Ar išmėšime dumblą?
Šiandien tradicinėje spaudos konferencijoje išdėsčiau savo požiūrį į politinę situaciją, į ryškėjantį mūsų gyvenimo vaizdą, kurį apibūdinau vienu žodžiu "dumblas". Uspaskicho ir Petriko herojiški sugrįžimai, Kirkilo grasinimas ar ruošimasis atsistatydinti, nemažėjanti korupcija, blogėjantys kiti Lietuvos tarptautiniai rodikliai - visa tai ir yra tai, ką tenka vadinti vienu žodžiu - "dumblas". "Dumblo" neišsenkantis šaltinis - mūsų sovietinė praeitis,iš ten ateinantys nesibaigiantys valdžios nomenklatūriniai įpročiai, savimi patenkintos valdžios stagnacija, naujosios politikų kartos, subrendusios sovietmečiu, be vertybinis cinizmas, iš viso to atsirandanti erdvė oligarchams ir Kremliaus įgaliotiniams Lietuvoje realizuoti vis naujus savo planus. Lietuva įstrigusi tarp sovietinės praeities ir vis dar nepasiekiamos vakarietiškos ateities, jau kuris laikas rūgsta savame "dumble".
Ankstesnė politikų karta gali didžiuotis, kad paskelbė Lietuvos nepriklausomybę ir atvedė Lietuvą į ES ir NATO. Mūsų kartos laukia esminis iššūkis - išmėžti šitą "dumblą". Pasirinkimas paprastas - arba artimiausią dešimtmetį ir toliau kapanojamės tame pačiame "dumble", Lietuvai vis giliau jame klimpstant ir po dešimties metų paliekame aktyviąją politiką "džiaugdamiesi", kad Lietuva tik iki kaklo yra paskendusi, bet dar gali kvėpuoti, arba artimiausiu metu randame jėgų tam "dumblui" išmėžti, jeigu ne iki galo, tai bent stipriai pasausinant šiandieninę pelkę.
Kartais atrodo, kad iš dumblo išbristi yra sunkiau nei į NATO įstoti...
11 komentarų:
Dumblas esate jus, ponas Kubiliau. Tik ant konservatoriu krenta atsakomybe del to, jog nesugebama niekaip pasipriesinti populistams ir isstumti senu komunistu is valdzios.
O jus su savo pasiulymais vietoj to, kad 0,5 mlrd butu investuoti i šeimą, švietimą, mokslą, technologijų vystymą, sveikatos apsaugą, išdalinti juos pensininkams, kad dar padvigubėtų infliacija ir saskaitos deficitas - jus atvirai vykdote destruktyvią veiklą. Nebent atvirai norite, kad valstybe neturetu ateities, o toliau kapanotusi purve.
Kaip pilietiskam zmogui, man bloga ir geda matyti tokius valstybininkus. Jus esate valstybes dumblas, ne jie.
Vis tiktai as manau viskas yra daug sudetingiau, nei konservatoriai kartais nusako. Jei atvirai, tai tiek as, tiek ir visa mano seima balsavome ir balsuosime uz konservatorius. Taciau noretusi daugiau aiskumo is konservatoriu puses.
Kad ir si spaudos konferencija, beja kaip ir daugelis pries tai surengtu, lyg ir skatinga rinkejus issigasti ir bijoti "priesu." Nors ir sutinku, kad situacija sudetinga, noretusi isgirsti pozityviu sprendimo budu. Juk negalima pastoviai tik kritikuoti ir galvoti kad viskas blogai, kol valdzioje nebus konservatoriu.
Noretusi, kad konservatoriai rimtai susimastytu ir kad "vertybiu politika" nebutu tik retorika ir rasytiniai susitarimai, bet aiski veiksmu vedle. Tik tuomet, kai vertybes taps politikos pamatu (saziningumas, teisingumas, atsakingumas, tarnyste pilieciams, ir t.t.), galesime kalbeti abie dublo "ismesima."
Taciau kas kiek "pridublino" yra labai sunku pasakyti. Ir kartais aiskiai breziama konservatoriu takoskyra atrodo nesazininga.
Manrods dabartinis dumblas daugumoj visai ne iš sovietinės praeities. Žmogaus prigimtis tokia. Visada tokia buvo.
Dumblą reikia mėžti pastoviai. Tam reikia didelių pastangų, bet toks jau gyvenimas. Neišmėš iki galo jo nei jūsų karta, nei mūsų karta, nei visos kartos iki svieto pabaigos.
