Dešinioji Alternatyva: nacionalinė ambicija

Dešiniosios Alternatyvos pokalbių metu, tiek Vilniuje, tiek Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose vis labiau aiškėja, kad neabejingi žmonės nori kalbėtis ne tik apie šių dienų skaudulius, bet nori matyti ir aiškią Lietuvos ateities viziją, nacionalinę ambiciją ir taip pat nori matyti valstybės gebėjimą tą nacionalinę ambiciją įgyvendinti. Po naujų metų, beleisdamas dienas Palangoje, surašiau tokias mintis apie tai kaip Dešinioji Alternatyva turėtų matyti nacionalinę ambiciją ir kelius, kaip ją įgyvendinti.

Dešiniosios Alternatyvos Programiniai Strateginiai Principai


I.Nacionalinė Ambicija

Naujas lietuvių nacijos pagrindinis tikslas - MODERNI, GLOBALI, LAIMINTI LIETUVA

Moderni, globali, laiminti Lietuva – tai savo tautos pasitikėjimo verta visuotinės gerovės valstybė, veikianti kaip aktyvi pilietinė ir sveika demokratija, sudaranti galimybes rastis ir plėtotis tikrai galimybių visuomenei, savo gyvavimą užtikrinančiai modernia ir dinamiška, prie globalių sąlygų pritaikyta ekonomine plėtra.

Tokio Pagrindinio Tikslo pasiekiama per – Stiprią (efektyvią) valstybę, Stiprią (modernią, turtingą) ekonomiką, Stiprią (gyvybingą, išsilavinusią, saugią) visuomenę.

II. Artimiausio laiko prioritetas – Stipri Valstybė
Stipri valstybė yra neatidėliotinai būtinas įrankis, norint efektyviai pasiekti Pagrindinio Tikslo – modernios, globalios, laiminčios Lietuvos. Stipri valstybė – tai skaidriais ir efektyviais demokratijos principais paremta ir žmonių pasitikėjimą nusipelnusi Valstybė. Tai valstybė, kuri pajėgia siekti ilgalaikių tikslų ir įgyvendinti gilias permainas bei reformas, būtinas norint sudaryti palankias sąlygas rastis Stipriai Visuomenei ir Stipriai Ekonomikai.

Stipri Valstybė – tai:
- šiuolaikiškas valstybės valdymas, paremtas į rezultatus orientuota viešąja vadyba ir svarbiausiu tikslu keliantis visuomenės pasitikėjimą ir piliečių pasitenkinimą valdymo rezultatais;
- moderni valstybės tarnyba, savo veikloje perimanti privataus verslo personalo vadybos principus; debiurokratizuota valstybės tarnyba;
- tarpusavyje subalansuoti valstybės viešieji finansai ir valstybės prisiimti įsipareigojimai už viešojo sektoriaus atskirų sričių tinkamą finansavimą;
- efektyviai įveikta korupcija valstybės įstaigose;
- sustiprinti demokratijos pamatai: stiprios partijos; partijų “intelekto centrai”; skaidrus partijų finansavimas; “švarios” rinkimų kampanijos; išplėtoti “dalyvavimo demokratijos” instrumentai;
- savivalda, skatinanti bendruomenių organišką savivaldą ir vietos reikalų efektyvų ir susbsidiarų sprendimą; regionai-apskritys, pasirengę savarankiškai priimti ES struktūrinę ir sanglaudos paramą, plėtoti infrastruktūrą, pritraukti investicijas;
- visuomenės pasitikėjimo siekiantys teismai;
- žiniasklaida, skleidžianti žinias ir nuomones, o ne tarnaujanti interesų grupėms;
- sutvarkytas ir tinkamai užbaigtas liustracijos procesas;
- efektyvi užsienio ir nacionalinio saugumo politika, ginanti Lietuvą nuo svetimų įtakų, ateinančių iš už Lietuvos ribų, ir ginanti Lietuvos interesus už Lietuvos ribų;

Stiprios visuomenės ir stiprios ekonomikos tikslai gali būti pasiekti tik tada, jei bus sukurtas stiprios valstybės instrumentas. Siekiant stiprios visuomenės ir stiprios ekonomikos reikia įgyvendinti visą eilę gilių reformų, kurias galima įgyvendinti tik tuo atveju jeigu jas įgyvendinanti valstybė veikia kaip savarankiškas, nuo interesų grupių autonomiškas agentas, pajėgus įgyvendinti ilgalaikes strategijas. Lygiai taip pat labai svarbu, kad valstybė suderintų savo valdomų viešųjų finansų (biudžeto) pajamas ir išlaidas su savo prisiimtomis viešosiomis funkcijomis – stipri valstybė turi savo žinioje (finansavime) palikti tik tas funkcijas, kurias pajėgia tinkamai finansuoti, nestumdama tų sričių į visišką degradaciją. Viešieji finansai turi būti tokios apimties, kad valstybė pajėgtų skirti pakankamą finansavimą svarbiausioms savo atsakomybės viešosioms funkcijoms: švietimui, sveikatos apsaugai, žmonių saugumui.

