Neokonservatizmo keliai ir klystkeliai. Atsakas same685

Šį komentarą paskatino parašyti šio dienoraščio skaitytojo same685 komentaras mano tekstui apie Stomą.

Skaitytojas teigia, kad amerikietiškas neokonservatizmas yra miręs:"O kalbant apie G.W.Busho "compassionate conservatism" "sėkmę" JAV - panašu, kad bent jau toje šalyje kairieji dar ilgai taisys tai, ką sugadino konservatoriai." Taip pat pasiūlė paskaityti visai įdomų G.Rachman tekstą "How the Right was knocked off balance and how it can recover", kuriame teigiama, kad nekonservatizmas yra pasmerktas dėl savo nesėkmių Irake ir todėl, kad iki šiol neturi jokio aiškaus atsako į pasaulinę klimato kaitos problemą.

Iš tiesų, amerikietiškasis neokonservatizmas pergyvena ne pačius geriausius laikus. Irako problemos viską užgožia. Tačiau reikia prisiminti, kad neokonservatizmas gimė ne vien tik kaip preemptive action atsakas į Rugsėjo 11, bet ir kaip natūralus ir konservatyvus Amerikos visuomenės atsakas į 60 - 70 - ųjų liberaliąją žmogaus teisių , ir iš to išplaukusią moralinio reliatyvizmo bei seksualinės revoliucijos bangą. Todėl neokonservatizmo ideologiją apibrėžė ne vien tik karo Irake ideologai, bet ir I.Kristol, G.Himelfarb bei kiti , sukūrę konservatyviosios kultūrinės kontrevoliucijos ideologinius pamatus. Ją ir atspindėjo "compassionate conservatism" idėjos: šeima, bendruomenė,grįžimas prie aiškių moralinių vertybių.

Karas Irake neleidžia matyti tų pokyčių, kurie per paskutinį dešimtmetį klostosi Amerikos visuomenėje ir vidaus politikoje, kurioje tokios konservatyvios vertybės akivaizdžiai ilgam grįžta į politikos epicentrą ir bus svarbios,nepaisant to, kas toliau valdys: kairieji ar dešinieji. Todėl nurašyti neokonservatizmą yra tikrai per anksti.

Dabar dėl Rachman'o teksto. Nežinau, ar klimato kaita ateityje bus labai aštrių ideologinių ginčų tema. Nežinau ir to, ar tai nėra vien tik šio dešimtmečio mados reikalas, kurį skatina ir stambios energetinės kompanijos, pradedančios investuoti į naujus energijos šaltinius. Vakarai nori mažinti savo priklausomybę nuo arabų ir rusų naftos bei dujų ir todėl kuria alternatyvią energetiką. Kad visuomenė pritartų tokiai politikai, imamasi ypač aktyviai aiškinti ir apie klimato kaitą. Kiek suprantu Bush'ą, jis elgiasi konservatyviai ir siūlo nepersistengti, gąsdinant žmones klimato kaita.

Dėl Irako. Dabar labai populiaru kaltinti Bushą, kad jis padarė didžiulę klaidą, įsiveržęs į Iraką. Nesiimu spręsti. Tačiau ar tokio veiksmo kritikai tikrai yra įsitikinę, kad situacija būtų buvusi žymiai geresnė, jei Bushas būtų nėjęs į Iraką. Mano įsitikinimu šis pasaulio regionas yra žymiai sudėtingesnėje situacijoje, kad būtų galima taip paprastai pasmerkti Bush'ą ir būti įsitikinus, kad jis padarė klaidą. Islamo pasaulis pergyvena didžiules permainas, panašias į tas, kurias Vakarų pasaulis pergyveno XX a. pradžioje. Vakarams tos permainos galų gale davė Hitlerį. Miunchene Hitlerį buvo galima sustabdyti, bet to meto Prancūzija ir Britanija neidrįso to padaryti. Neaišku, kas būtų buvę (į kokį "Iraką" Vakarai būtų įklimpę), jei būtų pabandę panaudoti jėgą ir sustabdyti Hitlerį, bet nieko nedarymas atvedė iki II pasaulinio karo tragedijos. Ar Bush'as padėjo išvengti "islamo Miuncheno" parodys istorija, bet teisti Bush'ą ir neokonservatorius už nesėkmes Irake yra paprasčiausiai paviršutiniška.