Čia žaidimas toks -- vieni prideda to dumblo kalnus, kiti -- mėžia :-). Ir vieniems, ir kitiems savaip smagu.
Nesmagu tiems, kas per silpni su dumblu tvarkytis ir kuriems jo jau nebe iki kaklo, o per akis. Yra ir tokia veiklos programa -- gultis aniems po kojų į pačią gilumą, kad turėtų ant ko pasilypėti ir galėtų įkvėpti oro.
Kiekvienam savas kelias.
Ir dar, man atrodo, teigti, kad nuo sovietmečio žmonės nepasikeitė -- naivu. Arba gal žmogų laikote aplinkos užprogramuotu mechanizmu. Žmonės gali keistis ir keičiasi. Turi juk tam laisvą valią :-).
Akis į zenitą ir mėžiam toliau? ;-)
Ponas Kubiliau,
kaip atsibodo klausytis giesmės apie sovietinę nomenklatūrą, visus trūkumus ir negandas nurašant į jos sąskaitą. Sovietiniais laikais valdžioje buvo puikių žmonių, tikrų valstybininkų, kurie rūpinosi kultūros, pramonės, žemės ūkio vystymu esamomis sąlygomis. Jie darė konkretų darbą ir jų pastangų dėka Lietuva ryškiai skyrėsi kitų respublikų tarpe. Tuo tarpu jūs tik dejuojat ir kaltinat buvusius laikus. Be abejo, okupacijos laikai padarė didelę žalą žmonių sąmonei, bet tai neturėtų trukdyti jūsų partijai parengti konkrečią veiklos programą. Net ir dumblas matuojamas centimetrais ar tonomis ir, balsuojant už jus, norėtųsi žinoti kiek "dumblo" ketinate išmėšti. Parenkite programą su konkrečiais skaičiais ir įsipareigojimais ir žmonės už jus balsuos. Dabar kurios partijos programą (tiksliau sakant lozungų rinkinį) bepaimi, visur- aukščiau, toliau, greičiau. Tai gal pradėkime mėšti dumblą nedelsdami.
Šiandien ponas Kubilius "vedė" paskaitą Mykolo Romerio Universitete, kadangi čia studijuoju, atėjau pasiklausyti. Didesnio neišmanėlio dar studentai mūsų universitete nėra matę, daug kam gėda buvo sėdėti ir klausyti Kubiliaus nesamonių: "koncervatoriu partija yra geriausia ir tai yra aksioma", "reikia permainu aukstajame moksle, kurias pasieksime padare studijas uz moksla vien mokamas", "viduriniu mokyklu problemos kyla del to, kad Vilniaus Pedagogini Universitetą baigia tik visiški mulkiai, kurie po to dirba mokyklose". Kazkodel Kubilius taip ir nesugebejo pasakyti, kaip susije mokesciai uz studijas su ju geresne kokybe, nesugebejo atremti argumento, kad gabus, bet is nepasiturinciu seimu vaikai netures galimybes mokytis o ne tokie gabus bet turtingu tevu vaikai gales studijuoti universitetuose ir kad tokios jo siulomos permainos tik dar labiau padidins emigracija. Apskritai, siule kazkokias neaiskias permainas ir pirso minti, kad viska reikia perkelti ant eiliniu zmoniu peciu- mokescius uz studijas, prasta viduriniu mokyklu bukle.Dar tokio bukagalvio nebuvome savo universitete sutike.Atsiprasau ponas Kubiliau, bet butent toks Jus pasirodete Mykolo Romerio Universitete, ne vienas is ten Jusu slibizavojimu klausesis neis balsuoti uz Koncervatorius.
Mielas Vytautai,
nereikia būti tokiam piktam, ypač pasislėpus po anoniminiu vardu. Jeigu mano aiškinimas, kodėl Lietuvai reikia aukštojo mokslo reformos jums pasirodė bukagalviškas, tai paskaitykite Economist ar Newsweek, kur ne vieną kartą buvo aiškinta, kodėl ir kokios aukštojo mokslo reformos vyksta kitose pasaulio valstybėse, kurios siekia kurti modernią aukštojo mokslo sistemą. Jeigu ir tai nepadės, pasikvieskite savo universiteto rektorių ir paklauskite, kodėl jis pritaria reformai.
tik pora klausimu p. kubiliui:
1) ar jus is tiesiu nesuprantat ir esat toks naivus, ar tik apsimetat, kodel universitetu rektoriams, iskaitant mru rektoriu, patinka mokamo aukstojo mokslo ideja?