III. Stipri visuomenė – tai
- globalizacijai pasirengusi visuomenė: kūrybinė galimybių visuomenė a)išsilavinimas – ne degraduojantys dėl nepakankamo finansavimo švietimas, aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai; b) pasaulio pažinimas – kalbų mokėjimas, kompiuterinis raštingumas; emigracijos patirtis; c) kūrybiškumo ugdymas;
- pilnutinei demokratijai pasirengusi visuomenė: “dalyvaujanti visuomenė” – pilietiškumas ir bendruomeniškumas; efektyvus kasdienio teisingumo realizavimas; pasitikėjimo kultūros plėtra;
- saugi visuomenė: prieinama, efektyvi ir nekorumpuota sveikatos apsauga; “zero tolerance” principu paremtas žmonių ir bendruomenių saugumas; efektyvi valstybės parama šeimai; demografinio tautos išnykimo sustabdymas; nuolatinis elgesio skurdo, socialinės atskirties, ekonominio skurdo ir turtinės nelygybės mažėjimas; efektyvi kova su alkoholizmu ir narkomanija;
- Tėvynę mylinti tauta: patriotizmas, tautiškųjų ir etninių vertybių puoselėjimas; dviguba pilietybė; pasaulyje pasklidusi ir namo sugrįžtanti tauta.

IV. Stipri ekonomika - tai
- konkurencinga ekonomika: sutvarkytos švietimo, aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų infrastruktūros; nuolat pritraukiamos aukštųjų technologijų užsienio kapitalo investicijos; subrandinta klasterinė ekonomikos architektūra; regione konkurencingai patraukli mokesčių sistema ir patrauklios verslo administravimo sąlygos;
- kūrybiška ekonomika: lengva pradėti, lengva baigti verslą; dinamiška, išsilavinusi, kūrybiškai pajėgi ir pakankama darbo jėga; verslo kūrybiškumą skatinantys finansinės inžinerijos instrumentai: rizikos kapitalas, parama “start-up” įmonėms, išvystyti akcijų apyvartos ir kapitalo pritraukimo instrumentai; į globalius pokyčius dinamiškai reaguojanti valstybės vadyba; efektyvi valstybės parama išryškėjusioms verslo “proveržio kryptims”, gebančioms sparčiai didinti į eksportą orientuotą gamybą;
- stabili ir saugi makroekonominė politika: euras; subalansuotas biudžetas; investicijoms patraukli mokesčių sistema; solidarus mokesčių mokėjimas; pakankami valstybės viešieji finansai; garantuotas energetinis saugumas; išplėtoti europietiški transporto, komunikacijų kanalai;
- kapitalizmas su žmogišku veidu: efektyviai įveikta socialinė atskirtis; gerovės visiems valstybė XXI amžiuje – visuomenės senėjimo, mažėjančio gimstamumo ir darbo jėgos trūkumo problemų sprendimas; imigracijos, kaip darbo jėgos šaltinio, valdymas; darbuotojų ir darbdavių santykių civilizuotas ir modernus reguliavimas; europietiška pensijų sistema.

Stipri valstybė, stipri visuomenė ir stipri ekonomika yra tampriai tarpusavyje susiję esminiai ateities vizijos elementai. Be stiprios valstybės nebus proveržio link stiprios visuomenės ir stiprios ekonomikos. Tačiau jeigu dėl kokių nors priežasčių nebus sugebėta progresuoti kuriant stiprią visuomenę ir stiprią ekonomiką, stipri valstybė susidurs su visuomenės nepasitikėjimo iššūkiu. Todėl tik matydami visą kompleksinį, tarpusavyje susijusi vizijos vaizdą, paremtą realiais tikslais ir realiais darbais, galėsime išsiveržti iš to užburto rato, kuriame dabar mūsų valstybė ir visuomenė sukasi: senosios vizijos yra išblėsę, valdžia užsiima tik kasdienybės administravimu, visuomenė nesupranta kur valdžia ją veda, todėl vis mažiau pasitiki bet kokia valdžia. Bandymai pateikti visuomenei paprastus atsakymus į jai rūpimus klausimus, politikams naudojant vieną šūkį ar lozungą “nusipelnėme gyventi geriau”, “tvarka”, “teisingumas” yra savęs ir visuomenės apgaulė. Problemos su kuriomis Lietuva ir visas pasaulis šiuo metu susiduria neturi paprastų ir lengvų atsakymų. Politikų bandymas bėgti nuo tokių atsakymų paieškos, prisidengiant trumpalaikiais lozungais, yra didžiausias politikų nusikaltimas savo visuomenei. Žmonių nusivylimas dabartine valdžios trumpadiene politika į valdžią gali atvesti arba populistus arba išmintingą ilgalaikę politiką. Dešinioji Alternatyva ir turi pateikti išmintingos ilgalaikės politikos alternatyvą.