Aukštasis mokslas: modernybės gimdymo sunkios kančios
Partijų sutarimas dėl aukštojo mokslo reformos braškėdamas juda į priekį. Tai, ką pradėjome dar praeitais metais, kai į susitarimą su socdemais dėl mūsų paramos įrašėme ir reikalavimą dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo, tenka sunkiai ir pastoviai stumti į priekį. Premjeras, nors ir žodžiais pasisako už reformą, tačiau kaip ir kitais klausimais - žodžiai labai sunkiai tampa kūnu.
O juk atrodytų viskas yra pakankamai aišku. Norint geresnės studijų kokybės, aukštojo mokslo sistemoje turi atsirasti keletas svarbių veiksnių: universitetų konkurencija; studentų realus suinteresuotumas savo studijų rezultatais; didesnis pinigų kiekis visoje aukštojo mokslo sitemoje; tikra universitetų autonomija.
Lygšioliniai bandymai pasiekti kokios nors didesnės studijų kokybės, skiriant dėmesį vien tik išorinei studijų kokybės priežiūrai, ar ginčijantis kas turėtų rinkti rektorių - Universiteto senatas ar taryba - buvo pasmerkti žlugti. Nes visa aukštojo mokslo problema Lietuvoje atspindi vienas skaičius - metinis visų universitetų biudžetas yra 600 mln. litų (300 mln. iš valstybės biudžeto ir 300 mln. sumoka studentai - didžiąją dalį per vakarines ir neakivaizdines studijas), o vieno stambesnio Švedijos universiteto biudžetas - 200 mln. eurų (700 mln. litų).
Nematyti šių esminių problemų gali tik tas, kas jų nenori matyti.
Jeigu aukštojo mokslo reformą bendromis pastangomis su liberalais ir Prezidentu dar šiaip taip pavyksta stumti į priekį, tai aukštųjų technologijų verslo ir mokslo sąsajų reikalas ir toliau lieka beviltiškai įstrigęs. Jau šeštus metus įvairiausiuose forumuose raginu įvairias valdžias rimtai imtis iniciatyvos ir plėtoti Lietuvoje bent kelis aukštųjų technologijų klasterius ("Saulėtekio slėnį" ir pan.), pavyko net premjerą G.Kirkilą įtikinti, kad tokių klasterių kūrimas galėtų jam būti tai, kas A.Brazauskui buvo Valdovų Rūmų atstatymas, tačiau kai prieš kelias dienas pamačiau kokią darbo grupę sudarė Žakaitienė su Navicku klasterių strategijos įgyvendinimo priežiūrai, - tai beliko tik rankomis skėsčioti. Galiu spėti, kad bus kuriami žemės ūkio ar higienos mokslų klasteriai, bet ne bio ar lazerinių technologijų slėniai.
Lietuvos valdžia kartais veikia taip gūdžiai provincialiai, bet kokią modernesnę idėją joje taip sunku realizuoti, kad belieka tik klausti: kodėl gi taip yra? Atsakymus į tokį klausimą pabandysiu padėstyti kitą kartą.
17 komentarų:
gerb kubiliau, dekui uz rasini tema, kuria siomis dienomis, atrodo, raso vos ne kiekvienas.
bet ka naujo ir ka konkretaus jus pasaket? bent jau man - nieko. iki siol nesuprantu, kaip ta reforma, apie kuria dabar kalbama, keis mokslo ir destymo kokybe, o tai jus turetu but svarbiausi klausimai. niekas pvz kazkodel nekalba apie konkrecius kokybei uztikrinti butinus dalyko aspektus: pvz butina islaikyti proporcija tarp profesoriu ir studentu kiekio universitete - viena svarbiausiu destymo ir darbo su studentais apskritai (o ir mokslo!) kokybes aspektu (kodel neisikelt tikslo, kad ji butu, tarkim, 1 prie 60 ar 1 prie 80? kas zino, kokia situacija dabar?...). nieks nekalba apie destytoju darbo salygas - daugelis ju juk net neturi darbo kabinetu, ka jau kalbeti apie asistentu komandas. nieks nekalba ir apie universitetu reitingavimus salies viduje.
