Dviguba pilietybė
Šiandien įvykdžiau savo pažadą A.Lydekos vadovaujamai darbo grupei, kuri svarsto pilietybės įstatymo reikalus. Parengiau labai trumpą "dvigubos pilietybės" koncepciją, sutrumpinęs savo parengtame įstatymo projekte, kurį pateikiau dar pavasarį, numatytą sąrašą atvejų, kai yra galima turėti dvigubą pilietybę iki iš esmės dviejų atvejų: pirmas, Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę, tik tuo atveju jeigu ta kita valstybė yra ES, NATO narė arba atitinka euroatlantinus kriterijus ir antra, tarpukario Lietuvos piliečių palikuonys, dabar turintys kitos valstybės pilietybę, gali turėti ir Lietuvos pilietybę. Siūlau ir papildomai diskutuoti ar antruoju atveju reikia išskirti lietuvių ir nelietuvių kilmės asmenis ir ar nelietuvių kilmės asmenims numatyti papildomus reikalavimus (pvz. nuolat gyventi Lietuvoje) ar ne.
Esu įsitikinęs, kad tokios "dvigubos pilietybės" nuostatos niekaip neprieštarauja Konstitucija, bet apsisaugojant būtų galima priimtą įstatymą iš karto atiduoti į Konstitucinį Teismą ir ištirti.
Niekaip nesuprantu, kodėl Seime taip lėtai yra svarstomas "dvigubos pilietybės" klausimas.
4 komentarai:
Siandien aplankiau nauja TS tinklapi, ir labiausiai matomoj vietoj sviecia "stipri visuomene stipri valstybe stipri ekonomika". Na nezinau, kaip atrodo kurejams sie stipri stipri stipri...bet gal vertetu pagalvoti apie alternatyviu budvardziu parinkima?moderni, brandi, tvirta ir t.t., nes ta "stipri" pakartota tiek kartu jau kaskaip skurdziai atrodo.
Visu pirmiausia, rengiant bet kokia koncepcija, reiketu isigylinti i KT nutarima ir apsispresti apie ka ten kalbama. Jei kas nesupranta, tai gal reiketu papildoma issiaiskinima pareikalauti is KT? Jus gi Seime turite tokias teises.
Antra, gal pilieciu paskirstymas i kelias kazkokias grupes ir galimas, bet priestarauja siuolaikinei teises raidai. Nors Lietuva ir nepasirase nei 12-tojo protokolo prie Europos zmogaus teisiu konvencijos, nei Europos konvencijos del pilietybes, bet i tuos teises dokumentus turi buti atsizvelgiama ir jau yra atsizvelgiama, kai Lietuvoje ruosiami nauji istatymai ar priimami teismo sprendimai.
Pagal auksciau minetus susitarimus, tarp kitko, valstybems draudziama diskriminuoti piliecius, ypac del etnines kilmes. Bet kokia etnine diskriminacija yra draudziama Lietuvoje pagal Konstitucija ir apie tai pasakyta garsiame KT nutarime. Del etnines diskriminacijos pilietybes reikaluose Lietuvoje net JT, ir Europos institucijos jau seniai pasisake.
Tai gi, labai liudna, kad ne tik eiliniai Seimo nariai, bet net partijos lyderiai leidzia sau ignoruoti savo salies istatymus ir Konstitucija, ir leidzia sau skirti savo salies piliecius i grupes su skirtingomis teisemis, ypac pagal etnine kilme.
Dar karta noreciau pasisakyti - Lietuvoje diskriminacija pagal etnine kilme draudziama!!
Ir 2006 m lapkricio 13 KT nutarime del pilietybes apie tai kalbama, nors ir labai kukliai. Na kada gi Jus gerbsite istatymus ir teise, mielieji musu seimunai?
a97,
dėl tariamos etninės diskriminacijos:
Atrodo, kad nesupratote mano pasiūlytos koncepcijos esminių momentų:
a) visi šiandieniniai Lietuvos piliečiai turės vienodas teises į "dvigubą pilietybę", nepaisant to ar jie yra lietuviai, rusai, lenkai ar žydai. Visiems Lietuvos piliečiams galimybė turėti dvigubą pilietybę priklausytų tik nuo to, kokios kitos valstybės pilietybę jie siekia gauti.
