Estija ir politinė valia

Šiandien daugelis iš Seimo nubėgome į Katedros aikštę ir dar kartą pademonstravome savo solidarumą su Estija. Pareiškimais esame labai vieningi. Bet ar būsime tokie pat vieningi darbais. Rusija savo agresyviais veiksmais prieš Estiją, anksčiau prieš Gruziją sudaro unikalią galimybę burti žymiai platesnį politinį frontą Europoje,kuris imtų realistiškai žiūrėti į Rusiją. Rusija pati padeda mums pasiekti tai, ko mes per paskutinius dešimt metų savo perspėjimais negalėjome Europoje pasiekti. Taip buvo su Europos Energetine Strategija (po Rusijos "fokusų" su duju tiekimu Ukrainai), taip turi būti ir dabar. Bet tam reikia mūsų strategijos. Rytoj paleidžiame į viešumą savo kelis metus ruoštą "Rusijos sulaikymo strategiją". Pažiūrėsime - koks triukšmas kils. Gali būti, kad su estais esame pajėgūs būti vieningais aikštėje, bet ne efektyvia strategija.

O Vakaruose dar laukia didelis darbas. Nuliūdino paskutinis Economist su savo tariamai objektyviais išvedžiojimais (str. "The right to be wrong", - kadangi nerandu kompiuterinės versijos, tai tiesiog cituoju): "Russia is grossly over-reacting. But Estonia's tactics were gravely mistaken. The country's prime minister, Andrus Ansip, made the future of the war memorial an issue in the run-up to the general election in March, hoping to gain votes from patriotic estonians for his own Reforma party. He won handsomely. But he was playing with fire". Taigi, pagal Economist - estai patys kalti.

Gal tik pabaiga straipsnio paguodžia, kur teigiama, kad Europos taika ir stabilumas gali būti pražudyti, jei Vakarai leis elgtis Rusijai taip, kaip ji nori su savo buvusiais satelitais.