galu gale kodel valstybe, skirdama pinigus mokslui, JAU DABAR nereikalauja tokiu elementariu dalyku, kaip atitinkamos proporcijos tarp profesoriu (cia turiu minty ne siaip visus destytojus, o butent full time fakulteto narius, gal net su atitinkamais mokslo laipsniais) ir studentu islaikymo kaip vieno svarbiausiu kokybes uztrikrinimo aspektu? kad universitetai tokias sumas susirenka is pasales cia anaiptol nereiktu del to ju garbinti. puikiai zinom, kaip nuo tu papildomu pinigu medziojimo krenta destymo kokybe, destytojo darbo patrauklumas, ir t.t.
ir siaip pastebejimas: koks tikslas lyginti svedijos universitetu biudzetus su lietuviskaisiais? visi zinom, kad svedu universitetai yra labai aukstai pasauliniuose reitinguose, turi daug uzsienio studentu, ir gerai i juos lygiuotis, bet gal nepradekim nuo biudzetu lyginimo. jusu megiamas economistas neseniai rase, kad singapuro vyriausybe eilini karta gerokai pakele valstybes tarnautoju algas, kad galetu konkuruot su verslu del geriausiu zmoniu. ju premjeras dabar uzdirbs 2 mln jav doleriu (!). gal noredami geresniu valdzios sprendimo turetume pagalvot ir apie deramas ju algas? na bet cia jau kita tema. ne priesrinkimine...
Taip ir nesupratau, ka norit pasakyt tokiu ilgu "viskas blogai" rasiniu. konservatoriu pritarimas reformos metmenims tik parodo, kad nekeliat jokiu reikalavimu reformai. Tad pasakos apie mokesciu kaip gelbejimosi rato numetima likus metams iki nauju mokslo metu be jokiu reformos gairiu ir pasekmiu yra eiline lietuviska prisvilusi kose. Per visus debatus ne vienas kalbetojas, iskaitant konservatorius, taip ir nepasake, kas iskaiciuota i ta 4500 studiju kaina, kuria turetu dalintis studentai su valstybe: didesni atlyginimai destytojams, mokslo pasiekimai, auditorijos, literatura? Ka supratau, - studentai, sumokeje tuos 2000-5000 jokiu teisiu reikalauti ir tiketis studiju kokybes uz tuos pinigus neigis, destytoju atlyginimams nepazadeta, tad destytojas ir vel paliekamas vienas studentu santazui - mes mokam uz moksla, padarykit ji lengvai suprantama ir primityvu.
Niekas nesugeba aiskiai pasakyt, kas duos ir kaip bus grazinamos paskolos? DBritanijoj istatymas buvo priimtas pries 3 metus iki mokescio ivedimo, paskolos be palukanu, aiskios grazinimo salygos. LT bus tradiciskai - pirma susimokek, tada per penkis metus pagalvosim apie tavo teises ir desimt kartu keisim salygas.
Kitas klausimas, ne vieno neatsakytas - kodel pasirinkta DB mokescio uz moksla sistema (ir si, pasirinkta iskreiptai, nes maziausia suma DB yra 0, o ne 2000 litu), bet ne ju kokybes standartai ir ju vertinimas? Kodel nesirinkom, pvz., Vokietijos ir ju Excellence iniciatyvos? Ka geresnio pasiulys Vilniaus universitetas uz 5000 litu lyginant su britu universitetais, kur kiekvienas ne tik gali studijuot uz 5000 litu, bet yra galimybiu gaut ivairiu nuolaidu, stipendiju ir pan, priklausomai nuo universiteto.
