Kam reikia Krizės įveikimo plano?

Netyla diskusijos dėl mūsų parengto Krizės įveikimo plano projekto. Koalicijos partneriai, vieni ar kiti liberalai, vis grasina, kad nepritars mokesčių didinimui. Toks jausmas, kad vis dar nesuprantama esmė, vis dar bandoma žaisti viešųjų ryšių žaidimus - atsieit yra blogi konservatoriai, kurie siūlo mokesčius didinti, o kiti yra geri, kurie bando apginti Lietuvą nuo tokio blogio, kokį siūlo konservatoriai.

O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.

Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą nesenai teisingai pabrėžė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis.Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau, nebus plano, - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.

Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu šiandien po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln lt iki 2 mlrd lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.

Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.

Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:


"Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).

Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...

Mano tikslas šiandien yra pagirti Jus ėmusius iniciatyvos biudžetui suveršti diržus. Tik mano patarimas būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę kaip ekonominė krizė paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties-----krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai. Aš net nustėrau nuėjęs į Walmart, didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką aš pamačiau----gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės plotas--tai gal trys Maximos Savanorių prospekto gale. Inventorius--milioninis. Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako, kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną auto-mašinų parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo. Visuose visuomenės sluoksniuose jaučiasi pinigų stygius---nieks nenori skolinti. Bedarbystė auga nesulaikomai. Nepraeina dienos, kad neišgirstum, kad viena firma atleido 10.000, kita 15.000 darbuotojų. Kelios didelės firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų.
Ką tai reiškia mums? Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity eksportuoti bus skaudžiai skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpiuvėje, kur dirba šeimos maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui jo dar nepalietė. Bet ar ilgam? Šiais metais mes lankėmės Kinijoje. Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoj? Gal atėjo laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar tiginiavimo gegužės 1-osios proga.
Ką aš matau JAV----šioje pasaulio pirmaujančioje ekonomikoje--- tikrai nedžiugina. Siūlyčiau Jums būti labai labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas, kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės.
Linkiu ištvermės, ir daug daug sėkmės laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose.
Pagarbiai ir su meile,
......"

Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti...

Realybės iššūkiai

Rinkimai baigėsi. Derybos dėl koalicijos praktiškai taip pat. Liko tik apsisprendimai dėl personalijų ir principinės diskusijos dėl Vyriausybės programos.

Žvilgtelėjus atgal, - gali nusistebėti kiek daug per paskutinį mėnesį ar du įvyko. Bet kai pasižiūri į priekį, labai greitai pamatai, kokie didžiuliai kalnai darbų laukia. Ir pirmiausias darbas - realybės suvokimas. O realybė dažnai būna labai negailestinga. Vieną realybės epizodą pabandysiu detaliau parodyti.

Praeitos savaitės pabaigoje pradėjome svarstyti Krizės prevencijos planą. Be abejo, jis visų pirma yra nukreiptas į kitų metų biudžetą ir visą viešųjų finansų situaciją. Diskusijos ir prasidėjo nuo šalies finansinės ir ekonominės realybės įvardijimo. Nepasakysiu nieko naujo, daugelis skaičių jau buvo skelbta spaudoje, bet kai visus skaičius sudedi į vieną vietą, realybės iššūkiai pasidaro drastiškai aiškūs.

1. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame yra numatytas 2 mlrd 700 mln litų deficitas. Šalia to dar Sodros deficitas. Konsoliduotas deficitas gali būti labai netoli Mastrichto 3% nuo BVP kriterijaus (Lietuvoje - apie 3 mlrd litų).

2. Penktadienio diskusijų metu finansų ministerijos ekspertai informavo, kad pagal šių metų 3-io ketvirčio ekonominio gyvenimo duomenis, kitiems metams tenka prognozuoti žymiai spartesnį ir gilesnį ekonomikos augimo lėtėjimą. Nebegalima prognozuoti net 1.5% BVP augimo (o pagal tokias prognozes yra suskaičiuotos kitų metų pajamų prognozės). Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd litų. Su tokiomis prognozėmis sutiko ir kiti ekspertai.

Tai reiškia, kad palikus tokias pačias biudžeto išlaidas, jos pajamas viršytų jau ne 2.7 mlrd litų, o visais 4.7 mlrd litų.

3. Spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų, tai yra 2008 metų biudžeto deficitas gali būti žymiai didesnis, nei buvo planuojama šių metų biudžete (kuriame buvo suplanuota, kad deficitas sieks tik 500 mln litų). Paaiškėjo, kad spalio 1 d. Vyriausybė informavo Europos Komisija, kad šiais metais reikia laukti deficito, kuris gali siekti iki 2.35% nuo BVP, tai yra iki 2.7 mlrd. litų.
Valdžiai šių metų deficitą yra pakankamai sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose globalios krizės, yra labai sudėtinga pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks paprasčiausiai neapmokėta, ir tokias sąskaitas teks apmokėti kitais metais. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins.

Jeigu bent pusė šių metų deficito persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1.3 mlrd litų. Tokiu atveju išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4.7 mlrd litų, o visais 6 mlrd litų.

4. Išlaidos 6 mlrd litų viršijančios pajamas reiškia, kad deficitas siektų jau visus 6 % BVP. Taip pat reikia atsiminti, kad visas nacionalinis biudžetas kitais metais sieks apie 30 mlrd litų, o tai reiškia, kad deficitas sudarytų apie 20% nuo viso biudžeto.

5. Didelio deficito problemos pasidaro drastiškai aštrios tokiu laikotarpiu, kokį visas pasaulis, tame tarpe ir mes, pergyvename šiuo metu - tai globali finansų sistemos krizė. Akivaizdu, kad tokiu metu valstybei skolintis tarptautinėse rinkose yra praktiškai neįmanoma. O deficitinis biudžetas reikštų, kad skolintis būtų būtina.
Faktai, kurių galima pasirankioti šiuo metu iš tarptautinės spaudos, šiuo klausimu yra nepaguodžiantys: FT nesenai paskelbė, kad Austrija pastarosiomis dienomis tarptautinėse rinkose nesugebėjo pasiskolinti, nors turi "AAA plius" reitingą (Lietuvos reitingai pastaruoju metu nusmuko, berods, iki "BBB plius" reitingo). FT taip pat skelbia, koks didžiulis sąrašas didžiųjų valstybių su puikiais reitingais (pradedant nuo Vokietijos) stovės išsirikiavę skolinimuisi kitais metais.

6. Kaip yra skelbiama lietuviškoje spaudoje, Lietuvai kitais metais reikės perfinansuoti 3 mlrd litų vertės anksčiau paimtas paskolas. Paprastai tai buvo daroma nesunkiai, paimant naujas paskolas tarptautinėse rinkose. Ar tai bus galima padaryti kitais metais - šiuo metu sunku atsakyti, bet yra abejonių.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad realybės iššūkiai yra pakankamai aiškūs - nacionalinio biudžeto išlaidos, galinčios 6 mlrd litų viršyti valstybės mokestines pajamas. Prie to dar papildomas klaustukas dėl galimybės perfinansuoti 3 mlrd ankstesnių paskolų. Ar kitais metais galimybės skolintis tarptautinėse rinkose palengvės - šiuo metu atsakyti tur būt negali net patys didžiausi finansų genijai, pradedant nuo paties Buffett'o.

Todėl vienintelis įmanomas atsakymas į tokią drastišką realybės tiesą - radikalus biudžeto deficito mažinimas.

Penktadienį, pirmuoju prisėdimu radome galimybę sumažinti deficitą maždaug 3.5-4 mlrd litų: 2 mlrd mažinant išlaidas, ir 1.8 mlrd didinant realias pajamas (pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų).

Pasklidę gandai, kad bus mažinamos socialinės programos - visiška netiesa. Motinystės atostogos tikrai liks, bet ar reikia mokėti visiems tėvams "vaiko išmokas" po 70 litų per mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, net ir tada, kai tėvai uždirba po 10000 litų, tikrai suabejosime. Jeigu tokios išmokos liks tik tiems tėvams, kurie uždirba santykinai nedaug, tai jiems tokias išmokas bus galima net ir padidinti.

Taigi štai tokia yra realybė. Ir tokie yra vieninteliai galimi atsakymai į tokią realybę. Ar tokių atsakymų pakaks, kad nelabai linksmą realybę suvaldytume, pamatysime artimiausiu metu. Gali tekti Krizės prevencijos planą stiprinti dar naujomis, papildomomis priemonėmis.

Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška islandiška realybė kitais metais...