Kalba Tėvynės Sąjungos suvažiavime

Mielieji,

Šiandien susirinkome ir darbui, ir šventei.

Nors mums darbas Lietuvos labui visada yra ir šventė, bet pradėsiu nuo tikrų šventinių žodžių.

Šiandien minime Lietuvos 18-os metų jubiliejų. Bet koks aštuoniolikos metų jubiliejus yra brandos pripažinimas. Atsiranda teisė balsuoti ir teisė alkoholio pačiam nusipirkti. Abi teisės reikalauja asmeninės atsakomybės ir blaivaus proto.

Nors pasinaudojus ta antrąja teise ir būna sunku išsaugoti blaivų protą.

Bet Antanas Matulas šią pilnametystės problemą netrukus išspręs.

Taigi aštuoniolikmetis jaunuolis tampa normaliu žmogumi – su visa atsakomybe, tame tarpe ir už savo blaivų protą, ir už visą savo paties gyvenimo perspektyvą, kuri tik nuo jo paties ir priklauso.

Šiandien belieka ir Lietuvai, švenčiančiai savo aštuonioliktą jubiliejų, palinkėti normalaus gyvenimo, normalios politikos ir normalios perspektyvos. Mums nereikia nei stebuklų, nei skambių revoliucijų, reikia normalaus kasdienio darbo. Reikia normalios demokratijos, normalių partijų, normalaus valstybės reikalų skaidrumo ir normalių kasdienių permainų, ten kur jos yra būtinos. Reikia normalios laimės ir normalaus pasitikėjimo. Pasitikėjimo savimi ir artimais savo.

Mūsų laukia pergalės ir pralaimėjimai, mūsų laukia paprasti džiaugsmai ir nusivylimai, kaip ir kiekviename normaliame gyvenime. Išmokime tuo normaliu gyvenimu paprasčiausiai džiaugtis...Šiais laikais tai tampa labai svarbu – gebėti džiaugtis.

Todėl šiandien ir susirinkome ne tik darbui, bet ir tam, kad galėtume kartu pasidžiaugti. Pasidžiaugti tuo, kad galime švęsti aštuonioliktą mūsų visų gimtadienį.

Nes prieš aštuoniolika metų mes visi gimėme iš naujo. Ne tik Lietuva atgimė, visi mes, tam tikra prasme, gimėme iš naujo.

Tačiau naujam gyvenimui gimę, vis tik netapome nekaltais kūdikiais, nes iš praeities atsinešėme savo užgyventas nuodėmes, dvasios ligas ir kupras, kurias, kaip sakoma, tik karstas ištiesins.

Prabėgę aštuoniolika metų, nors mes ir pakankamai sėkmingai žengėme laisvės keliu, lygiai taip pat akivaizdžiai parodė, kiek tos praeities grandinės dar stipriai varžo mus.

Šiandieniniai aštuoniolikmečiai už mus yra stipresni, nes jie tokių grandinių nebeturi. Gal jie turi kitokių grandinių ir kitokių priklausomybių, gal jie turi kitokių problemų, gal mes su jais ne visada susikalbame, bet aš žinau vieną – jie bus labiau prisitaikę kurti normalią politiką, formuoti normalią valdžią ir kurti normalų gyvenimą Lietuvoje, nei kad mums kartais tai pavykdavo padaryti. Tas normalus gyvenimas bus kitoks, nei kad mes buvome pripratę, jis bus žymiai greitesnis, dinamiškesnis, labiau globalus, bet kartu ir labiau asmeniškas, labiau individualus, kai žmogus, o nebe valstybė turės vis daugiau galios ir informacijos pats tvarkyti savo gyvenimą. Ir tai bus normalus gyvenimas.

Dieve jiems, tiems aštuoniolikmečiams, ir mums padėk, kad jie greičiau imtųsi atsakomybės už normalios Lietuvos kūrybą.

Bet artimiausiu metu ši atsakomybė laukia mūsų – atsakomybė už normalios Lietuvos kūrybą, už normalios valdžios formavimą, už normalios politikos realizavimą.

Kai vienoje pusėje matai paskutinius pasitikėjimo likučius savo nomenklatūrinėse kombinacijose prarandančią dabartinę valdžią, o kitoje lietuviškos politikos pusėje girdi vis labiau populiarėjantį rusišką kalėjimų ar turgaus slengą, tai tada labai gerai suvoki, kad mums vieninteliams tenka didžiulė atsakomybė būti pasiruošus po būsimųjų Seimo rinkimų formuoti normalią valdžią Lietuvoje.

Nesenai pasirodžiusios knygos “Naujas šaltasis karas” autorius, žinomas britų politikos apžvalgininkas Edward Lucas, kalbėdamas apie Baltijos valstybes ir Lietuvą teigia, kad šiandien “Geriausia apsauga nuo Rusijos yra gera vyriausybė ir geras valdymas. Jei politinė sistema stipri, sveika, rusams sunku infiltruotis”.

Aš pasakyčiau dar paprasčiau – normali vyriausybė ir normalus valdymas yra geriausia apsauga nuo daugelio problemų, ir nuo daugelio pavojų – ir nuo Rusijos pinklių, ir nuo savų oligarchų, ir nuo be ribų įtakingais pasijutusiųjų.

Kai kam yra geriau, kai Lietuva neturi normalios valdžios. Tada galima kurstyti aistras, burtis į frontus, kelti kitokią sumaištį ir patyliukais tvarkytis. Nekeista todėl, kad normalios valdžios Lietuvoje nenorintys daro viską, kad sustabdytų augančią žmonių paramą Tėvynės Sąjungai.