Mokiausi Tarptautinio verslo mokykloje, mokejau tuos 5000 LT dar tais laikais, kai vidutinis atlyginimas nesieke 1000 litu, visi destytojai ar dauguma buvo tikrai neprasti, geri savo srities zinovai, ir ka - ogi pinigai tikrai buvo skirti ne vadoveliams ir ne aparaturai ar patalpoms gerinti, tiesiog vyko (ir man rodos, tebevyksta) masinis diplomu pardavimas, tik susimokek, o mes jau pasirupinsim, kad baigtum. Kai pradejau reikalaut kokybes, destytojai tiesiai sviesiai pasake - mes cia ne tam pasamdyti, o studentai tiesiai sviesiai aiskina destytojams, kad jiems reikia diplomu, nes dosnus teveliai ar dosnios imones garantuoja apmokejima uz moksla tik su gerais pazymiais. Vat ir stengesi aukstoji mokykla ir garbus jos destytojai "autonomiskai". Autonomija puikiai atsiskleidzia per rektoriu atlyginimus - universitete, kuriame desciau, jis 20 kartu virsijo mano kaip destytojos alga, uz kuria dar turejau parupint studentams ivairiu medziagos kopiju, neturejau jokios darbo vietos, privalejau uzsiimti ivairia uzklasine neapmokama veikla (juk reikia studentams padeti, anot rektoriaus). Disertaciju gynimo mokesciai kai kuriose aukstosiose jau dabar yra bene didziausi Europoje, ir kad bent komisija teiktusi jas skaityti uz tuos pinigus.
Tad as jau dabar sakyciau busimiems studentams - go west Grineviciutes stiliumi (Vokietija - 500 euru, Skandinavija - nieko, DB - 0-3000 svaru su puikia lietuviui prieinama paskolu sistema, ir t.t.). Ir taip daryt tol, kol politikai ir rektoriai, nusileis is arogancijos aukstybiu ir teiksis paaiskint, uz ka mokesciu moketojai ir studentai turi moket, islaikydami neveiksnu aukstaji moksla. Pasakas, kad nemokamu pietu nebuna, pasilikit pokalbiams su profesionaliai uz stambu kapitala rankas grazanciu LLRI – uz tuos pietus visi mokesciu moketojai, net ir tie, kurie nestudijuoja aukstosiose ir/ar neturi vaiku, seniai sumokejo.
ir pabaigai: kodel ne vienas politikas anei kompetentingas valstybes tarnautojas, nepapraso universitetu ataskaitu, kur buvo isleisti tie jau skirti valstybes milijonai ir nepatikrina, kaip efektyviai buvo isleisti tie pinigai? kodel pasiduodama rektoriu santazui, kad reikia dar, bet nereikalaukit ataskaitu?
Aukštosios mokyklos, fakulteto kokybės indikatorius: daug studentų iš užsienio.
Aukštųjų mokyklų konkurencija: konkurencija ne Lietuvos, o bent jau Europos kontekste. Jei bus konkuruojama tik LT nebus naudos.
Labai pritariu Eglei. Papildomas finansavimas bus naudingas tik patiems universitetams. Naivu yra tikėti, kad davus dar ir dar pinigų, problema išsispręs.
Pastebejau, kad Kubilius neatsako i rimtesnius svetaines lankytoju klausimus. Akivaizdu, kad blevyzgoja ir pats nesupranta ką.