b) buvusių iki 1940 m. Lietuvos piliečių palikuonys, kurie dabar nėra Lietuvos piliečiai ir turi kurios nors kitos valstybės pilietybę, galėtų būti skirstomi pagal etninę kilmę (jeigu tokia alternatyva būtų pasirinkta), nes net šiandieninė Konstitucija pilietybės santykiuose numato tam tikras privilegijas lietuvių kilmės asmenims. Štai Konstitucijos 32 straipsnyje yra sakoma "Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje". Lygiai taip pat elgiasi absoliuti dauguma kitų nacionalinių valstybių, - rūpinasi pagrindine etnine tauta, jos kalba, jos pilietinių ryšių išsaugojimu.
Prieš kokius du mėnesius netyčia sužinojau, kokiomis aplinkybėmis žuvo įdomus ir garbingas žmogus, mokslo populiarintojas (kažkiek komunistuojantis) dr.A.Škrobas.
Jo gana prastokai sutvarkytoje interneto svetainėje šalia kitų įdomybių galima surasti ir iš vaikystės atmintino žurnalo Kvant atskirų metų komplektus.
Taigi kažkurią naktį aplankė mane toks gana košmariškas sapnas: esame drauge su Andriumi Kubiliumi ir kitais žmonėmis, kurių neprisimenu kažkuriame beprotnamyje. Už grotuoto lango
kažkoks keistas industrinis Maskvos peizažas – vienas šalia kito Šabolovkos ir Ostankino televizijos bokštai, gamyklų korpusai... Sprendžiame uždavinius iš skyrelio „Kvant dlia mladšich školnikov“. Personalas šneka lietuviškai – prie durų laukiantiems tėvams ir kitiems žmonėms kažką aiškina apie lankymo taisykles...
Prabudau su dvejopais jausmais. Visų pirma, emocinis prieraišumas prie šio dienoraščio autoriaus vis dėlto didokas, tad vertėtų kol kas susilaikyti nuo komentavimo tenai. Juo labiau, palyginus su kitų šalių politikų ir žurnalalistų i. dienoraščiais, lankytojų skaičius vis dar nykstamai mažas, kas šiaip jau man visiškai nesuvokiama. Dauguma kubilius.lt įrašų sklandžiai ir aiškiai parašyti ir bet man tikrai įdomūs.
Abu mano senyvo amžiaus tėvai yra gana silpnos sveikatos. Išsigandau, kad su jais gali kažkas negero atsitikti. Po kokios savaitės pasitvirtino – tėtis nukrito nuo laiptų ir prasiskėlė galvą...
Bet viskas lyg ir pasibaigė gana neblogai ir be rimtesnių pasekmių. Tad sugrįžau čionai, jog per tą laiką prisikaupė keletas gana svarbių dalykų, kuriuos būtina aptarti.
Vienas iš jų – mėginimas praryti tautininkus ir tuo pačiu perimti jų žmones ir idėjas.
Šiuo metu tautininkų įvaizdis -gana santūrus, nors dar gana neseniai, 2002 05 03, LTS pareiškė remianti Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidentus Jeaną-Marie Le Peną:
Išpažindami tautines vertybes, džiaugiamės dėl tautinių jėgų laimėjimų kiekvienoje valstybėje.
Lygiai taip pat tautininkai smerkė „kosmopolitinės-komercinės žiniasklaidos skleidžiamą šmeižtą dėl tariamo šio politiko bei jo vadovaujamos partijos profašizmo“. Tad nenustabu, jog daugelis tikėjosi: greitu laiku LTS atsidurs vienoje gretoje su „murzininkais“.
Taip neįvyko. Tačiau rūpestis „pagrindinės etninės tautos pilietinių ryšių išsaugojimu“ verčia manyti, jog turi pagrindą a97 nuogąstavimai. Vėl bus mėginama išskirti lietuvių ir nelietuvių kilmės asmenis , t.y. lipti ant to paties A.Lydekos ankstesnio pilietybės įstatymo varianto grėblio ir tuo pačiu metu tikėtis, kad iš karto atiduota į Konstitucinį Teismą nauja įstatymo redakcija bus įvertinta kitaip.
Rašyti komentarą