Kalbuosi su visais, kurie nori kalbėtis. Nes yra tokių, kurie nori tik mitinguoti.
Susitarimui reikia vieno – noro susitarti, o ne ultimatumų. Susitarimas yra kompromisų menas, o ne ultimatumų vėzdas.
Vakar visą dieną kalbėjausi su turgaus prekeiviais, ūkininkais ir prekybininkais. Ir nepaisant to, kad sutarėme ir dėl bendrų komisijų steigimo, sprendžiant prekybos turguose reikalus, ir dėl smulkaus verslo mokesčių įstatymų taisymo, Smulkaus verslo asociacijos vadovė p. Z.Sorokienė, buvusi K.Prunskienės sąrašo kandidatė, vis tiek vasario 3 d. organizuoja mitingą. Gerbiama Sorokienė, matyt, mitingo negali neorganizuoti, nes kažkam jo labai reikia.
Sutarimo paieška dėl tokio partnerių elgesio tikrai nepalengvėja. Vyriausybė ieškos sutarimo, bet tai priklausys ir nuo mūsų partnerių pastangų ieškoti sutarimo. Vyriausybė nenuolaidžiaus tiems, kurie gąsdinimais ir ultimatumais nori išsaugoti tik sau naudingą netvarką- ar turguose, ar mokesčiuose, ar energetikoje.
Mes ieškojome, ieškome ir ieškosime sutarimo. Kitą savaitę organizuojame du didelius forumus– „Dialogo su Lietuva“ ir Verslo forumą. Sutarimui vardan pažangos yra reikalinga mūsų telkianti ir atvira lyderystė ir mes ją realizuosime. Klysdami, klupdami, kartais nusivildami arba nuvildami, bet nepavargdami.
Ir pabaigai: partija turi būti tokios lyderystės priekyje. Tai yra mūsų svarbiausia užduotis.