Kokio aukstuju mokyklu "produkto" siekiam - kokius specialistus norim gauti:
a) diplomuotus profanus
b) dogmatizuotas zubrylas
c) kurybiskus isradejus
Grubiai tariant, (a) - tai dabartinis musu produktas, (b) - daugelio vakaru universitetu specialistai, (c) - auksciausio rango specialistai, siandien retai tesutinkami bet kokiuose universitetuose (nes fundamentaliu isradimu vis mazeja, o beverciu publikaciju vis daugeja)
Kas "stumia progresa"? Jei svarbiausia varomoji jega yra "gyvenimo patirtis" (baime neisgyventi), tai musu dabartine sistema tiesiog puiki - diplomuoti profanai turi daugiau baimes ir gyvenimo patirties, nei kazkokie vakaru universitetu dogmu grauzikai. Puikiausias patvirtinimas - Kubiliaus straipsniukas apie "Baltijos ekonomini stebukla", kur paprascoiausios finansines machinacijos uztikrina puiku BVP, ir jau niekam nerupi, ka tas BVP is tikro reiskia. Bet jei svarbiausia kurybiskumas, tai orientuotis i vakarus velgi kvaila, nes finansai ir konkurencija ugdo visai ne kurybiskuma, o neislikimo baime, gobsuma ir apgavystes. Kurybiskumas ugdomas paprasciausia meile darbui ir zingeidumu (kuris vakaruose siaip jau baudziamas - pabandyk paneigti esamas dogmas ir suzinosi)
Anekdotas: amerikonai ir rusai sprende ta pacia problema - kaip kosmose rasyti ant popieriaus lapo. Amerikonai suprato, kad rasalas teka i plunksna gravitacijos deka, todel sukure tusinuka su dirbtine gravitacija. Rusai gi nieko nesukure - tik panaudojo paprasta piestuka. Pirmi "itemptai dirbo" ir isleido milijonus $$$, antri "tinginiavo" ir neisleido nei cento. Kuri prototipa mes pasirinktume?
Man taip pikta!
Aš pati esu priimta ir nuo rugpjūčio pradėsiu magistrantūros studijas viename iš Švedijos universitetų. Kiek mokėsiu? Ogi nieko!
Kodėl po velnių mes sekame pačių kvailiausių ar bent jau kvailiausios valstybės pavyzdžiu ir darome taip, kaip yra ten? Po galais, per laiką, kurį praleidau Amerikoje, sutikau žmonių, nežinančių, kur yra Rusija bei manančių, kad Europa yra valstybė (kai paklausė, kas yra sostinė, atsakiau, Briuselis...).
Ir po galais, kadangi Lietuvoje apmokestinimo lygis yra vienas aukščiausių Europoje, kur tie pinigai nueina ir kodėl ne mokslui?
Taip, biudžetas iš mokesčių pasipildo pas mus mažiau nei Švedijoje, bet ir studentų bei universitetų pas mus proporcingai yra mažiau.
Vienu žodžiu, siutinate jūs (politikai) mane ir tiek. Reikės grįžti į Lietuvą, surinkti panašius pasipiktinusius žmones kaip aš, ir, kaip ir kažkokioje šalyje, nors nepamenu kurioje, iškabinti plakatus "I'll give you 10.000 blow JOBS" kad patekę į Seimą padarytume "perestroiką".
Pradėčiau nuo tų sumautų trijų naujų raidžių lietuviškame alfabete, bet čia jau kt. tema...
Turbūt nereikėtų užmiršti ir universitetų vadybos tikrąja to prasme. Ar kam nors tas buvo įdomu? Bendrabučiai, pastatai, ryšiai su verslu ir pan. Tiek daug galimybių - apie tai išgirstame tik kai reikia kurį nors rektorių "išspirti" ar kitaip sukompromituoti.
Esmine aukstojo mokslo reforma ir politine valia
>>>Lietuvos valdžia kartais veikia taip gūdžiai provincialiai, bet kokią modernesnę idėją joje taip sunku realizuoti, kad belieka tik klausti: kodėl gi taip yra?
Gerbiamas Andriau,
Visuomeneje idejos igyvendinamos ne pagal ju "universalia" verte, bet pagal santykine ekonomine verte, kuri atsirastu jas igyvendinus konkreciose salygose. Santykine verte - tai butent ekonomine verte, kuri zmonems atnesa pinigus ir sukuria gyvenimo gerove. Jeigu aktyvus visuomenes sluoksniai (verslininkai, politikai) gauna didesne ekonomine (ir atitinkmai politine) verte igyvendindami kitas idejas, tai ir labai protingai atrodancios idejos nebus igyvendinamos. Tai nera siu sluoksniu atstovu piktavaliskumas - tiesiog jie minimizuoja savo energetines ir laiko sanaudas ieskodami maksimalaus pelno.
