Koks bus socialdemokratų valdymo palikimas?

Prieš savaitę beveik nepastebėta prabėgo spaudoje paskelbta žinutė apie Finansų ministerijos atliktus skaičiavimus, kaip gali atrodyti Lietuvos ekonomikos perspektyva po keleto metų. Kaip skelbia alfa.lt ministerijos prognozės yra pakankamai niūrios, - šiemet BVP kils 8,6 proc., tačiau kitais metais – tik 5,3 proc., 2009 metais – 4,5 proc., o 2010 metais – 5,2 proc.

Taigi galima daryti paprastas išvadas ir apie ekonomikos perspektyvas ir apie tai koks bus socialdemokratų valdymo palikimas, bent jau Lietuvos ekonomikoje.

O išvados yra pakankamai paprastos. Greitas ir pigus (valdžios pastangų prasme) ekonomikos augimas baigiasi, nes yra išsemtas. Augimas, kuris rėmėsi pigios darbo jėgos konkurenciniu pranašumu baigiasi, nes darbo jėgos kaina neišvengiamai kyla ir sparčiai harmonizuojasi su europietiškos bendros darbo jėgos rinkos lygmeniu.

Taigi baigiasi valstybės lengvo ekonominio gyvenimo laikotarpis. Socialdemokratams sekėsi, kad paskutinius 7-8 metus Lietuvos ekonomika augo, nepaisant Vyriausybės pastangų. Tai lėmė ne Vyriausybės veikla, o pigios darbo jėgos konkurencinis pranašumas ir atsivėrusios Europos rinkos.

Kas toliau? Prasideda ekonominių problemų laikotarpis, reikalaujantis strateginių ilgalaikių sprendimų. Deja, socialdemokratai, kurie moka valdžioje būti tik tada, kai ekonomika auga savaime, niekaip netinka tokių ilgalaikių strateginių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui.

Visiškai akivaizdu, kad valstybė turi siekti ryžtingų struktūrinių permainų ekonomikoje, nuo darbo jėgai imlios ekonomikos persiorientuojant į investicijoms, inovacijoms ir žinioms imlią ekonomiką.

Tam reikia ryžtingų reformų aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų srityse. Apie tai kalbu nuo pat 2000-ųjų metų. Pasiekėm tiek, kad valdžia išmoko maldeles apie žinių ekonomikos svarbą, bet be tokių maldų, jokio realaus judėjimo į priekį nėra. Trypčiojama ir trypčiojama, beviltiškai...Klasteriai, “Saulėtekio slėniai” apie kuriuos pradėjome kalbėti nuo pat 2000-2001 metų, kai kūrėme Žinių Ekonomikos Forumą, toliau kalbų nelabai ir pajudėjo.

Lygiai taip pat periodiškai pakalbame apie Airijos pavyzdį, aukštųjų technologijų užsienio investicijų svarbą Airijos sėkmės istorijoje (“Intel” kompanijos pavyzdys iš 80-ųjų pabaigos) ir lygiai taip pat niekas nesikeičia.

Todėl Finansų ministerijos paskelbtas prognozes suteikia paradoksalios vilties. Negaliu neprisiminti Pasaulio Banko viceprezidento J.Richar kalbos, berods 2004 m. vienoje iš konferencijų skirtų žinių ekonomikos plėtrai mūsų regione. Kalbėdamas apie Airijos ir Suomijos pavyzdį, kuriuo bando sekti naujos ES narės, siekiančios persiorientuoti į aukštųjų technologijų žinių ekonomiką, jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir Airija, ir Suomija prieš pasukdamos į sėkmingą žinių ekonomikos kūrimą prieš tai pergyveno gilios ekonominės krizės laikotarpį. Tik gili ekonominė krizė Airijos ir Suomijos politikus privertė konsoliduoti intelektualią politinę valią, kuri yra būtina norint giliai ir iš esmės perorientuoti šalies ekonominę struktūrą.

Taigi Finansų ministerijos ilgalaikes ekonomines prognozes reikia vertinti labai paprastai:

a) Lietuva artėja į ekonominės stagnacijos ir krizės laikotarpį;
b) Ši krizė yra neišvengiama, nes socialdemokratai ir visa dabartinė valdžia neturi intelektualios politinės valios būtinoms, gilioms ir struktūrinėms ekonominės politikos permainoms;
c) Krizė yra ne tik neišvengiama, bet ir tam tikra prasme naudinga, nes jos dėka pirma, baigsis stagnacija valdžioje, pats gyvenimas pareikalaus dinamiškos ir ryžtingos valdžios, antra, krizė paskatins intelektualios politinės valios konsolidaciją, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti naują ekonominę politiką;
d) Nauja ekonominė politika turi remtis M.Porterio “pozityviosios” ekonominės doktrinos principais, turinčių esminių skirtumų, lyginant su “negatyviosios” doktrinos principais, kuriais remiantis ir Lietuvoje buvo kuriama rinkos ekonomika. "Pozityviajai" ekonominei strategijai nebeužteks valdžios, kurios svarbiausias nuopelnas - ekonominės strategijos ir politikos neturėjimas.

Taigi visada reikia atsiminti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.