Todėl valdantieji kuria Seime komisijas, kurios turės tirti kodėl specifiškai Kubilius ir Juknevičienė, bei kiti parlamentarai ir pilietininkai priešinosi valdančiųjų neskaidriam atominiam buldozeriui. Valdančioji dauguma žada panaudoti savo daugumos balsų galią ir tam, kad išmestų mane, kaip didžiausios opozicinės frakcijos atstovą, ir iš Seimo vadovybės bei valdybos. Neringoje, prie nacionalinio parko direktorės, konservatorės durų nakčia paliekama laidotuvių žvakė ir vainikas. Ir tai dar ne pabaiga – galiu spėti, kad prieš rinkimus būtent Tėvynės Sąjunga susilauks didžiausių puolimų.

Visa tai tik todėl, kad būtų sustabdytas ta normalios politikos ir normalios valdžios brėkštanti aušra. Tačiau kažkodėl aš tikiu, kad jos sustabdyti nebepavyks.

Sveiko proto Lietuvoje yra daugiau nei kas nors galvoja. Ir net dideli rinkimų kampanijų pinigai to sveiko proto nebeapgauna.

Kažkada, prieš gerą laiko tarpą Amerikos Prezidentas Richard Nixon įvardijo, kad Amerikos visuomenę sudaro ne tik garsiai šaukiantys bei protestuojantys, bet ir šalia jų esanti “tylioji dauguma”. Ronaldą Reiganą per rinkimus rėmė ir jo pergalę lėmė organizacija, pasivadinusi “Moraliąja Dauguma”. Esu įsitikinęs, kad ir Lietuvos visuomenės daugumą sudaro “tylioji dauguma”, kurią aš pavadinčiau “normaliąja dauguma”, o kartu ir “moraliąja dauguma”. Štai ši “normalioji dauguma” ir turi tarti savo žodį už normalią valdžią ir normalią politiką Lietuvoje.

Bet šią daugumą reikia įtikinti, kad jos balsas ir žodis yra svarbus.. Nes “tylioji dauguma” nusivylusi lietuviškos politikos klystkeliais savo normalų gyvenimą stengiasi kurti patys, nepaisant valdžios deklaruojamo rūpesčio ir tariamai socialiai orientuotų biudžetų.

Taigi, tai ir yra mūsų užduotis įtikinti šią tyliąją daugumą per rinkimus nebetylėti ir apginti savo teisę į normalią valdžią ir normalią politiką.

Užduotis, kurią galime įveikti tik būdami susitelkę. Šiandieninis jungimasis su Lietuvių tautininkų sąjunga yra telkimosi žingsnis. Po gero mėnesio seksiantis jungimasis su krikščionimis demokratais bus dar vienas reikšmingas telkimosi žingsnis. Taip gimsta normali susitelkusi centro-dešinės partija Lietuvoje.

Telkimosi reikia ir mums patiems, viduje, savo bendruomenėje. Kartais atrodo, kad mums smagiau diskutuoti ir ginčytis tarpusavyje, nei diskutuoti ir ginčytis su kitaip galvojančiais ir mumis netikinčiais.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvai šiandien labiausiai trūksta telkiančiosios lyderystės. Tokios lyderystės, kuri yra būtina norint brėžti ilgalaikės normalios ateities perspektyvą. Mes turime šį telkiančios lyderystės vakuumą užpildyti. Norint Lietuvoje turėti normalią valdžią ir norint vykdyti normalią politiką, tokia telkiančioji lyderystė yra būtina. Mums gali tekti pasikviesti talkai ir tuos, su kuriais dabar ginčijamės ar kuriuos pagrįstai kritikuojame. Bet tai galime padaryti tik tada, jeigu patys esame ir būsime susitelkę.

Artimiausieji metai nebus lengvi – spartus kainų augimas, maži mokytojų atlyginimai, gresiantis ekonomikos nuosmukis, didžiulės energetinės duobės – tai vis problemos, kurias po Seimų rinkimų paveldėsime. Ir jos, tos problemos yra tikrai milžiniškos. Tam, kad tokias problemas ir iššūkius įveiktume ir reikia Lietuvai normalios valdžios ir normalios politikos. Ir reikia tos telkiančios lyderystės, kurios šiandien taip trūksta.

Mes kritikuojame dabartinę valdžią už jos nedovanotinas klaidas. Ir už tą sunkų palikimą, kuri ji paliks. Ši valdžia tokios kritikos tikrai yra verta. Mes daug ką darytume kitaip: ir skaidriau, ir efektyviau. Tačiau ir tokia valdžia yra mūsų demokratijos produktas. O demokratija, kaip sakė Čerčilis yra pats prasčiausias valdymo būdas, bet geresnio niekas dar neatrado.

Mes demokratiją vėl atradome tik prieš aštuoniolika metų. Ar net prieš aštuoniolika metų. Ir demokratija, kaip priklauso aštuoniolikmečiui, šiais metais taip pat laikys brandos egzaminą. Ir mes visi, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus, įrašyto gimimo liudijimuose, mes - kaip tie, kurie iš naujo gimėme prieš aštuoniolika metų, taip pat laikysime brandos egzaminą.

Su mūsų normalios valstybės branda. Su mūsų visų branda. Šia proga noriu palinkėti visiems- normalaus ir brandaus džiaugsmo visiems mums.