2) ar viskas, ka raso the economist ar newsweek, jums yra priimtina ir laikte negincijamomis tiesomis? jei ne, kodel siunciat ju pasiskaityt jusu nuomones klausianti studenta. beje, nebukit toks tikras, kad jis turi galimybe "pasiskaityt" the economist ir newsweek savo universitete ar viesoj bibliotekoj.
taigi, kad neatrodyciau per daug burbantis, siulau ir kazka pozityvaus ir i ilgalaike perspektyva orientuoto: kodel nepradejus dalinti the economist ir newsweek visiems studentams? su dideliu malonumu prisimenu studiju uzsienyje laikus, kai i studentu bendrabuti nemokamai budavo atnesami auksciausios kokybes spaudiniai, kai kuriuose universitetuose jie kasryt buvo dalijami prie iejimu.
beje, kodel lietuvoj spaudos kioskuose iki siol negalim nusipirkti kad ir to paties the economist? kaskart nusistebiu, negi isties esam toks kaimas, kad pvz the economist nurodo kainas ir latais ir estijos kronom, o apie lietuva ir litus ant virselio - ne zodzio. buciau politikas man atrodytu, kad tai - aiskus zenklas, koks gudus kaimas ir provincija esame.
p.s. nuo kada vytautas lietuviu kalboje - "anonominis vardas"?
Trumpas atsakymas Tadui:
1) Dėl MRU rektoriaus - dauguma rektorių Lietuvoje, kiek žinau, yra prieš reformą. Kaip nebūtų gaila, nors ir suprantama, ir daugelis studentų yra prieš reformą. Ypač tie, kurie dabar nemoka už studijas, nors universitetų biudžetuose pusę pajamų sudaro neakivaizdinių ir vakarinių studijų mokesčiai. Kitaip sakant, tie kurie dabar moka dalinai išlaiko ir tuos, kurie nieko nemoka.
MRU rektorių paminėjau, nes MRU, mano manymu yra vienas iš geriausiai reformai pasirengusių universitetų, todėl rektorius jos ir nebijo.
b) dėl econoimist ir newsweek - tikrai ne viskas, ką jie rašo man patinka, bet skaitydamas gali pajusti kas vyksta pasaulyje. Tame tarpe gali sužinoti ir faktus apie aukštojo mokslo reformą kitose valstybėse. Nežinau ar MRU skaitykloje nėra šių žurnalų. Esu matęs, kad nusipirkti tokius žurnalus galima spaudos kioske prieš Katedrą, norint galima užsiprenumeruoti. Bet taip pat galima nemokamai skaityti ir internete. Bent jau newsweek atrodo visus straipsnius ir dar daugiau skelbia internete, economist dalį straipsnių internete atidaro tik prenumeratoriams.
Atlikite sveikatos apsaugos ir pensijų reformas, ir nebereiks tam skirti mokesčių mokėtojų lėšų. (Analogiškai užkeikimams apie kažkokią "aukštojo mokslo reformą" - pretekstą mažinti biudžetinį mokslo ir studijų finansavimą, jo neindeksuojant net pagal BVP augimą). Juk kiekvienas nors truputį pasigilinęs supranta, kad studentai po "refomos" į studijų kaštus įneš mažiau negu dabar neakivaizdiniai ir vakariniai studentai. Be valstybės paramos, deja, dabartiniais laikais mokslas ir studijos neklesti nei vienoje šalyje. Tiesiog stebina A.Kuliaus to nesupratimas ir mokslo ir studijų žlugdymo (o gal klanų?) palaikymas...
gerb. kubiliau, aciu. pora klausimu pasitikslinimui:
1) ar nemaisote (samoningai ar ne - kitas klausimas) a) aukstojo mokslo reformos su b) mokamo mokslo ivedimu? kiek as suprantu, del to, ka aukstaji moksla reformuoti reikia, sutaria visi. nuomones smarkiai skiriasi del to, kaip tai padaryti, iskaitant ir mokamo mokslo klausima. kaip zinom, konstitucija ipareigoja valstybe tik vienam: uztikrinti, kad gerai besimokantiems tas mokslas butu nemokamas (nors uz ji ir sumokam per mokescius). siame sakinyje uzprogramuotas paprastas dalykas: tautos ateitis priklauso nuo to, kiek sugebesime isnaudot savo mazos tautos gerus ir geriausius protus, tad konstituciskai itvirtinkime, kad jiems tas mokslas bus nemokamas (uz ji sumokesim mes, mokesciu - ir pakankamai nemazu - forma). kai "reforma" suvedama i mokamo mokslo ivedima, manau, nieko neturetu stebint, kad kyla didziulis nepasitenkinimas. ir manau, kad jis pagristas.