Konkretus pavyzdys: anksciau jus rasete, kad bunant Lenkijoje jums teko kalbeti apie naujos atomines elektrines problemas. Jus piktinotes, kad vyriausybe nesprendzia tu problemu. Taciau ziurint is kitos puses, naujo ekonominio giganto statyba atnes i Lietuva milziniskus pelnus ir statybininkams, kaip subrangovams, ir busimiems valdytojams, kurie jau dabar svajoja apie pelnu galimybes. Kaip matote, ir jus neisvengiate sio objektyvaus spaudimo - prarandate laika ir energija, ir jums tame tarpe lieka maziau galimybiu isigilinti i aukstojo mokslo problemas ir reformas. Bet kokia partija ar politikai atsiduria siu interesu srityje ir negali ju isvengti nes praras parama is tu paciu aktyviuju visuomenes sluoksniu.
Jau daug kartu ne tik rasyta apie Lietuvos aukstojo mokslo problemas, bet ir buvo sukurti reformu pasiulymai, kurie veliau budavo uzmirstami stalciuose ar seifuose. Jus pakartojote seniai zinomas tiesas, t.y. pagrindines problemos sioje srityje yra: nera konkurencijos tarp universitetu, nera daugumos studentu suinteresuotumo gauti zinias, ir nepakankamas finansavimas. Aukstojo mokslo reformos sudetingumas yra tame, kad siu triju problemu negalima spresti atskirai. Duodant tik pinigus, ju panaudojimas bus neefektyvus, ekonomiskai apsunkinant studentus nekeliant studiju kokybes bus padidinta emigracija, ir verciant dabartinius universitetus dirbtinai konkuruoti nukentes geriausi destytojai ir mokslininkai nes sprendimai bus priimami universitetuose administracine tvarka.
Kaip tik sis sudetingumas ir reikalauja labai kompleksiniu ir ilgalaikiu sprendimu - t.y. stiprios politines valios. Stipri politine valia gali buti tik esant stipriam visuomenes suinteresuotumui. Vien tas faktas, kad politines partijos "beveik" pasieke susitarima siuo klausimu, jau teikia daug vilciu. Tai reiskia, kad aktyviesiems sluoksniams, t.y. verslinikams, butini issilavine darbuotojai ir tik tokiu budu jie gali didinti ekonomines vertes kurima. Tikiuosi, kad sis spaudimas politinems partijoms laikui begant augs ir politikai "bus priversti" prisiimti atsakomybe ir igyvendinti esminius pokycius aukstajame moksle.
Kokie gi galetu buti tie esminiai pokyciai ir kaip jie turetu buti vykdomi? Esminis Lietuvos aukstojo mokslo reformos zingsnis butu universitetu reformavimas. Kalbant apie universitetus visa laika primenama, kad jie TURI islikti savarankiski, nes tai yra ju pagrindinis funkcionavimo principas. Taciau uzmirstama, kad savarankiskumas ir, svarbiausia, saviorganizacija turi atsirasta is vidaus. Dabar yra universitetu administracinis savarankiskumas bet nera jokios kalbos apie ju saviorganizacija, kai kiekvienas universiteto destytojas butu suinteresuotas jo gerbuviu. Tam, kad atsirastu saviorganizacija reikalingos salygos, kuriu nebuvo nuo tarybiniu laiku ir, nesant esminiams pokyciams, nebus ir toliau. Ironiska tai, kad esmine salyga saviorganizacijai yra ta pati konkurencija tarp universitetu ir finansinis destytoju-mokslininku savarankiskumas sukurtas grantu sistemos. Lietuvoje esant tik vienam dideliam universitetui, visi kiti lieka specializuoti arba daug silpnesni, todel apie konkurencija neturetu buti net kalbos. Mano galva, esminiai zingsniai butu paprasti: 1. turi buti sukurti du lygiaverciai universitetai ( Kauno ir Vilniaus ) ir penkiems metams paskirti ju valdytojai, kurie pagal nepriklausomos komisijos nustatytus kriterijus atrinktu ju darbuotojus; 2. butu sukurta grantu sistema uztikrinanti destytoju-mokslininku finansavima jeigu jie tiksliuosiuose moksluose sugeba publikuoti straipsnius cituojamuose uzsienio zurnaluose. Taikomuju mokslu srityje finansavimas privalo buti dalinis (kita dalis finansavimo is verslo), nes tik isradimu idiegimas patvirtintu ju naudinguma; 3. ivesti procentini pajamu mokesti asmenims baigusiems universitetus. Tik mokestis mokamas visa likusi gyvenima privers zmones buti suinteresuotais mokymosi naudingumu ir esamu aukstojo mokslo stoviu. Be to, gaunamos lesos galetu buti nukreiptos isimtinai tik aukstojo mokslo finansavimui. Mokestis taip pat neuzkirs kelio skurdziu seimu vaikams ir atspindes igytu ziniu nauda nes bus susietas su pajamomis.
