"Pergalės" briuseliuose
Pusantros paros praleidau Briuselyje. Europarlamentarė D.Budreikaitė pakvietė paskaityti pranešimą liberaliosios ALDE grupės seminare, skirtame energetinių salų ir trečio energetikos paketo problematikai. Kalbėjau apie Ignalinos uždarymą ir iššūkius po 2010 metų.
Be to per pietus vertingai pasikalbėjome su sena pažįstama, komisaro G.Ferheugen'o kabineto vadove Petra Erhler. Kompanija buvo gera - ambasadorius R.Martikonis ir A.Abišala.
Daug nesiplėtojant apie ne vieną kartą kartotus mūsų argumentus, galiu pakartoti vieną žinomą tiesą, kad Briuselyje yra labai lengva pasiduoti pagundai patikėti, kad savo kalbomis lengvai pasiekei kokių nors pergalių.
Pavyzdžiui, galėčiau teigti, kad pavyko įtikinti mūsų argumentais Europarlamentą, nes seminaras vyko Europos Parlamento rūmuose, seminare dalyvavo koks penkiasdešimt žmonių (iš jų, atrodo, didžioji dalis buvo vienaip ar kitaip susiję su Baltijos jūros regionu) ir visi jie iš esmės pritarė mano argumentams dėl Ignalinos.
Arba pavyzdžiui kalbantis su Europos Komisijos pareigūnais, gali susidurti su tokiais, kurie kalba pakankamai griežtai ir sako kategoriškai "ne", nepaisant visų mūsų argumentų. Arba gali susitikti su minkštesniais ir mandagesniais, kurie po mūsų argumentų artilerijos, mandagiai atsako, kad tokie mūsų argumentai yra labai svarbūs ir jie juos labai rimtai svarstys. Ir išėjęs po tokio pokalbio, plačiai šypsaisi, tikėdamas kad pasiekei rimtą pergalę.
Bet greitai paaiškėja, kad ir po vienokio pokalbio, ir po kitokio pokalbio Europos Sąjungos institucijose niekas neįvyksta ir mūsų reikalas niekur nejuda ir niekaip nesisprendžia.
Yra pavojaus, kad mes patys save galime įvilioti į "kalbėjimo spąstus": kai visą savo energiją skirsime kalbėjimui su vis naujais pareigūnais, vis skaičiuodami savąjį tariamų pergalių ir pralaimėjimų balansą, džiugiai apie tai raportuodami Lietuvos spaudai, o "vežimas" nejudės iš vietos...
Todėl apie "pergales" briuseliuose visada reikia galvoti labai realistiškai. Iš to, ką iki šiol teko matyti G.Kirkilo ar A.Abišalos "pergalėse" Ignalinos reikaluose, nematau tokių pergalių, kurios leistų patikėti, kad pergalės briuseliuose taps kokiomis realiomis, fiziškai apčiuopiamomis pergalėmis mums. Vyriausybė privalo turėti aiškų planą, kada baigsis "kalbėjimosi" briuseliuose periodas ir kada prasidės "veiksmų" periodas. Ir turi būti aišku, kokie veiksmai įvyks tuo "veiksmų" periodu.
"Kalbos" iki "veiksmų", bet ne "kalbos" vietoje "veiksmų".
4 komentarai:
Tenka pripazinti, kad lietuviai turi polinki daugiau kalbeti (filosofuoti) negu veikti konkreciais darbais. Prie to galima pamineti zlugusia garsia -"Proveržio programos" iniciatyva, tikiuosi tai neatsitiks su dar viena jau Nacionaline iniciatyva - nes yra geras posakis "popieriais ir deklaracijomis sotus nebusi".
Pereinant prie autoriaus straipsnio del veiksmu: manau pirmasis butu rastiskas kreipimasis i EK del dotacijos pradziai 3-4 tanklaiviams mazuto uzpirkti, kuris uztikrins elektros nepetraukiamuma ir ultimatumu kalbos is "draugiskos" kaimynes isvengimo (nepasikartotu Ukrainos atvejis). Dotacijos teisetai priklauso del EK nevykdymo ES stojimo sutarties vieno is isipareigojimo t.y. savalaikiai isvesti Pabaltijo salis is "energetines salos".
Žinai, Andriau, tame ir glūdi visas tavo, kaip politiko, neadekvatumas esamai situacijai. Labai gerai diagnozavai problemą - daug tuščių, bet malonių važinėjimų į Briuselį, daug efektingų, bet neefektyvių kalbų.
Persimetei keliais žodžiais su sena pažįstama Petra, paskui jaukiai kur nors "Pas Leoną" susėdę, austre užkąsdami, aptarėte ES ir Lietuvos energetinės politikos vingius kartu su Ryčiu ir Aleksandru.
Ir kas iš to? Ogi nieko, kaip pats ir rašai. Ką, dėl šio amžiaus atradimo reikėjo į Briuselį trenktis, eikvoti mokesčių mokėtojų (ir ne vien tik jų - jei teisingai supratau, tu vakar vakare jau Bruxe sėdėjai? Įdomu, kokią man sąskaitą "Omnitelis" atsiūs???) pinigus?
O tuo metu Paxas surengė eilinį Kučinsko koncertą, Jemelia išspaudsino dar vieną porciją užsakomųjų straipsnių, Artūras pabendravo su dar vieno miestelio žmonėmis. O tu vis balandžio 21-osios lauki.
Kažkodėl man atrodo, kad nenuversdami tavęs iš Seimo vicepirmininko ir Eurodykaduonių komiteto pirmininko posto valdantieji pakišo tau daug didesnę kiaulėę, nei tu manai jiems pakišęs neatsistatydindamas savo noru.
to begemotas
Del Kubiliaus nuvertimo is seimo vicepirmininku pilnai su tavim sutinku.Bet gudriausi siuo atveju buvo Darbo partijos seimunai, visai nedalyvavo balsavime del Kubiliaus nuvertimo:-)kaip manote, kodel jie taip pasielge? Atsakymas, kad TS ir DP yra kartu opozicijoje, todel vieni kitus palaike, taip pat palaike ir Kubiliu, nes opozicijai butina tureti postu, kad butu itakinga, netinka:-)
As, kaip eilinis Lietuvos pilietis, kol kas matau Lietuvos, kaip eilines provinciales, ateiti Europoje. Vien cepelinais ir krepsiniu idomus nebusime; net jeigu ir busime tuo idomus Europai, tai tik kaip sou ar kulturinis atributas, priedas prie Europos ivairoves.
Kuo mes galim buti stiprus Europoje? Ne idomus, bet stiprus, kad skaitytusi, ir galvotu uzkulisiuose: "Sitiems lietuviams naudinga nusileisti". Dabar, matyt, nenaudinga... o mums, gerbiami Europos provincialai, butu naudinga pagalvoti, kaip padaryti, kad Lietuva nebutu vien tik idomus cirko artistas, ar pigios darbo jegos resursas, ar "border with great hungry and angry bear". Gal imanoma kitaip?
Rašyti komentarą