2) nesuprantu, ar esat toks naivus ir isties nesuprantat, ar esat suklaidintas, kad kartojate keista minty, kad neva del to, kad apie puse universitetu biudzeto sudaro nebiudzetiniai pinigai, turime "nesazininga" situacija, kad mokantys uz moksla (neva)sumoka ir uz nemokanciu studijas. bet juk tai yra visiskas absurdas taip galvoti. juk situacija galim matyt ir visiskai priesingai: del to, kad universitetai virto diplomu pardavimu konvejeriais, valstybe nebevykdo konstitucinio isipareigojimo suteikti gera aukstaji issilavinima geriems ir geriausiems salies protams. kodel? ogi del to, kad siekdami pritraukti kuo daugiau uz moksla mokanciu studentu, pamirso apie tai, kokia yra ju konstitucine misija: teikti gera issilavinima geriems studentams (o ne bet koki issilavinima bet kam, kas gali susimoketi "uz diploma"). taigi tie patys destytojai ir infrastruktura, kuria universitetai finansuoja is mokesciu moketoju pinigu, tarnauja tiems, is kuriu tie universitetai darosi papildomus pinigus. kas nuo to nukencia? aisku, kad gabiausieji, kuriems neuztikrinama pakankama mokslo kokybe, ir, be abejo, visa tauta (tikiuos, kad visiems aisku, kuria prasme). tad sia prasme as visad stebejaus, kodel reformos diskusiju metu ne zodziu nebuvo uzsiminta apie tai, kaip butu garantuojama bent minimali aukstojo mokslo kokybe (juk naturalu, kad skiriant tam pinigu is biudzeto valstybei tai turetu rupet visu pirma). kaip tai padaryt esu rases ir cia: kad ir nustatant maksimalias destytoju-studentu santykio universitete proporcijas. galbut ne pro sali butu ir uzdaryt bent puse universitetu ar juos apjungt taip optimizuojant ju veikla ir sanaudas (cia visiskai nepagristi atrodo argumentai, kad neva tai butu "planinis" metodas; nieko panasaus - bet kokia imone, finansuojanti panasia sistema, budama nepatenkinta jos kokybe pasielgtu lygiai taip pat - turedama aiskia vizija planingai siektu optimizuot sistemos veikla: uzdarinedama, pardavinedama, nustatinedama kokybes kriterijus, planus ateiciai, etc.)
3) Dziugu girdet (nors neteko matyt), kad Ekonomista ir Newsweek jau galim isigyt "kioske pries Katedra". Idomu tik, kiek studentui iperkamos ju kainos ir ka daryt nevilnieciams arba tiems, kurie neapsipirkineja "kioske pries Katedra". Ir turiu prisipazint, kad likau nesuprates, kodel nukreipiat i siuos zurnalus skaityt apie mokslu reformas, jei ne viskam, kas ten rasoma, pritariate.
P.S. Jei jau siunciam studenta skaityt, kas vyksta pasaulyje aukstojo mokslo srity, tai siulau visiems prisimint visu taip megstama Airijos sekmes istorija ir kaip nemokamas aukstasis prisidejo prie jos kurimo, cituoju:
"Lietuvą aplankiusi Airijos prezidentė Mary Patricia McAleese Seime kalbėjo, kad investicijos į nemokamą antro lygmens ir trečio lygmens universitetinį švietimą leido išsimokslinti ne tik turtuolių elitui, nes tada nepakankamai išnaudojami geriausi šalies ištekliai - visų žmonių proto galia. Airija kažkada buvo šalis, kurioje vidurinę mokyklą baigdavo mažiausiai žmonių Europoje, šiandien Airijoje trečio lygmens kvalifikacijos įgijimo rodikliai vieni geriausių ES. Airijos prezidentės požiūriu, nemokamas aukštasis mokslas yra vienas svarbiausių šalies pasiekimų, atvedęs šalį į ekonominį klestėjimą. "
Rašyti komentarą