Reforma turetu buti atliekama maziausiai 5 metus, kuriu begyje butu atleidziami netinkami darbuotojai ir butu didinamas nuo 0 iki uzduoto procentinio dydzio aukstojo mokslo pajamu mokestis baigusiesiems.
Ar tures politikai tokia valia ir suinteresuotuma, kad keliu metu begyje igyvendint tokius pokycius? Abejoju, bet tikiuosi, kad ateityje, kai ekonomines vertes kurimas ziniu ir kurybos deka bus pagrindinis, tai bus padaryta, nes dalines reformos tik sutvirtins esamos sistemos neefektyvuma.
Universitetu finansavimo priklausomybe nuo stojanciuju "kokybes"
Priedas prie ankstesnio komentaro.
Ankstesniame komentare siulyti trys pokyciai butini esminei aukstojo mokslo reformai neliete universitetu finansavimo principu. Taciau tam, kad vyktu objektyvi, ekonomiskai pagrista konkurencija, butinas universitetu suinteresuotumas didinti savo paslaugu (t.y. mokymo) patraukluma. Todel butina finansavima susieti su geriausiu abiturientu daromu pasirinkimu.
Abituriento istojusio i universiteta "krepselio" dydis galetu buti susietas su jo baigiamuju egzaminu ivertinimu, t.y. kuo jis blogesnis tuo "krepselio" dydis mazesnis. Istojus tokiam abiturientui, universitetas tais metais gautu jo "krepseli", o kitais metais, finansavimas butu pagal kitu metu istojusiu "kokybe".
Esant tokiam finansavimui, kiekvienais metais automatiskai butu ivertintas universiteto patrauklumas. Taciau toks paprastas finansavimas butu galimas, jeigu universitetai butu tikrai universalus, t.y. juose butu mokoma visas spektras specialybiu. Esant dabartiniams specializuotiems ir smulkiems universitetams, toks finansavimas netinka, nes atsiranda specialybiu patrauklumo faktorius. Tai reiskia kad, "krepselio" tipo finansavimas galetu buti efektyvus ir priimtinas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje butu tik du stambus lygeverciai universitetai.
Atsakymas gs
Jūsų samprotavimai yra tikrai išmintigi. Negaliu garantuoti, kad reforma tikrai nueis jūsų siūlomu keliu, bet jūsų įžvalgos yra iš tiesų vertos dėmesio. Pasiūlysiu jas kolegoms, kurie tiesiogiai rūpinasi mūsų pasiūlymais reformai.
Turiu pasakyti, kad man sunkiau suvokiamas yra kitų komentatorių (ne tik šiame blog'e) neslepiamas nepritarimas reformai. Tiesa sakant, taip ir nesupratau, o ką jie siūlo. Kiek suprantu tik viena - nieko nekeisti aukštojo mokslo sitemoje.
Tačiau tai akivaizdus vengimas pažvelgti tiesai į akis. Mes turime tik vieną pasirinkimą - paliekant esamą universitetų finansavimo tvarką, radikaliai mažinti studdentų skaičių, arba nereguliuojant priimamų studentų skaičiaus, laikyti studijas kiekvieno žmogaus investicija į savo ateitį ir pasiūlyti jam prisidėti prie tokios investicijos finansavimo.
Aš remiu antrąjį variantą, nes aukštasis išsilavinimas visame pasaulyje tampa vis labiau visuotiniu ir visur yra suvokiama, kad valstybė nebėra pajėgi pati viena jo finansuoti.
Klausimas ką renkamės mes Lietuvoje, - ar a) pavyzdį tų šalių, kurios modernizuoja savo aukštąjį mokslą, ar b) visomis išgalėmis stengiamės išsaugoti tai , ko vis tiek galų gale nepajėgsime išsaugoti.
jei Kubiliui patiko gs idejos, tai turiu priminti, kad jos buvo atmestos reformos pradzioj (universitetu stambinimas ir grantu sistema, pamenu, kaip Zakaitiene ir konservatoriu atstovas saipesi is studentu atstovo TV forumo laidoj, kai sis pasiule ta pati). be to, pasiulymas susieti finansavima su uzsienio zurnalais numarima bet kokia nacionaline leidybos iniciatyva ir yra unikalus uzsienio mokslo kontekste. siuo metu dirbu moksline bendradarbe uzsienyje ir niekur nemaciau reikalavimo spausdinti zurnaluose x arba y, as pati, mano kolegos pasirenka nacionalini ar tarptautini leidini savo nuoziura, nes visa esme yra leidinio redakcines kolegijos darbo kokybe. dabartinis Lietuvos moksliniu leidiniu sarasas yra idiotiskas, teturintis 15 europiniu leidiniu socialiniams mokslams is keliu simtu galimu. be to, primenu nesena KT nutarima del sio spausdinimo kriterijaus antikonstitucingumo, pripazinusi, kad toks sarasas ypac diskriminuoja humanitarini ir socialini moksla, kuris vykdomas nacionaliame kontekste, kalbotyra, istorija, teise ir pan. Europos grantai prieinami ir dabar kiekvienam, tik aplikuokit. i konferencijas is Lietuvos neprikvieciu dalyvaut ne vieno mokslininko, nevaziuoja, kai reikia ka nors pakviesti destyti, sukam galva savaitem. tad norint tikros reformos, reikia pradet nuo valstybes turto - universitetu, inventorizacijos ir valymo.
o pagal jusu atsakyma del nesupratimo kitu komentatoriu, taigi ir mano minciu, galiu tik nusistebet, kad arba neskaitet idemiai, arba nenorit suprasti, kad valstybe pirmiausia turi ne reikalauti is studentu moketi dar, o patikrinti, kaip naudojami visu mokesciu moketoju mokami pinigai mokslui ir studijoms ir isspausdint ataskaita, viesai visiems prieinama. jeigu esam socialine valstybe, pirma jos paskirtis ir turetu buti uztikrint issilavinima zmonems. dabar mums sakoma, mokek, kur pinigai bus kisami - nesakysim, kokios paskolos salygos - nezinom, nes nesvarbu, galu gale tradiciskai po metu jas pakeisim. ir tai jus vadinat reforma ir teisiniu tikrumu teisinej valstybej?
neprofesionaliai daroma reforma ir isakymas moket pinigus, neparodant, kur jie bus isleisti yra ne reforma, o eilinis lupikavimas. tad as pirmiausia akcentavau ne finansavimo dalinimasi tarp studentu ir valstybes, o visiska pinigu svaistyma ir neatsakinga ju leidima be jokios atsakomybes. reforma popieriuj tai kaip laiveliu plukdymas vonioj - valstybe gauna proga issisukti nuo savo pagrindines funkcijos, kontroliuoti, kaip leidziami moeksciu moketoju pinigai, prisidengdama autonomija. todel tokios reformos tikrai nereikia, geriau jau tegu lieka taip, kaip buvo.
Gerb.Eglei,
galiu atsakyti, kad valstybė kontroliuoja, kaip universitetai panaudoja mokesčių mokėtojų pinigus. Š.m. gegužės 24 d. Valstybės kontrolė paskelbė savo atlikto audito ataskaita:„Studijų universitetuose organizavimas ir lėšų, skirtų studijoms ir mokslui bei investicijoms, panaudojimas“, ją galima rasti šiame puslapyje http://www.vkontrole.lt/aktualijos_archyvas.shtml
Tačiau vien tik valstybės priežiūra problemų neišspręs, jeigu pačioje universitetų sistemoje nebus vidinių paskatų, kad jie siektų aukštesnės kokybės. Tokius mechanizmus reformos metmenyse ir stengiamės numatyti.
aciu, kad taip greitai atsaket. Sia ataskaita skaiciau, ji vertina tik 2004-2006 metus ir tiesiai sviesiai sako, kad universitetai svaisto lesas, ruosia bet kokius, bet kam, mazai daro, kad gautu papildomu lesu is ES. reformos metmenyse (bent tame tekste, kuri turiu) nieko nesakoma apie sia ataskaita, apie tai, kaip itakos studiju kaina universitetu piktnaudziavimas valstybes lesomis, kokiu zingsniu kitais metais valstybe imsis tokiu universitetu atzvilgiu, kurie neigiamai ivertinti sioje ir kitose ataskaitose. Pagal reformos metmenis visi studentai tures susimoket, ir greiciausiai daugiausia ten, kur valstybines lesos buvo panaudotos ne pagal tiksla. Kodel valstybe, skirdama pinigus, nenustato universitetui, ka kiekvienam studentui jis turi garantuoti uz tuos pinigus ir kokios sankcijos lauks to neivykdzius - universitetai dabar priima kuo daugiau vadinamuju komerciniu, taciau taip padidinami studentu srautai ir prastinamos salygos valstybes finansuojamiems. tad valstybes kontroles isvados nepraejus ir menesiui po ju patvirtinimo nugule stalciuose, o reformos karavanas eina toliau.
p.Kubiliui - del "nieko konkretaus nesiuloma" - kodel, siuloma "pagalvoti", o ne beatodairiskai vazineti po pasauli ir spresti tukstancius problemu, kuriose tamsta nesigaudo. Sovietmeciu toks stilius buvo apudinamas kaip "kipuichii lentiai" - verdantis tinginys - kuris tik imituopja kazkokia veikla
Vadovaujantis Sokrato principu, geriau nedaryti nieko, nei daryti bet ka, ko nesupranti. Esme tame, kad egzistuojanti vertybiu baze tesiremia tokiomis neigiamomis sampratomis, kaip "pinigai" ir "konkurencija" - kurios abi fundamentaliai priestarauja pagrindiniams mokslo varikliams - zingeidumui ir kooperacijai
Naturalumas slepiasi neforsavime. Visi patys susiras savo kelius, tuop tarpu kai valstybe zaidzia tik trukdymo role. Skaitykit Harry Browne "why government doesn't work"
O bendresnis klausimas - kam is viso valstybe reikalinga - susiveda i sekanti - jei pasitiki valstybe, tai nebepasitiki savimi -esi robotas, nebesugebantis buti nepriklausomu, "issilavinimas" tereikalingas, kad "kurybiskai" tarnauti ir valdyti kitus - bet ne "kurti geri" tikraja prasme - kam tokia robotu visuomene reikalinga
Ponas Kubiliau, sakykite tiesiai šviesiai: valstybes biudzeta sunku subalansuoti, todel vis sunkiau rasti pinigu svarbiausioms sritims visuomeneje, tarp ju ir svietimui, tad iseitis viena- tegu patys norintieji studijuoti moka uz studijas, nesvarbu, kad esi vunderkindas, bet neturi pinigu, tad "vunderkindauk" skindamas braskes.Galiausiai seks tas pats ir su sveikatos sistema, nes kaip istatymus leidzia ne teisininkai, o fizikai, taip ir biudzeta tvarko ne ekonomistai, tad jei ir toliau bus tokia situacija, uz viska bus atsakingas pats zmogus, tai kam tada apskritai reikalinga valdzia?
Rašyti komentarą